Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Energija ir energetika

Lietuvoje oficialiai atidarytos elektros jungtys su Europa: jau skaičiuojama, kiek pigs elektra (Video)

2015-12-15 (9) Rekomenduoja   (13) Perskaitymai (440)
    Share

Pirmadienį Vilniuje, Valdovų rūmuose, iškilmingai simboliškai atidarytos elektros jungtys su Lenkija ir Švedija. Energetikos ekspertų ir politikų teigimu, tai yra antras žingsnis energetinio saugumo ir nepriklausomybės link.

„Šiandien tapome istorinio įvykio liudininkais ir galiu drąsiai sakyti, kad tai vienas iš esminių Lietuvos žingsnių stiprinant energetinę nepriklausomybę. Tai leis Lietuviai ir kitoms Baltijos šalims įsijungti į Europos elektros tinklą ir kas svarbiausia paįvairinti elektros energijos šaltinius“, - teigia A. Butkevičius.

Premjero A. Butkevičiaus teigimu, naujos jungtys leis sumažinti elektros kainą vartotojams.

„Lietuva turėdama šias dvi galingas jungtis įgyja dvigubai daugiau galimybių prekiauti elektra. „LitPol Link“ ir „NordBalt“ jungčių pralaidumas tampa didesnis nei metinis trijų šalių suvartojimas. Prognozės rodo, kad elektros rinkos kaina 2016 metais Lietuvos prekybos zonoje gali būti nuo 10 iki 12 proc. mažesnė nei šiais metais. Elektros rinkos kainos sumažėjimas 7 proc. reikštų sutaupytus 90 mln. eurų per metus“, - dėsto ministras pirmininkas.

Algirdas Butkevičius taip pat priduria, kad šios jungtys paskatins tolimesnį bendradarbiavimą. O tuo gali tapti antrasis „LitPol Link“ elektros tiltas.

„Laikomės nuomonės, kad būtina nutiesti antrą „LitPol Link“ elektros liniją. Apie tai šiandien kalbėsiuosi susitikime su Lenkijos ministrės pirmininkės pavaduotoju,“ – pasakoja A. Butkevičius.

Energetikos ministras Rokas Masiulis prognozuoja, kad didmeninė elektros kaina sumažės 10-12 proc. kaip teigia ir premjeras, tačiau reikia atsižvelgti ir yra 2 proc. atsinaujinančios energetikos neigiamą poveikį kainos.

„Kalbant apie tai kiek elektra atpigs paprastiems žmonėms, tai galima prognozuoti apie 4 - 7 proc. mažesnes kainas. Kol kas tai yra tik spėlionės, tad geriau palaukime šių metų galo ir kainų komisijos vertinimų“, - sako R. Masiulis.

„Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas tikina, kad šiuo metu „LitPol Link“ jungties testavimas yra baigtas ir ji perduota rinkai. Tačiau kalbant apie „NordBalt“ šis procesas dar nėra baigtas.

„Testavimus darysime tol kol įsitikinsime sistemų funkcionalumu. „LitPol Link“ jau yra atiduota rinkai, tuo tarpu „NordBalt“ prognozuojama atkoduoti sausio pradžioje. Tačiau neskubėsime, nes svarbiausia yra ištestuoti ir kuo patikimesnes jungtis atkoduoti 30-ties metų eksploatacijai“, - teigia D. Virbickas.

Ceremonijoje Valdovų rūmuose dalyvavo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Algirdas Butkevičius, Lietuvos energetikos ministras Rokas Masiulis, Europos Komisijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis, Latvijos ir Estijos premjerai Laimduota Straujuma ir Taavis Roivas, Lenkijos vicepremjeras Mateuszas Morawieckis, Švedijos energetikos ministras Ibrahimas Baylanas bei projektus įgyvendinusių Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos įmonių vadovai.

„LitPol Link“ ir „NordBalt“ jungčių statybos darbai jau baigti, vyksta jų bandymai - „LitPol Link“ bandymus planuojama baigti iki gruodžio pabaigos, o laikinai dėl gaisro nutrūkę „NordBalt“ bandymai bus atnaujinti sausį - gali būti, kad jie bus baigti vėliau nei iki kovo pabaigos.

370 mln. eurų vertės 500 megavatų (MW) galios „LitPol Link“ jungtis su Lenkija bus pirmoji linija, sujungsianti technologiškai skirtingus Lietuvos ir Vakarų Europos tinklus. Jos statybą finansavo ES, Lietuvos bei Lenkijos elektros tinklų operatorės „Litgrid“ ir PSE.

550 mln. eurų vertės 453 kilometrų ilgio „NordBalt“ – pirmoji Lietuvos elektros jungtis su Skandinavija, ji sujungs aplink Baltijos jūrą esančias valstybes į vieną infrastruktūrą, o galimybės importuoti skandinavišką elektrą padidės 70 procentų. Koncerno ABB pagamintas kabelis Baltijos jūros dugne sujungė Klaipėdos ir Nybro transformatorių pastotes. Projektą kartu įgyvendina Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatoriai „Litgrid“ ir „Svenska kraftnat“.

Jungtys yra Baltijos jūros regiono valstybių energijos rinkų sujungimo plano (BEMIP) dalis. Pagal šį planą, sukūrus tinkamą energetikos infrastruktūrą Baltijos jūros regione tolimesnis žingsnis būtų Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(17)
Neverta skaityti!
(4)
Reitingas
(13)
Komentarai (9)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Vytautas Urbonas
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
22(0)
17(4)
16(7)
13(0)
11(3)
11(1)
Savaitės
115(0)
114(0)
104(32)
Mėnesio
179(16)
136(21)
129(2)
94(0)
91(0)