Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Energija ir energetika

Energetinių išteklių trūkumas skandina Lietuvos ekonomiką

2011-11-11 (36) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (1957)
    Share

Lietuva vis giliau grimzta į priklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių – visas reikalingas dujas ir didžiąją dalį elektros ji gauna iš Rytų kaimynės. Banko „Nordea bank Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas skaičiuoja, kad per metus dujoms, elektrai ir naftai Lietuva išleidžia 8 mlrd. Lt ir šią situaciją būtina keisti.

„Bendras energetinių resursų disbalansas Lietuvoje tolygiai didėja ir paskutiniais metais jis tiesiog sprogo. Jeigu iki 2004 m. mes turėdavome 1,5-2 mlrd. Lt neigiamą balansą, tai šiuo metu turime jau 8 mlrd. Lt neigiamą balansą. Taigi per metus iš Lietuvos už dujas, naftą ir elektrą iškeliauja 8 mlrd. Lt“, – ketvirtadienį žurnalo „Valstybė“ surengtoje konferencijoje „Nepriklausoma energetika – stipri ekonomika“ sakė jis.

Lietuvos jautrumą energetikos išteklių kainai ekonomistas pademonstravo skaičiais – naftos kainai paaugus 20 JAV dolerių, iš Lietuvos papildomai išėjo 1 mlrd. Lt. Jei jos kaina padvigubėtų, iš Lietuvos papildomai emigruotų 6 mlrd. Lt.

„Ši suma išties yra labai didelė, nes visa mūsų baldų pramonė per metus eksportuoja tik 2 mlrd. Lt. Vadinasi, naftos kainai paaugus 40 JAV dolerių, nubraukiamas visas mūsų baldų pramonės triūsas, kuri yra viena konkurencingiausių Europos Sąjungoje. (...) Tokios situacijos mes negalime ilgai turėti. Kas būtų, jei naftos kaina pakiltų? Tuomet situacija dar labiau pablogėtų. Todėl svarbu mažinti priklausomybę nuo importuojamų išteklių ir mažinti riziką dėl kainos pokyčių“, – tvirtino Ž. Mauricas.

Lietuvos importe energetikos išteklių dalis sparčiai ėmė augti, kai 2009 m. buvo uždaryta Ignalinos atominė elektrinė. Nuo tada iš elektros energijos eksportuotojos šalis tapo santykinai didžiausia jos importuotoja. Šiuo metu Rytuose Lietuva perka 62,1 proc. reikalingos elektros.

„Jeigu 2009 m. susiveržę diržus mes smarkiai sumažinome importo iš Vakarų srautą, tai srauto iš Rytų nesumažinome. Jis tik didėjo. Taip buvo dėl dviejų priežasčių – naftos kainų augimo ir dėl to, kad ėmėme importuoti elektrą. (...) Ar mes galime susiveržti diržus kalbant apie energetinius išteklius? Vargu. Tam tikras prasme mes tampame naftos kainų ir pokyčių įkaitais Lietuvoje ir nieko negalime padaryti bent jau trumpuoju laikotarpiu“, – pripažino ekonomistas.

Gyvenant skolon ateitis niūri

Jo teigimu, jeigu šalis ilgą laiką sistemiškai importuoja daugiau nei eksportuoja, ji vis giliau ir giliau grimzta į skolas, o didėjant šalies užsienio skolai, didėja nepasitikėjimas pačia šalimi.

„Jeigu pasižiūrėtume, kokios yra draudimo nuo valstybių bankroto rizikos premijos šiuo metu Europoje, matome tas pačias šalis, kurios daugiau importuoja nei eksportuoja. Augantis nepasitikėjimas lemia tai, kad galų gale skolų spiralė gali nutrūkti, šalys nebegali skolintis finansų rinkoje. Tokiu atveju lieka trys pagrindiniai sprendimai: diržų veržimasis, ką šiuo metu matome Italijoje ir Graikijoje bei matėme Lietuvoje prieš kelerius metus. Dar viena alternatyva yra šalies bankrotas, kai pripažįstama, kad skolų šalis nebegali grąžinti. Trečias variantas, skirtas euro zonos šalims, yra pasitraukimas iš euro zonos arba fiksuoto valiutos kurso atsisakymas“, – alternatyvas vardijo Ž. Mauricas.

Jo teigimu, Lietuva taip pat yra tarp tų šalių, kurios daugiau importuoja nei eksportuoja.

„Kokioje barikadų pusėje yra Lietuva? Matome, kad per paskutinius septynerius metus nuo įstojimo į ES iš Lietuvos išplaukė daugiau pinigų nei įplaukė. Per tuos metus iš Lietuvos emigravo 42 mlrd. Lt arba po 13 tūkst. Lt kiekvienam gyventojui. Kodėl taip yra? Pagrindinės priežastys – labai didelė dalis pinigų iškeliauja į vakarų Europos šalis mainais į aukštų technologijų produktus, nes mes nesugebame jų pasigaminti. Kita dalis iškeliauja į Rytus, į tolimojo Sibiro platybes, mainais už naftą ir dujas, tuos resursus, kurių negalime pasigaminti, tiesiog mes jų neturime“, – dėstė ekonomistas.

Pasak Ž. Maurico, Lietuvos padėtį kiek gelbsti teigiamas balansas maisto produktų, transporto paslaugų eksporte, į šaliai skiriamos ES lėšos ir emigrantų perlaidos.

„Lietuva jau yra įsiskolinusi 51 mlrd. Lt, taigi mes kol kas, deja, sekame Graikijos ir Portugalijos pėdomis ir didiname savo išlaidas skolai“, – teigė jis. 

Statistikos departamento duomenimis, pernai svarbiausiu Lietuvos importo ir eksporto partneriu buvo Rusija. Šiai šaliai teko 15,6 proc. Lietuvos eksporto ir 32,6 proc. importo.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(0)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Komentarai (36)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Rasa Lukaitytė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
36(0)
30(0)
28(2)
22(0)
21(0)
20(6)
20(0)
Savaitės
101(19)
100(0)
82(0)
69(2)
Mėnesio
147(2)
147(13)
146(3)
142(12)
138(22)