Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Energija ir energetika

Geologijos tarnyba: Astravo AE aikštelė yra ant regioninio tektoninio lūžio

2011-07-11 (5) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (1217)
    Share

Baltijos šalių ir Baltarusijos regionas seisminiu požiūriu yra ypatingai ramus, tačiau planuojama Astravo atominės elektrinės (AE) aikštelė yra ant regioninio tektoninio lūžio. Tokius duomenis diskusijoje apie Baltarusijos ir Lietuvos AE projektus Seime pateikė Lietuvos geologijos tarnybos Giluminių tyrimų skyriaus vedėja Jurga Lazauskienė. Naujausi geologų duomenys rodo, kad seismiškai pavojingiausia yra Lietuvos šiaurės rytinė dalis.

„Kalbant apie Baltijos šalių ir Baltarusijos seismingumą, mes esame ne Japonija ir ne Indonezijos šalys, kur yra tikrai labai aktyvus seismingumas. Baltarusija ir Lietuva yra mažiau seismiškai aktyvios nei šiaurės Baltijos regiono šalys. Jeigu palygintume Lietuvą su Baltarusija, pamatytume, kad Baltarusijos seismingumas yra didesnis, kadangi Lietuvos teritorijoje nėra patikimai užregistruotas nė vienas žemės drebėjimas“, – kalbėjo ji.

Tiesa, pavienių pranešimų kronikose ar laikraščiuose apie žemės drebėjimą būta.

Tarnybos atstovė pateikė baltarusių ir lietuvių mokslininkų duomenis, iš kurių matyti, kad Astravo atominės elektrinės aikštelė atsiduria ant regioninio tektoninio lūžio.

„Reikalingi detalūs tyrimai, tačiau mūsų tyrimų duomenimis, žinoma, tas lūžis galėtų pasislinkti kelis kilometrus, tačiau aikštelė yra ant vieno stambesnio regioninio (tektoninio – DELFI) lūžio“, – sakė J. Lazauskienė.

Regiono seisminio pavojingumo žemėlapyje matyti, kad zonos, kuriose prognozuojamas galimas padidintas seisminis aktyvumas, yra nuo Kaliningrado besidriekianti Priegliaus-Birštono zona, kitos dvi – Vilniaus ir Ašmenos zonos. Tarnyba sudarė šalies seisminio pavojingumo žemėlapį, iš kurio matyti, kad didžiausias seisminis pavojingumas yra išskirtas šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje.

Nors kai kurie mokslininkai šį metodą kritikuoja, tačiau Kaliningrado zonoje ir įvyko žemės drebėjimas 2004 m.

„Viena turiu pabrėžti, kad žemės drebėjimai yra vienintelis geologijos reiškinys, kuris neprognozuojamas. Netgi vulkanų išsiveržimus galima prognozuoti, o žemės drebėjimai kol neprasideda, praktiškai niekas negali prognozuoti“, – sakė Lietuvos geologijos tarnybos Giluminių tyrimų skyriaus vedėja.

Statant Ignalinos atominę elektrinę, buvo paskaičiuotas atsparumas 7 balų pagal Richterio skalę drebėjimui.

Nuo 1616 m. Baltijos šalių ir Baltarusijos regione užregistruoti apie 45 skirtingo stiprumo žemės drebėjimai. Dauguma jų yra istoriniai – užfiksuoti įvairiuose žiniasklaidos šaltiniuose, kronikose.

Pasienyje su Baltarusija prie Gudogų ir Bistryčios 1908 m. istoriniuose šaltiniuose ir to meto laikraščiuose buvo aprašyti žemės drebėjimai.

Pasak specialistės, šie drebėjimai buvo atgarsiai labai stipraus žemės drebėjimo, vykusio Italijoje, netoli Mesinos miesto.

Lietuviai juto ir 2004 m. Kaliningrado srityje buvusį žemės drebėjimą. Jo stiprumas pačiame Kaliningrade buvo 6 balai pagal Richterio skalę.

Baltarusiai nori pastatyti kuo greičiau

Prieš atominę energetiką pasisakančio Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partijos pirmininko pavaduotojas Saulius Lapienis sakė, kad po Fukušimos tragedijos buvo nuspręsta statant atominę atsižvelgti į visus gamtos stichijas, toje vietoje buvusias per 100 metų.

„Jeigu teisingai pamenu, po Fukušimos tragedijos Jungtinėse Tautose buvo surengtas uždaras posėdis, po kurio teigiama, kad ateityje norint statyti AE, reikės atsižvelgti į visus rašytiniuose šaltiniuose paminėtus kataklizminius reiškinius. Jeigu kada nors buvo nustatyta, kad cunamio banga buvo 100 m, tai reiškia bus privalu statyti taip, kad būtų galima nuo tokios bangos apsaugoti jėgainę“, – diskusijoje kalbėjo jis.

Dabartinė situaciją žaliųjų atstovas vadina atominių elektrinių statybų varžybomis.

„Greta mažos Lietuvos vyksta vos ne AE statybų varžybos. Tikrai neramina toks faktas, kad ketinamos statyti Astravo AE terminus numatoma trumpinti. Principas „kuo greičiau, tuo geriau“ yra tikrai nepriimtinas. Baltarusijoje apie 2000 m. buvo manoma, kad modernios elektrinės statyba turėtų užtrukti apie 10 metų. Šiandien šis terminas yra sutrumpintas ir teigiama, kad ji gali būti pastatyta per septynerius metus“, – dėstė S. Lapienis.

Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų koalicijos vykdantysis sekretorius Linas Vainius diskusijoje teigė, kad visuose atominių elektrinių poveikio aplinkai vertinimuose nevertinami panaudoto branduolinio kuro saugojimas, nes tam nėra sprendimų ir elektrinių uždarymo sąnaudos.

„Kai nevertini dviejų esminių komponentų, tada atrodo, kad atominė energetika yra pigi, saugi ir pasiteisinantis projektas. Tiek uždarymo, tiek atliekų saugojimo reikalai yra paliekami neapibrėžtai ateičiai ateities kartoms“, – kalbėjo jis.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(0)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Komentarai (5)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Rasa Lukaitytė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
43(0)
37(5)
31(5)
23(0)
18(2)
16(0)
12(2)
12(2)
Savaitės
87(1)
Mėnesio
150(2)
148(15)
146(3)
143(12)
139(22)