Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Energija ir energetika

Vilniuje - turbūt pažangiausia pasaulyje saulės baterijų gamykla

2017-01-30 (0) Rekomenduoja   (36) Perskaitymai (3562)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

CD, DVD ir „BluRay“ diskų gamyba labiausiai garsėjanti Lietuvos įmonė „BOD Group“ laiku numatė: optinių diskų rinkai artėja saulėlydis, reikia užsiimti kažkuo nauju. Ir visai natūralu, kad tuo „kažkuo nauju“ tapo saulės elementų gamyba, mat gamybos procesai daugeliu požiūriu yra panašūs.

O sausio 25 dieną žiniasklaidai buvo pravertos „BOD Group“ įmonės „SoliTek Cells“ gamyklos Visorių informacinių technologijų parke Vilniuje durys – parodyta, kaip kepami turbūt geriausi pasaulyje Saulės energiją surenkantys ir elektra ją paverčiantys mėlyni stiklo „suvožtiniai“ su saulės elementų įdaru, kurie, anot bendrovės verslo plėtros vadovo Vytauto Kiero, yra tokie geri, kad turėtų atsidurti ant visų namų stogų.

Argumentų, patvirtinančių tokį teiginį, pažėrė daug: stikle paslėptų elementų efektyvumas net po 30 metų kasdieninio darbo (be jokios priežiūros!) nenukris žemiau 95 proc. to, kuris buvo pirmą dieną juos pastačius, jais uždengtas gyvenamojo pastato stogas būtų tik šiek tiek brangesnis nei tokio paties ploto stogas, uždengtas čerpėmis, o energijos tipiniu atveju turėtų būti prigeneruojama tiek, kad ne tik užtektų įprastinėms tokio stogo turėtojo reikmėms, bet dar ir kaimynams liktų.

Na, o jeigu įvyktų turbūt pati baisiausia namo savininkui įsivaizduojama nelaimė – gaisras – tokie elementai taip pat nekeltų grėsmės ir nemaitintų liepsnos – jie yra praktiškai nedegūs.

Jo žodžius iš dalies patvirtina ir Vokietijos standartų biuro išplėstinis sertifikatas „TUV Nord“.

Gamykloje taikomas pusiau automatizuotas procesas – nors nemaža dalis gamybos etapų yra automatizuoti, Saulės elementų pusgaminius tarp skirtingus cheminius ir fizikinius veiksmus atliekančių robotų gabena žmonės. Vežimėliais. V. Kiero teigimu, taip netgi efektyviau – prireikus atlikti kurio nors proceso patobulinimą nereikia stabdyti visos linijos – gali būti išjungiama ir keičiama arba tobulinama tik viena gamybos grandinės dalis.

Be to, būtent žmonės komponentus išdėlioja didelėje saulės elemento plokštėje – to, anot V. Kiero. Toks sprendimas taip pat priimtas siekiant lankstumo – ne visiems saulės elementams reikalingas vienodas komponentų išdėstymas, ir net ne visos elementų plokštės yra vienodo dydžio, tad žmogaus ranka čia yra vis dar nepamainoma.

Nuo praėjusių metų balandžio šioje gamykloje pradėti gaminti ir vis tobulinami saulės energijos elementai jau dabar yra išplitę po daugelį šalių – ir nebūtinai tokio santykinai švelnaus klimato, kaip Lietuva. Jų galima pamatyti ir atšiauriose Norvegijos sąlygose, ir tikrai ne ką švelnesniame Malaizijos klimate. Tai yra dėl to, kad jiems nė motais stiprūs vėjai, kruša ar stora sniego danga: grūdintu stiklu padengta tokių elementų plokštė atlaiko iki 8 metrų puraus sniego arba iki 2 metrų šlapio sniego sluoksnio slėgimą (tiesa, natūralu tikėtis, kad apsnigtos plokštės energijos gamins mažiau).

Anot V. Kiero, tipiniam lietuviškam nuosavam namui uždengti pakaktų 5 KW galios Saulės elementų masyvo užimančio 36 kv. metrų plotą. Kainuotų tokios plokštės apie 6,5 tūkst. eurų – anot bendrovės pardavimų vadovės Julijos Kaladžinskaitės, tik šiek tiek daugiau, nei tokio paties ploto stogą padengti čerpėmis, nes pasirinkus elementus pačių čerpių nebereikėtų.

Tiesa, tai dar ne visos išlaidos – tektų investuoti ir į inverterius, kurių kaina, priklausomai nuo gamintojo ir techninių parametrų, gali svyruoti nuo 1 iki 2 tūkst. eurų.

O kad energijos pakaktų ne tik dieną, bet ir naktį, galima rinktis vieną iš dviejų variantų: prisijungti prie elektros tinklo, kuris atliktų energijos „pasaugojimo“ funkciją (dieną elektros perteklius keliautų į tinklą, o tamsiu paros metu – naudotojui). Metų gale elektros energijos tiekėjas turėtų apskaičiuoti balansą.

Arba visiškai atsijungti nuo elektros tinklo, tačiau tam jau reikalingos didesnės pradinės investicijos – kad elektra nesibaigtų ir naktį, tektų įsigyti arba elektros generatorių, arba talpių akumuliatorių namams (pavyzdžiui, tokių, kaip „Tesla Powerwall“).

O koks gi optinių diskų gamybos likimas? Nepaisant jau prieš kelerius metus numatyto saulėlydžio, jis kaip neateina, taip neateina – iš rinkos pasitraukus kai kuriems šių laikmenų gamintojams, „BOD Group“ džiaugiasi augančia paklausa (V. Kiero teigimu, per metus šių laikmenų pardavimai išaugo 10-12 procentų).

Verta skaityti! Verta skaityti!
(41)
Neverta skaityti!
(5)
Reitingas
(36)
Visi šio ciklo įrašai:
2017-01-30 ->
Vilniuje - turbūt pažangiausia pasaulyje saulės baterijų gamykla
36
2017-01-28 ->
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Vaidas Neverauskas
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
83(2)
49(3)
29(0)
29(0)
26(2)
26(1)
16(2)
15(1)
Savaitės
108(1)
89(4)
89(0)
Mėnesio
150(27)
142(22)
108(1)
106(0)
103(19)