Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Energija ir energetika

Ką daryti su elektra iš Astravo? Radikalios politikų idėjos ir praktiški energetikų patarimai

2016-05-08 (16) Rekomenduoja   (3) Perskaitymai (165)
    Share

Tokia užduotis atrodo absurdiška, bet konservatoriai pasiryžę ją išspręsti. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai rinks parašus įstatymui, kad į Lietuvą nepatektų elektra iš kaimyninėje Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE).

Patriotiškas užmojis, bet ką daryti su bendra elektros jungtimi, BRELL, Baltarusiją, Rusiją, Estiją, Latviją ir Lenkiją siejančia į vieną elektros apytakos žiedą? Energetikai ir politikai sakė – fiziškai atsijungti įmanoma, nors tai kainuotų labai daug. Galima nukirsti jungtis iš Baltarusijos be didelių išlaidų, tačiau Lietuva mokėtų milžiniškas baudas, nes sulaužytų tarptautinius įsipareigojimus.

„Mes pasisakome prieš šios energijos eksportą ir mūsų infrastruktūros naudojimą šiam eksportui, įvardijant Astravo statomą elektrinę kaip nesaugią ir keliančią grėsmę Lietuvai“, – pristatydamas iniciatyvą Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) posėdyje teigė iniciatyvinės grupės koordinatorius, konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Nukirpti laidus galima, bet nėra prasmės

Parašų rinkimo lapus VRK iniciatyvinei grupei išduos pirmadienį, gegužės 9 dieną. Norėdami įstatymo projektą pateikti Seimui, iniciatoriai per du mėnesius turės surinkti ne mažiau kaip 50 tūkst. jį remiančių piliečių parašų.

Elektros energetikos sistemos bei elektros energijos rinkos apsaugos įstatymo projektas draustų Lietuvos elektros energijos rinkoje prekiauti „nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagaminta nešvaria elektros energija“.

Išspręsti techninę patriotinio užmojo pusę politikai paliko specialistams.

Žymus branduolinės energetikos specialistas Jurgis Vilemas portalui lrytas.lt sakė: šiuolaikinės technologijos leidžia fiziškai neįsileisti baltarusiškos elektros į Lietuvą, bet tai daryti nėra prasmės.

Esą brangią baltarusišką elektrą iš BRELL žiedo išspirs rinka.

„Nereikia čia politikos, nei laidų kapoti, rinka viską sudėlios į savo vietas. Dabar juk elektra perkama biržoje, kur pigiau. Didmeninė elektros kaina dabar – 3 centai už kilovatą (kWh), niekada neturėjome tokios pigios elektros. Baltarusijos Astravo AE pagamintos elektros savikaina, kaip prognozuojama, sieks 6 centus. Kas ją pirks? Baltarusiai paprasčiausiai apsikvailino, pradėjo statyti Astravo AE, kai Baltijos šalyse elektra brango. Manė, kad taip visada bus. Prašovė pro šalį“, – teigė J.Vilemas.

Keturi būdai Minskui parodyti špygą

Energetikos ministras Rokas Masiulis viešai yra skelbęs, kad Lietuva galėtų jau dabar sukliudyti baltarusiams: jų elektra tekėtų mūsų šalies tinklais, tačiau kaimynai už ją negautų pajamų. Pasak ministro, komercinis ribojimas yra toks būdas, kai elektra iš užsienio neįleidžiama į biržą.

„Fiziniai srautai gali būti sistemoje, bet už juos niekas negauna pinigų“, – aiškino ministras.

„Litgrid“ įmonė ir mokslininkai pateikė kelias alternatyvas, kaip Lietuva galėtų riboti elektros importą iš Baltarusijos, netoli sienos su Lietuva, statomos Astravo branduolinės elektrinės.

Kiti keturi būdai užkirstų kelią baltarusiškai elektrai fiziškai.

Anot Kauno technologijos universiteto mokslininko Sauliaus Gudžiaus, vienas patikimiausių būdų yra tiesiog atjungti elektros linijas su Rusija ir Baltarusija. Galima atsitverti tiktai nuo Baltarusijos, tačiau tokiu atveju baltarusiška elektra vis vien galėtų patekti į Lietuvą per kitas šalis.

Elektros srovės keitiklio prie Ignalinos atominės elektrinės projektas yra brangus, tad reikia sulaukti sinchronizavimo sąlygų, kurios bus parengtos spalį. Jeigu jose bus numatyta galimybė toje vietoje statyti keitiklį, tuomet tai bus daroma, kitu atveju tai būtų didelės ir nereikalingos investicijos.

Anot mokslininko, mažiausiai įtakos dabartinei energetikos sistemai turėtų trijų elektros linijų nuo Ignalinos AE į Baltarusiją atjungimas.

„Litgrid“ studijos autorių skaičiavimais, visiškai Lietuvos elektros jungtims su Rusija ir Baltarusija atjungti reikėtų iki 78,6 mln. eurų, vien su Baltarusija – iki 47,3 mln. eurų, keitiklio statybai bei susijusiems darbams – iki 197,3 mln. eurų, o trims elektros linijoms nuo Ignalinos AE iki Baltarusijos išjungti – iki 20 mln. eurų.

Bet iš esmės BRELL žiedą suardyti bus įmanoma tik po to, kai Lietuva įgyvendins sistemos sinchronizavimo su Vakarais projektą. Planuojama tai padaryti iki 2025-ųjų.

Ištrūkti iš BRELL bus sunku

„Žaliosios“ energetikos šalininkas, Seimo narys Linas Balsys abejojo, ar greitu laiku bus įmanoma neįsileisti „nesaugios“ elektros iš Baltarusijos, jei Astravo AE bus pastatyta. O juolab jos nepraleisti pro Lietuvos teritoriją, jeigu ją pirkti sumanytų, tarkime, ekonomiką mažiau linkusi politizuoti Latvija.

„Techniškai atjungti elektros tiekimą iš Baltarusijos gal ir įmanoma. Tačiau yra teisinių kliūčių. Pagal tarptautinius įsipareigojimus, jei dėl vienos BRELL žiedui priklausančios šalies veiksmų sutriktų elektros tiekimas kitai, gresia milžiniškos baudos“, – aiškino visų branduolinių jėgainių, ne tik Astravo AE, priešininkas L.Balsys.

Parlamentaras taip pat mano, kad jei Baltarusijos valdžia sumanytų dotuoti brangią Astravo AE ir pardavinėti ją biržoje rinkos kaina, neįmanoma būtų elektra prekiaujančioms privačioms įmonėms ją pirkti ir paleisti elektros žiedu, į kurį įpinti ir Lietuvos laidai.

Reikia stebuklingo sietelio?

Taigi esame BRELL įkaitai, ir apsaugoti lietuviškus laidus nuo branduolinės baltarusiškos elektros bus galima tik 2025 metais, kai Lietuva prisijungs prie kontinentinės elektros tiekimo sistemos.

O tai padaryti, perspėjo L.Balsys, bus sunkiau, nei iš pradžių atrodė.

1 | 2
Verta skaityti! Verta skaityti!
(9)
Neverta skaityti!
(6)
Reitingas
(3)
Komentarai (16)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Artūras Jančys
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
30(6)
28(1)
23(0)
22(0)
20(3)
16(3)
14(0)
13(3)
13(0)
Savaitės
119(0)
115(0)
104(32)
Mėnesio
136(21)
94(0)
91(0)