Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Energija ir energetika

Elektra iš Lietuvos upių: kukliau nei kuklu

2015-08-31 (0) Rekomenduoja   (5) Perskaitymai (1119)
    Share

Mažųjų hidroelektrinių savininkas Alfredas Sabaliauskas lietaus laukia labiau nei bet kada. Jau daugiau nei dvi savaitės jo hidroelektrinės ant Virvytės ir Ventos upių neveikia – trūksta vandens. Nemunas taip pat nuslūgęs iki tiek, kad Kauno hidroelektrinė veikia tik minimaliu režimu.

Panaši situacija ir kitose upėse. „Dauguma mažųjų hidroelektrinių nebeveikia, tad ir elektros negamina. Šią vasarą sausra primena 2006-uosius“, – pasakojo A.Sabaliauskas.

Tais metais aplinkosaugininkai netgi sustiprino hidroelektrinių kontrolę, kad šios praleistų daugiau vandens, kuris yra būtinas ekosistemos minimalioms gyvavimo sąlygoms užtikrinti.

Šią vasarą hidroelektrinių savininkų niekas nespaudžia. Tačiau jie priversti susitaikyti su praradimais.

„Nuostolių neskaičiuojame, tačiau pajamų negausime. Tikimės, kad ruduo bus geras ir viskas atsistatys“, – vylėsi A.Sabaliauskas.

Mažoji hidroelektrinė per metus pagamina apie 4 tūkstančius kilovatvalandžių. Lietuvoje jų yra 78.

Minimaliu režimu veikia ir Kauno hidroelektrinė.

„Šiuo metu vandens atiteka minimaliai, todėl ir Kauno hidroelektrinė šiuo metu dirba minimaliu režimu. Veikia tik vienas agregatas ir praleidžia tokį vandens kiekį, kokia yra Nemuno prietaka“, – sakė „Lietuvos energijos“ Korporatyvinės komunikacijos skyriaus vadovas Valentas Neviera.

Tiesa, hidroelektrinė dirba priklausomai nuo to, kiek Nemunu atiteka vandens. Tai reiškia, kad Kauno hidroelektrinės darbas planuojamas atsižvelgiant į tai, koks yra Nemuno debitas ir kiek vandens atiteka į Kauno hidroelektrinės tvenkinį (marias).

Kuo daugiau vandens atiteka, tuo didesne galia dirba hidroelektrinė ir praleidžia daugiau vandens.

Beje, leistinas minimalus ir maksimalus vandens mariose lygis. Pagal šias taisykles, normalus vandens lygis yra toks, kuomet Nemuno prietaka yra ne mažesnė kaip 120 m3/s. Tai reiškia, kad kai prietaka yra didesnė, Kauno KE turi praleisti ne mažesnį negu nustatytas minimalus vandens kiekį. Praleisdama tokį vandens kiekį hidroelektrinė gamina apie 22 MW galia.

Penktadienį Nemuno debitas siekė vos apie 80 m3/s. Kauno HE praleidžia visą pritekantį vandens kiekį ir gamina apie 15 MW galia.

„Situacija vasaromis jau keletą metų panaši. Tiesa, šį rugpjūtį ypač ryški“, – pastebėjo V.Neviera.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(9)
Neverta skaityti!
(4)
Reitingas
(5)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Marius Jokūbaitis
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
54(4)
42(3)
41(0)
24(0)
22(0)
21(0)
19(2)
17(0)
13(7)
Savaitės
138(3)
131(13)
83(1)
83(7)
80(0)
Mėnesio
139(0)
131(10)
130(2)
126(2)
120(0)