Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Energija ir energetika

Vėjo jėgainėms Lietuvoje - nauji reikalavimai

2012-07-25 (4) Rekomenduoja   (4) Perskaitymai (3821)
    Share

Valdžios sprendimą dar labiau suvaržyti vėjo jėgainių plėtrą šio verslo atstovai vadina atviru kenkimu. Užtat vadinamųjų malūnų priešininkai, vėjo jėgaines laikantys absoliučiu blogiu, džiaugiasi, kad galės ramiai gyventi.

Viename paskutiniųjų savo posėdžių prieš vasaros atostogas Vyriausybė patvirtino naują tvarką, pagal kurią reikės statyti mažas vėjo jėgaines. Nuo šių metų lapkričio 1 d. norintieji įrengti 30 kW ir didesnės galios vėjo jėgaines turės atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą (PVSV), pagal kurį bus nustatomos Sanitarinės apsaugos zonos (SAZ).

Kliudo atominei elektrinei?

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistai paaiškino, kad toks sprendimas buvo priimtas reaguojant į nepatenkintų visuomenės grupių pretenzijas. "Lietuvoje dar nėra sukaupta mokslinės praktinės patirties, kuri leistų tvirtai teigti, koks mažiausias atstumas turėtų būti nuo gyvenamųjų valdų. Todėl ir nutarta kiekvienu konkrečiu atveju matuoti triukšmo lygį, atlikti kitus tyrimus, kurie ir atsakytų, kokiu atstumu nuo gyvenviečių būtų statomos vėjo jėgainės", - aiškino SAM atstovai.

Vėjo energetikos verslo atstovai tai vadina atviru kenkimu viskam, kas kertasi su Visagino atominės elektrinės (VAE) statybomis. Saulius Vytas Pikšrys, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorius, tik iš "Vakarų ekspreso" išgirdęs šią žinią, nė kiek nenustebo. "Tai būdinga šiai Vyriausybei, kuri viską daro už akių. Vien tai, kad į tokio svarbaus klausimo svarstymą ji nepasikvietė socialinių partnerių, neišklausė jų nuomonės, vertinčiau kaip kenkimą alternatyviajai energetikai. Šis sprendimas patyliukais pakeisti galiojančius teisės aktus buvo priimtas todėl, kad mažų vėjo jėgainių plėtojimas kertasi su Vyriausybės noru pastatyti VAE", - "Vakarų ekspresui" sakė S. V. Pikšrys.

Jis paaiškino, jog iki šiol mažo galingumo vėjo jėgaines, kad būtų pagreitinta jų plėtra, mažoms įmonėms įrengti buvo galima pagal supaprastintą tvarką. "Iki 250 kW galingumo jėgainei reikėjo nedidelio sklypo. Jei koks nors ūkininkas ar verslininkas savo cechui norėdavo elektrą gaminti pats, tereikėdavo pasistatyti nedidelę jėgainę. Prisijungti prie elektros tinklų jis taip pat galėjo labai paprastai. Dabar jiems reikės atlikti visas būtinas planavimo procedūras. O šis procesas užtruks", - svarstė S. V. Pikšrys. Jo teigimu, šiuo metu Lietuvoje tėra apie 10 mažų vėjo jėgainių.

Rajonas persistengė

Su konservatorių ir liberalų partijų kontroliuojama Vyriausybe ranka rankon dirba ir Klaipėdos rajono savivaldybė, vadovaujama socialdemokratų. Dar kovo mėnesį rajono savivaldybės Taryba priėmė protokolinį sprendimą, kuriuo nutarė siūlyti specialiojo Alternatyviosios energetikos šaltinių - vėjo jėgainių (pavienių, grupių, parkų) - plėtros plano rengėjams aiškinamajame rašte ir brėžinyje įrašyti, kad vėjo jėgainių parkai Klaipėdos rajone gali būti įrengiami tik gavus visų 2 km spinduliu nuo planuojamos jėgainės esančių sklypų savininkų, ne gyventojų, raštiškus sutikimus.

Savivaldybės Tarybos narys, žemaitis Egidijus Skarbalius aiškino, kad jis siūlęs diferencijuoti SAZ. "Gyvenamosios paskirties žemėse atstumai turėtų būti didesni, rekreacinės paskirties - mažesni, o ūkinės ir komercinės paskirties žemės sklypuose tie atstumai turėtų būti minimalūs. Aišku, aš pats nenorėčiau, kad greta mano gyvenvietės suktųsi malūnai. Tačiau rajone yra daug žemės ūkio paskirties sklypų, kuriuose tos jėgainės ir galėtų būti statomos", - "Vakarų ekspresui" sakė E. Skarbalius.

Užtat rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas mušėsi į krūtinę ir įrodinėjo, kad merija tik paiso tarptautinių teisės aktų. "Toks protokolinis sprendimas priimtas, nes šiuo metu Vyriausybės lygmeniu nėra teisės akto, nustatančio atstumus nuo vėjo jėgainių, o vadovaujantis tarptautine praktika yra nustatomas 2 km atstumas", - per atstovą "Vakarų ekspresui" atsakė V. Dačkauskas.

Specialųjį planą rengiančios bendrovės "Energetikos linijos" atstovų teigimu, toks sprendimas užkerta kelią Klaipėdos rajone pastatyti nors vieną vėjo jėgainę. "Derinimų rinkimas iš visų žemės savininkų yra perteklinis ir Lietuvos įstatymų neatitinkantis reikalavimas. Klaipėdos rajone nėra teritorijų, kurios būtų atitolusios nuo gyvenamųjų valdų dviejų ir daugiau kilometrų spinduliu, todėl pasirinkus šią alternatyvą vėjo jėgainių statyba rajone taptų negalima. Vėjo jėgainių plėtros specialusis planas bei atliktas ir neapmokėtas mūsų darbas netenka prasmės", - stebėjosi Visvaldas Šavelskis, UAB "Energetikos linijos" direktorius.

Naikina kurmius

Tokiu rajono valdžios sprendimu labai džiaugiasi aršiausi vėjo energetikos priešininkai. Jų atstovas Vaidas Lekstutis aiškino, kad jis turi sukaupęs daug medžiagos, aplankęs galybę šalių ir galįs tvirtai pasakyti, kad vėjo energetikos nekenksmingumas tėra mitas. "Žmonės yra suklaidinti. Tačiau greta malūnų gyvenantieji gali tvirtai pasakyti, kad jų veikimo zonoje dingsta kurmiai, miršta bitės, išsigimsta naminiai gyvūnai. Jau nekalbu apie infragarsą, šešėliavimą ir kitus nepatogumus. Negi po tokios informacijos galime toliau aiškinti, kad tos jėgainės nekenksmingos?"- karščiavosi V. Lekstutis.

Jis pasakojo, kad aplankęs visas Europos šalis, kuriose plėtojama vėjo energetika. "Sutinku, kad tose šalyse vėjo malūnų yra labai daug. Tačiau jie statomi negyvenamose teritorijose, greta automagistralių ir kitose komercinėse vietose", - patirtimi dalijosi vyriškis.

Jis taip pat atrėmė verslininkų argumentus, esą vėjo malūnų gaminama elektros energija mažina mūsų priklausomybę nuo Rusijos. "Tai taip pat tėra mitas. Juk dabar lietuvių pastatytus jėgainių parkus supirkinėja tie patys rusai. Tai apie kokią nepriklausomybę mes kalbame?" - svarstė pokalbininkas.

Stabdo godulys

LVEA vadovas S. V. Pikšrys pripažįsta, kad vieną jėgainių parką išties įsigijo Rusijos kapitalo turinti lietuviška bendrovė. "Kvecų, Rūdaičių, Kiauleikių parką įsigijo Lietuvoje registruota ir mūsų šalyje mokesčius mokanti bendrovė "Vidmantai Wind park". Tiesa, kad viena jos akcininkių yra bendrovė "Inter RAO Lietuva", kurios steigėja - Suomijoje registruota Rusijos įmonė", - aiškino LVEA direktorius.

Jis taip pat paaiškino, kad pagrindinis pasipriešinimo vėjo jėgainėms variklis - lietuviškas godumas. "Labiausiai joms priešinasi žemės ūkio paskirties sklypus įsigiję ir gyvenamuosius namus juose statyti norintys gyventojai. Jie spekuliuoja tokiomis sąvokomis, kaip teisėti lūkesčiai, negautos pajamos, vertės sumažėjimas. Tačiau niekas nėra įrodęs vėjo jėgainių žalos", - kalbėjo S. V. Pikšrys.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 10 vėjo elektrinių parkų, kurių bendra instaliuota galia yra 123 MW. Nors, pagal įsipareigojimus Europos Sąjungai, dar 2009 m. bendra galia turėjo siekti 250 MW.

Nuo veiklos pradžios 2004-aisiais LVEA narių vėjo elektrinės pagamino apie 1,4 mlrd. kWh elektros energijos. Tokiam kiekiui elektros energijos pagaminti reikėtų sudeginti apie 138,6 mln. kub. metrų gamtinių dujų. Tai sudaro 123,3 tūkst. tonų naftos ekvivalentą. Sudeginus 138,6 mln. kub. metrų gamtinių dujų, į atmosferą būtų išmesta 468,8 tūkst. tonų anglies dvideginio.

Informacija

Visagino atominei elektrinei yra nustatyta 1 km spindulio SAZ, Klaipėdos regiono sąvartynui Dumpiuose - 500 m SAZ.

Beje, UAB "NEO GROUP" - vienai didžiausių polietilentereftalato (PET) granulių gamintojų Europoje, įsikūrusiai netoli Klaipėdos miesto, ta pati Klaipėdos rajono savivaldybės taryba nustatė tik 300 m SAZ. Net ir komunalines atliekas bei biokurą deginsiančiai UAB "Fortum Klaipėda" valdomai termofikacinei jėgainei nustatyta 150 m SAZ.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(4)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(4)
Komentarai (4)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Mindaugas Milinis
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
58(0)
28(0)
22(5)
21(0)
12(4)
12(0)
11(0)
11(1)
Savaitės
100(5)
97(6)
77(6)
Mėnesio
161(0)
134(27)
128(0)
112(5)
111(0)