Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Energija ir energetika

„Nord Stream“ dujotiekio poveikis aplinkai yra mažesnis nei buvo prognozuota (Video)

2011-05-19 (1) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (930)
    Share

Baltijos jūros dujotiekis „Nord Stream“ yra draugiškesnis aplinkai ir turi mažesnį poveikį Baltijos jūros ekosistemai, nei buvo prognozuota. Tai rodo pirmieji aplinkos monitoringo duomenys, kuriuos „Nord Stream“ renka nuo vamzdyno tiesimo darbų pradžios, skelbiama bendrovės pranešime spaudai.

„Mūsų išankstinės prognozės buvo pakankamai konservatyvios ir numatė, kad vamzdyno poveikis jūros ekosistemai bus mažos reikšmės, trumpalaikis ir lokalus. Džiaugiamės matydami pirmuosius duomenis, kurie liudija, jog tiesimo darbų poveikis yra netgi mažesnis, nei prognozuota, – džiaugėsi „Nord Stream“ aplinkosaugos komandos vadovas Bruno Haelg. – Žinoma mes toliau seksime įvairius parametrus ir rinksime duomenis – tiek tiesiant antrąją vamzdyno liniją, tiek ir dar 5 metus eksploatuojant dujotiekį“.

Prieš gaudama leidimus tiesti dujotiekį, „Nord Stream“ turėjo atlikti išsamius Baltijos jūros tyrimus ir įvertinti galimą vamzdyno poveikį aplinkai – į tyrimus bendrovė investavo apie 100 mln. eurų (345 mln. litų). Šalys, per kurių vandenis tiesiamas dujotiekis (Rusija, Suomija, Švedija, Danija ir Vokietija), įvertinusios galimą jo poveikį jūros ekosistemai, suteikė leidimus dujotiekį tiesti ir eksploatuoti bei numatė, kokius aplinkos ir socialinius parametrus būtina stebėti ir fiksuoti.

Anot B. Haelg,. aplinkosaugos ir dujotiekio tiesimo prasme sudėtingiausios vietovės yra „Natura 2000” teritorijos ir Suomijos įlanka. „Joje vietomis dugno reljefas yra labai nelygus, čia taip pat yra nuo Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karo laikų nuskendusių šaudmenų, teko pašalinti minų – tai mes padarėme pagal aukščiausius įmanomus standartus, kurie žymiai viršijo įprastą praktiką, kuria vadovaujasi karinis laivynas. Džiaugiamės, kad sudėtinguose ruožuose viskas vyksta sklandžiai“, – sakė B. Haelg.

„Esame parengę „Bendrąją aplinkos ir socialinių aspektų stebėjimo programą“, kurios tikslas – konsoliduoti ir skaidriai pateikti visus aplinkos stebėjimo tyrimų duomenis, kuriuos „Nord Stream“ surinks visame Baltijos jūros dujotiekio maršrute“, - žadėjo B. Haelg.

Pranešama, jog viso projekto įgyvendinimo metu buvo stengiamasi išvengti poveikio aplinkai (tarkime, prieš pradedant giluminius darbus, toje vietoje specialiais įtaisais buvo baidomos žuvys), jį minimizuoti, o esant reikalui – kompensuoti padarytą žalą. Antai Vokietijoje buvo įkurtas naujas rezervatas vandens paukščiams, kurių perėjimo vietas kirto dujotiekio linija. B. Haelgas teigė, kad „Nord Stream“ projektą įgyvendinančios šalys iš viso yra prisiėmusios 2000 įvairių aplinkosauginių įsipareigojimų.

„Nord Stream“ stebi dujotiekio tiesimo darbų poveikį analizuodama 16 parametrų: vandens kokybę, nuosėdas, drumstumą, hidrografiją, jūros dugno topografiją, žuvis ir komercinę žvejybą, paukščius, jūros žinduolius, bentoso augaliją ir gyvūniją, kultūrinį paveldui ir kitus parametrus.

„Nord Stream“ išleis metines ataskaitas, kuriose bus apibendrinti Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Rusijoje vykdomo aplinkos ir socialinio monitoringo duomenys. Jie taip pat bus pateikti Lietuvos ir kitų Baltijos regiono šalių aplinkosaugos institucijoms.

2011 m. gegužės pradžioje į jūros dugną buvo nuleistas pirmosios „Nord Stream“ linijos paskutinis vamzdis. Šiuo metu trys jūroje esančios pirmojo vamzdžio atkarpos yra tarpusavyje suvirinamos. Antrąją liniją ketinama pradėti tiesti dar gegužės mėnesį, o 2012 m. nutiesus abi vamzdyno linijas, „Nord Stream“ dujotiekiu kasmet iš Rusijos tiesiai į Europos Sąjungą bus galima transportuoti 55 mlrd. kub. m. dujų. Tokio kiekio pakanka aprūpinti 26 mln. namų ūkius.

Papildoma informacija:

„Nord Stream“ yra dujų vamzdyno projektas, sujungsiantis Rusiją su Europos Sąjunga (ES) per Baltijos jūrą. 2008 metais ES gamtinių dujų importas siekė apie 320 mlrd. kubinių metrų, o 2030 m. numatoma, kad importo kiekis turėtų augti iki maždaug 500 mlrd. kubinių metrų. Tai reiškia, kad iki 2030 m. ES metinis importuojamų dujų poreikis paaugs apie 160-200 mlrd. kubinių metrų per metus (Šaltinis: IEA, World Energy Outlook, 2010). „Nord Stream“ projektas, sujungiantis Europos dujotiekių tinklą su didžiausiais pasauliniais gamtinių dujų ištekliais, galės tenkinti apie trečdalį šio Europai trūkstamo dujų importo. Ilgalaikėje perspektyvoje projektas didins Europos apsirūpinimo dujomis saugumą ir bus pavyzdys tolimesniam ES ir Rusijos bendradarbiavimui energetikos srityje.

„Nord Stream AG“ konsorciumas planuoja, kad pirmoji iš dviejų lygiagrečių vamzdyno linijų bus pradėta naudoti nuo 2011 metų. Abi šios linijos bus po 1220 km ilgio ir kasmet galės pergabenti 27,5 mlrd. kubinių metrų dujų. Pilna 55 mlrd. kubinių metrų dujų transportavimo galia bus pasiekta pabaigus antrąjį etapą, kai bus nutiesta antroji vamzdyno linija. Per „Nord Stream“ transportuojamo dujų kiekio pakaks aprūpinti daugiau kaip 26 mln. namų ūkių.

„Nord Stream AG“ yra tarptautinė bendrovė, įkurta suplanuoti, nutiesti ir eksploatuoti šį naują dujotiekį Baltijos jūroje. Rusijos „OAO Gazprom“ priklauso 51 proc. „Nord Stream” akcijų, Vokietijos kompanijos „BASF/Wintershall Holding AG“ ir „E.ON Ruhrgas AG“ turi po 15,5 proc. akcijų, o Olandijos dujotiekių infrastruktūros bendrovė „N.V. Nederlandse Gasunie“ ir Prancūzijos „GDF SUEZ S.A.“ – po 9 proc. akcijų.

„Nord Stream“ yra įtrauktas į ES Transeuropinių energetikos tinklų gaires (TEN-E). 2006 metais Europos Komisija, Europos Parlamentas ir ES Taryba paskelbė, kad šis projektas “atitinka Europos interesus“. „Nord Stream“ yra pripažįstamas kaip svarbus projektas siekiant patenkinti Europos energetinės infrastruktūros poreikius.

„Nord Stream“ dujotiekio tiesimo darbai buvo pradėti 2010 m. balandžio mėnesį, dujotiekio maršrute atlikus išsamius aplinkos tyrimus, užbaigus planavimo ir Poveikio aplinkai vertinimo etapus. Dujotiekio statybai bus naudojami trys tiesimo laivai: didžiąją dalį vamzdyno tiesia laivas „Castoro Sei“. Vokietijos vandenyse tiesimo darbai buvo vykdomi „Castoro Dieci“ laivu, kuriuo pakrantėje sumontuotos abi vamzdyno linijos. Suomijos vandenyse naudojamos „Allseas“ kompanijos laivas „Solitaire“, kuris pasamdytas kaip „Saipem“ darbų subrangovas. Pirmąją „Nord Stream“ vamzdyno liniją ketinama pradėti eksploatuoti 2011 m., o antrąją – 2012 metais.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(0)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
45(1)
38(1)
36(4)
36(0)
31(0)
30(0)
18(0)
17(1)
15(8)
Savaitės
107(1)
89(0)
88(4)
Mėnesio
150(27)
147(12)
142(22)
106(0)
101(19)