Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Energija ir energetika

Elektros tiekėjai Lietuvoje nepageidauja gauti saulės pagamintos energijos

2013-11-19 (21) Rekomenduoja   (2) Perskaitymai (2177)
    Share

Seime įregistruotas projektas, kuriuo siūloma leisti saulės baterijas turintiems individualiems namams atgal į tinklą priduoti elektros perteklių ir, jeigu jų priduotas elektros kiekis viršytų suvartotą, tokie namai galėtų gauti papildomų pajamų. Šis klausimas detaliau aptartas ir Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje.

Nori, kad tinklai vykdytų elektros „pasaugojimo“ funkciją

„Įstatymas yra parengtas, paprašėme „Lesto“ ir „Ligrid“ pareikšti savo nuomonę, kaip tokia dvipusės apskaitos sistema galėtų būti įgyvendinta, kokie būtų kaštai“, - pristatydamas šį posėdžio klausimą sakė komiteto narys Paulius Saudargas. Jis pabrėžė, kad kol kas įstatymas yra tik embriono stadijoje, todėl bus tobulinamas, tačiau iš pradžių norima išklausyti visas puses ir išgirsti jų pastabas.

Saulės energetikos asociacijos prezidentas Vytas Mačiulis, pristatydamas tokio įstatymo priėmimo svarbą, pirma pabrėžė, kad buvo dairomasi į užsienio šalių patirtį.

„Atpigus įrangai, apsimoka saulės elektrą naudoti sau, tiktai vieno reikia iš valstybės – paramos, susiderinti, kad elektros tinklas vykdytų „pasaugojimo“ funkciją: kai elektros yra pagaminama per daug, priimtų ją, kai jos trūksta, atiduotų. Įstatymo projektas taip ir suformuotas, kad ši funkcija būtų vykdoma. Lieka tam tikra parama – ne finansinė, bet „pasaugojimo“, - savo nuomonę dėstė V. Mačiulis.

Jis sutiko, kad „Lesto“ tikrai dėl to turės papildomų kaštų, tačiau, jo žodžiais tariant, „parama be kažkokios kaštų dalies neapsieina“.

Pataisymų bus, bet esminių klaidų nemato

Energetikos ministerijos atsinaujinančių išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas, laikinai einantis skyriaus vedėjo funkcijas, Gediminas Onaitis sakė, kad pačiai projekto idėjai ministerija pritarianti.

„Projekto idėja yra gera, tai savotiškas skatinimas saulės energetikai ir atsinaujinančiai energetikai. Projekte, matyt, bus techninių pataisymų, bet, manau, susiderinsime. Esminių klaidų nematau“, - įstatymo projektą komentavo G. Onaitis.

Jis nesiryžo prognozuoti, kiek toks dalykas galėtų kainuoti valstybei: „Tai yra ekonomikos klausimas, nes saulė pagamina elektrą dieną, o vartos (vartotojai – red. past), matyt, elektros daugiau nakčia ir žiemą, nes tada ji pigesnė. Iš to gali būti ir ekonominės naudos“.

„Lesto“: tai yra nelygiaverčiai mainai

Elektros skirstymo bendrovės „Lesto” Visuomeninio tiekėjo tarnybos direktorius Ramūnas Kiaulėnas sakė įžvelgiantis tris esmines problemas šio įstatymo projekte.

„Viena – pats mainų objektas yra labai nekonkrečiai apibrėžtas ir negalime kalbėti apie kažkokią „pasaugojimo“ funkciją. Tokios veiklos elektros energetikos veikloje iš viso nėra. Bent jau „Lesto“ to daryti tikrai negali. Vyksta srautų perdavimas. Jeigu mes kalbame apie (elektros – red. past.) pardavimą vartotojui, vykdome dvi veiklas – viena, elektros energijos tiekimas, elektros pristatymas vartotojui kaip prekės ir antra veikla – transportavimas, elektros persiuntimas. Kai mes kalbame apie tai, ką daro gamintojas, gaminantis į tinklą ir pardavinėjantis elektros energiją, jis pateikia tik elektros energiją. Todėl apie tokių mainų darymą kalbėti... tai yra ne tapatus mainų objektas. Taip mainyti tikrai negalime, nes iš to yra kaštai“, - aiškino R. Kiaulėnas.

Jo teigimu, tinklą reikia išlaikyti ir tai kainuoja, operatorius dėl to patiria išlaidas. R. Kiaulėnas sako, kad mainant saulės sukurtą elektros energiją į iš tinklo atitekančią energiją – vėlgi nėra tapatūs mainai.

„Galbūt įmanoma kalbėti apie kažkokį užskaitymą, bet tokiu atveju tai turėtų būti abiem pusėms nauda, patrauklu mainytis. Šiai dienai iš saulės elektrinių rinkos neremiamomis sąlygomis nei vienas nepriklausomas tiekėjas neperka. Nors visi žinome, kad elektra dieną brangesnė, o naktį pigesnė, lyg ir būtų galima tokius mainus organizuoti, bet kol kas tai neveikia“, - toliau dėstė „Lesto“ atstovas.

Kaip tokią elektrą apskaityti?

R. Kiaulėnas sako, kad pateiktame įstatymo projekte užkliuvo ir dar vienas niuansas - rizika dėl pajamų užslėpimo: „Mes produkcija mainomės, iš kurios paprastai yra uždirbamos pajamos. Jos yra apmokestinamos tiek PVM, tiek pajamų mokesčiu. Šiuo atveju, jeigu mes sakome, kad tai bus „parduodama“, tai pajamų nebus, nes tie mokesčiai nebus sumokami. Tiek, kiek mes kalbėjomės su savo apskaitos darbuotojais, buhalteriais, jie pasakė, kad tai būtų mokestinės apskaitos pažeidimas, jeigu tos pajamos būtų užslėptos“.

„Lesto“ Visuomeninio tiekėjo tarnybos direktorius taip pat pateikė skaičiavimus, kad individualus vartotojas, įsirengęs saulės sistemą, iš jos galėtų pasigaminti sau reikiamos elektros nuo 25 iki 40 proc., o visa kita jam tektų imti iš bendro tinklo.

„Ligrid“ Sistemos valdymo departamento direktorius Giedrius Radvila antrino kolegai iš „Lesto“, kad nerimą kelia balansavimas, susijęs su saulės elektrinių įvedimu: „Jeigu balansavimui nebūtų taikoma skatinimo priemonė, kaštai nugultų visuomeniniam tiekėjui arba kitiems tiekėjams. Tai, kas mums rūpi – apskaitos klausimas. Kaip tokią elektros energiją apskaityti, kiek jos buvo atiduota į tinklą ir kiek susigrąžinta. Manau, kad šita problema susijusi su tuo, kad prekybos elektros energijos taisyklėse aiškiai pasakyta, kad visos kilovatvalandės, kurios atiduotos į tinklą arba paimtos, turi būti apskaitomos. Tokių kaip mainų nėra“.

Užsienis gali, o mes randame šimtus problemų

Seimo narys Linas Balsys buvo linkęs palaikyti G. Onaitį bei V. Mačiulį, idėjai taip pat pritarė. Užsienio šalyse, jo teigimu, siūlomi dalykai, jau seniai vyksta ir pasiteisina, tad kodėl to negalėtume pritaikyti ir Lietuvoje?

„Patį įstatymą galbūt reikės šlifuoti ir tobulinti, tačiau jis tikrai reikalingas. Tai nėra nieko naujo, pasaulyje jau tai egzistuoja. Lietuvoje turime ir galime prie to prieiti. Saulės energetika, mano nuomone, yra perspektyviausia ne gamybiniame lygmenyje, iš kurio kyla visokie burbulai, bet mikro – namo lygmenyje. Galbūt integruojant saulės elementus į pastatus ir t.t. Tai yra didelė perspektyva, tik reikia surasti būdą, kaip tai padaryti įstatymiškai“, - tokią savo poziciją komiteto posėdyje išsakė Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas.

Seimo narys Raimundas Paliukas, reaguodamas į išsakytą elektros tinklų operatorių kritiką, pasiūlė įvesti abonemento mokestį. „Šis mokestis yra su dujomis, su vandeniu. Įveskite jūs tiems vartotojams abonementinį mokestį kažkokį ir tada jūsų kaštai nukrenta. Kitas klausimas, kurį jūs akcentavote – PVM. Bet jeigu tai privatus namas, individualus gyventojas nėra PVM mokėtojas. Jūs išsakėte labai daug problemų, panašu, kad žinome daug problemų, kurių nenorime spręsti. Visada surasi šimtą būdų, kodėl nedaryti. Geriau reikia pagalvoti, kaip tas problemas spręsti. Kitos Europos šalys gali daryti, o jūs iš karto viską užbraukiate“, - kritikos elektros tinklų operatoriams negailėjo R.Paliukas.

„Nesakome, kad to neįmanoma padaryti, bet tai turėtų būti daroma ne mainų forma. Turėtų būti apskaitomi tie kiekiai ir žiūrima, kas kokią vertę kam atidavė“, - į diskusiją įsitraukė R. Kiaulėnas.

Saulės energetikos asociacijos prezidentas V. Mačiulis antrino R. Paliukui, kad abipusė apskaita įmanoma: „Visi nauji skaitliukai skaičiuoja elektros kiekius ir į tą pusę, ir į tą“.

R. Kiaulėnas diskusijos metu akcentavo ir dar vieną aspektą – elektros kainos skirtumus: „Jeigu susiformuotų perteklius, saulininkui tektų sumokėti pagal šių metų kainas 15,7 cento už kilovatvalandę. O mes savo paslaugą buitiniam vartotojui teikiame už beveik 50 centų. Ir mes sakome, kad tai yra tapatūs produktai?“

Kas būtų, jei vartotojas nuspręstų nukirpti elektros laidą?

Komiteto posėdyje dalyvavęs P. Saudargas elektros tinklų operatoriams pateikė kompromituojantį klausimą: „Įsivaizduokite, kad jeigu aš pasistačiau ant namo stogo saulės bateriją ir atsijungiu nuo jūsų tinklų – nusikerpu laidus – jūs juk irgi patiriate nuostolių. Nes aš nebeperku iš jūsų. Mes to paties siekiame – kad žmogui metų gale jo sąskaita būtų apie nulį, o dvipusis dalykas yra tam, kad paskatintume žmones, kad jie turėtų idėją, kad jie gali ir suprekiauti, jeigu pagamins per daug elektros energijos. Mintis juk tokia – tai yra lygiai tas pats, kas tiesiog nepirkti, nusikirpti jūsų laidą. Prie to čia tada jūsų minimi transportavimo kaštai?“

„Lesto“ atstovas R. Kiaulėnas į šį klausimą atsakė šitaip: „Tuo atveju, kai jūs sakote, kad yra nukerpamas laidas, tinklų operatorius ilgoje perspektyvoje nuostolių nepatiria. Visi tinklo kaštai yra perkeliami visiems likusiems vartotojams. Vadinasi, realiai nuostolio yra nepatiriama dėl to, kad atsijungiama nuo tinklo“.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(9)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(2)
Komentarai (21)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Rūta Levickaitė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
51(1)
32(1)
28(1)
24(0)
22(0)
18(0)
17(0)
16(2)
Savaitės
104(1)
87(0)
86(4)
Mėnesio
149(27)
147(12)
142(22)
107(0)
101(19)