Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Energija ir energetika

Lietuvoje ruošiamas netgi už Visagino atominę elektrinę svarbesnis projektas

2016-05-18 (12) Rekomenduoja   (6) Perskaitymai (2035)
    Share

Lietuvos energetikos instituto (LEI) parengta Nacionalinė energetikos strategija (NES) nepateikia konkretaus atsakymo – statyti Visagino atominę elektrinę (VAE) ar nestatyti, tačiau jos nėra arba ji nereglamentuota nė viename iš nagrinėtų bazinių scenarijų.

Trys iš keturiolikos scenarijų, kuriuose VAE buvimas numatytas, energetikos sektoriaus plėtros ir funkcionavimo išlaidos yra bene didžiausios.

Be to, VAE beveik neprisidėtų prie šalies energetinio saugumo didinimo, nes jį suteikti turėtų kiti projektai, tarp kurių svarbiausias – sinchronizacija su kontinentinės Europos sistema.

Ekonomiškai nepagrįsta

LEI ekspertų išanalizuotos Lietuvos energetikos sektoriaus vystymosi galimybės parodė, kad jis puikiai išsiverstų ir be VAE statybų.

Penkiuose baziniuose scenarijuose VAE nenumatyta ir visų jų suminės diskontuotos (finansų matematikoje naudojamas būdas būsimų pinigų dabartinei vertei apskaičiuoti) išlaidos 2011–2080 metų laikotarpiui neviršija 51 mlrd. eurų.

Trijuose scenarijuose (Aa), kurių kiekvienas yra integracijos, izoliacijos ir žaliųjų grupėse, su VAE minėtos išlaidos yra didesnės nei 51 mlrd. eurų.

„Kaip ji turėtų būti statoma, ar nestatoma, reikia mums papildomos nekonkurencingos generacijos, ar nereikia – čia yra grynai politinis sprendimas“, – sakė Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas Arvydas Galinis.

Jo manymu, be subsidijų dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis VAE gyvuoti negalėtų.

Kaip paaiškino A. Galinis, prie bazinio scenarijaus nurodyta I50 reiškia, kad jame yra tiek instaliuotų galių, kad jos gali pagaminti 50 proc. šaliai reikalingos elektros energijos (I80 reiškia 80 proc.).

„Kur yra raidė G ir atitinkamas skaičius, tai – faktinė gamyba. 50 ar 80 proc. faktiškai gaminamos elektros energijos, nepriklausomai nuo to, konkurencinga ji ar ne, – dėstė energetikas. – Bazinis G80b išsiskiria tuo, kad jame atominės elektrinės statyti neleidžiama.“

Saugumo nepridėtų

Be to, kaip parodė pirmą kartą į NES įtraukta poveikio energetiniam saugumui analizė, VAE neturėtų beveik jokio teigiamo efekto.

Lietuvoje jau įgyvendinti arba pradėti Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo, dujotiekių jungčių tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) bei elektros jungčių su Švedija („NordBalt“) ir Lenkija („LitPol Link“) projektai sukuria pakankamai saugumo.

Nuo 2014 iki 2016 metų energetinio saugumo koeficientas padidėjo nuo 0,5 iki beveik 0,65. Iki 2020 metų jis turėtų peržengti šią ribą.

Didžiausias šuolis energetiniame saugume numatytas 2025 metais, kai Lietuva turėtų įvykdyti sinchronizaciją su kontinentinės Europos sistema (KET).

NES teigiama, kad šis projektas energetinio saugumo požiūriu yra būtinas šalies energetiniam saugumui užtikrinti ir palaikyti.

„Savo svarba prilygsta SGD terminalui ir energetinio saugumo lygį vidutiniškai padidintų apie 12 proc. – pakeltų iki priimtino energetinio saugumo lygio. Užkirstų kelią galimam visiškam Baltijos šalių elektros tinklo „užgesinimui“ ar nepatikimam tinklo darbui. Panaikintų galimas geopolitines grėsmes iš Rytų šalių“, – teigiama strategijoje.

Dėl sinchronizacijos su KET bei „LitPol Link 2“ energetinio saugumo koeficientas pakiltų virš 0,75.

Jei Lietuvoje tuo pat metu būtų būtų įgyvendintas ir VAE projektas, koeficientas galėtų pasistiebti iki 0,8, tačiau tai, energetikų manymu, nėra reikšmingas pokytis.

Vis dėlto, pastebima, kad VAE turėtų ir teigiamų padarinių, tarp kurių: didesnė kuro rūšių elektros gamyboje diversifikacija, padidėjęs sistemos atsparumas elektros importo trikdžiams ir kainų pokyčiams.

Tačiau dėl neapibrėžtumų, kurie neigiamai paveiks šalies energetinį saugumą, didelių pradinių investicijų, neigiamo visuomenės požiūrio į branduolinę energetiką ir neužbaigtų derybų su kaimyninėmis šalimis energetikai VAE vertina labai skeptiškai.

Energetinio saugumo tyrimų centro direktorius Juozas Augutis aiškino, kad Lietuvai praktiškai nėra galimybių turėti 1 dydžio koeficiento.

„Pirmiausia, dėl to, kad neturime nuosavų resursų. Kita vertus, tai būtų idealus atvejis, kada nereikia nieko importuoti, o dar ir eksportas turėtų būti“, – sakė jis.

Pašnekovo teigimu, maksimalus Lietuvai pasiekiamas dydis yra 0,8 – gal kiek daugiau, bet jau viską labai gerai sutvarkius.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(11)
Neverta skaityti!
(5)
Reitingas
(6)
Komentarai (12)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Edgaras Savickas
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
26(6)
26(0)
21(6)
20(0)
18(0)
16(1)
15(0)
15(0)
14(0)
12(5)
Savaitės
132(0)
108(0)
105(5)
93(2)
Mėnesio
151(27)
132(0)
110(1)
108(0)
107(0)