Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Energija ir energetika

Asmeninė patirtis: saulės ir žemės energija pigiau nei malkos

2012-04-08 (40) Rekomenduoja   (2) Perskaitymai (5884)
    Share

Alytaus rajono verslininkas Rimantas Morkūnas skaičiuoja, kad jam šildymas šią žiemą kainavo vidutiniškai 2 litus už kvadratinį metrą. Jis vardija, kad jau dešimtą šildymo sezoną naudoja geoterminį šildymą ir penktą sezoną – saulės bateriją.

„Rinkomės iš skystųjų dujų, malkų ir geoterminio šildymo. Skystųjų dujų neėmėme dėl saugumo, smarvės, dujų kokybės. Paprastai visi Lietuvoje pripratę prie malkų, nes galvoja – pigiai kainuoja. Bet kai suskaičiuoji, ką reiškia malkos – kiek fizinio darbo, kūrenimo, neskaitant jų įsigijimo ir sandėliavimo, tai čia jokio pigumo nėra. Aišku, žmogus, kuris šildosi malkomis gali neskaičiuoti savo laiko, bet aš manau, kad neturiu laiko šildytis malkomis“, – geoterminio šildymo pasirinkimą paaiškino jis.

Anot jo, dėl to nuspręsta įrengti horizontalų kolektorių žemėje, maždaug vieno metro gylyje 4-5 arų plote, kuris veikia tokiu principu: iš šiltesnės žemės surenkama energija, ji koncentruojama bei perduodama į šilumokaitį. Žiemos sezonu metu šildyti 1 kv. m. mėnesį, jo skaičiavimais, kainuoja apie 2 litus, o žemėje, kurioje yra kolektorius, galima auginti vaismedžius ir krūmus.

Be to, verslininkas pasakoja, kad prieš penkerius metus karštam vandeniui įsirengė saulės bateriją, o prieš trejus metus kitame pastate – geoterminį siurblį, naudojantį ore esančią šilumą.

„Geoterminis šildymas yra labai automatizuotas ir lengvai valdomas – nusistatai valdymo pulte parametrus, pavyzdžiui, kad vasarą prioritetas yra saulė, ir naudojama saulės energija. Kada jos pritrūkta, sistema persijungia į geoterminį šildymą. Bet geoterminės energijos įrengimas yra gana brangus, palyginti su malkomis ar dujomis“, – sako R. Morkūnas.

Pasak jo, žiemą saulės baterija šildymui praktiškai jokios įtakos neturi, nes jos veiksmingumas siekia vos 5 % dėl mažo šviesos kiekio, tad šilumą ir karštą vandenį ruošia geoterminis siurblys.

„Orinis geoterminis siurblys taip pat yra labai patogu, kai nėra galimybės pasidaryti gręžinį ar žemėje pakloti kolektorių, nes jį nesudėtinga įrengti. Aišku, kai būna dideli šalčiai jo efektyvumas krenta, bet pavasarį, vasarą, rudenį vis tiek reikia ir šildyti vandenį ir šiek tiek šilumos. Pavyzdžiui, šiemet per vasario mėnesio šalčius juo šildyti patalpos kvadratinį metrą kainavo 4 litus, beveik tris kartus mažiau nei kaimynų name, kuris šilumą gauna iš centrinių šilumos tinklų“, – skaičiuoja verslininkas.

Orinis siurblys veikia tokiu principu: iš oro ima energiją, ją koncentruoja ir šildo patalpą. Jei per šalčius iš oro jis paima per mažai energijos, siurblys papildomai šilumai gaminti naudoja elektrą.

Kai namas kiauras, nepadės ir naujos technologijos

Tačiau R. Morkūnas pabrėžia, kad ir kokios naujos technologijos yra naudojamos gaminti šilumai, jei namas yra neapšiltintas, tai yra tas pats kaip šildyti kiemą.

„Ar geoterminis vandens siurblys, ar geoterminis oro, ar kitoks stebuklingas daiktas, niekada nesumažės sąskaitos už šilumą, jeigu namas bus kiauras. Elementaru. Mūsų namai yra labai gerai apšiltinti. Koks skirtumas, ar tu pirksi šilumą iš šilumos tinklų ir per langus eis kiaurai, ar tu investuosi į siurblį ir irgi per langus eis kiaurai – tik antras variantas reiškia, kad dar būsi investavęs daugiau pinigų ir juos teškinsi į orą. Galvoti, kad geoterminis siurblys yra panacėja ir bus labai pigu vien jį pastačius, yra neprotinga. Reikia daryti kompleksiškai: susitvarkyti sienas, šildymo sistemas ir tada, jeigu yra galimybės, pastatyti naujos įrangos“, – mano R. Morkūnas.

Be to, jis pabrėžia, kad ir geoterminis siurblys nėra atsparus didėjančioms kainoms. Verslininko skaičiavimais, pastarieji du elektros kainos padidėjimai (pernai ir šiemet) po 10 % pabrangino geoterminį šildymą, nei geoterminis siurblys naudoja elektrą.

Dėl to, pasak R. Morkūno, Švedijoje, Austrijoje ir kitose valstybėse naudojantiems geoterminį šildymą yra taikomi mažesni elektros energijos tarifai, arba kompensuojamas dalies įrangos įsigijimas kaina, arba taikomos kitos nuolaidos, skatinant naudoti atsinaujinančius išteklius. Lietuvoje kol kas mažesnis elektros tarifas yra taikomas suvartojantiems daugiau energijos, pavyzdžiui, turintiems elektrines virykles, tačiau papildomų nuolaidų naudojantiems geoterminį šildymą nėra. „Be valstybės paramos jokie atsinaujinančios energetikos projektai nepajudės. Pavyzdžiui, elektrinių automobilių gamintojai tiesiai šviesiai pasakė, kad šie automobiliai bus tiekiami tik į tas rinkas, kur valstybė dotuos, nes be dotacijų jų paprasčiausiai neįpirks. O skatinti vien tuo, kad tai yra žalioji energija žmonių nepavyks, jei ji kainuos brangiau“, – sako jis.

Planuojantiems įsirengti geoterminį šildymą, nepaisant didesnių investicijų ir priklausomybės nuo didėjančios elektros kainos, jis pataria labai atidžiai įsigilinti, kas tokį šildymą įrenginės.

„Galimybė šildytis geoterminiu būdu pačioje pradžioje turi būti paskaičiuota ir suprojektuota labai kompetentingų žmonių. Žinau pavyzdžių, kai geoterminiai siurbliai yra pastatyti ir jie dirba labai neefektyviai, nes tai darė žmonės, neturintys atitinkamos kvalifikacijos ir patirties. Galbūt žmogus sutiktų ir daugiau sumokėti, bet neturėti amžinų problemų, kurias galiausiai vis tiek teks spręsti kvalifikuotiems specialistams“, – dėsto R. Morkūnas.

Apie geoterminio šildymo naudą, kai naudojama žemės gelmėse esanti energija, dažniau pradėta kalbėti po to, kai Alytaus daugiabutis ėmė naudoti geoterminę šilumą ir gyventojams sąskaitos sumažėjo daugiau nei dvigubai.

„Visos atsinaujinančios energetikos rūšys, tai yra vėjas, saulė ir taip toliau, yra kaip gėlės: vienos pražysta pavasarį, kitos vasarą, trečios – rudenį. Lygiai taip pat yra su energijos rūšimis. Vienos iškart pradedamos naudoti, kitos jau rytoj, o trečios – dar tik poryt. Kas yra šiandien? Matome – biokuras, hidroenergija. Jau rytoj – vėjas, nes energingai statomos elektrinės, o geotermija yra truputį toliau“, – mano Lietuvos geotermijos asociacijos vadovas Feliksas Zinevičius.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(2)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(2)
Komentarai (40)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Erika Fuks
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
56(0)
51(0)
30(9)
27(1)
23(2)
20(0)
17(1)
12(2)
Savaitės
138(13)
132(12)
125(21)
86(7)
84(6)
Mėnesio
139(3)
139(0)
138(13)
134(2)
132(10)