Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Energija ir energetika

Vėjo energetikos plėtrą Lietuvoje stabdo ne vėjo ar pinigų trūkumas - priežastys kur kas paprastesnės

2017-04-20 (7) Rekomenduoja   (24) Perskaitymai (1949)
    Share

Iš vėjo Lietuvoje šiuo metu pagaminama apie dešimtadalis visos šaliai reikalingos elektros energijos ir jis yra didžiausias vietinis elektros išteklius. Pernai vėjo energetika peržengė simbolinę gamybos ribą – per metus iš vėjo buvo sugeneruota teravatvalandė elektros energijos. Industrijos ekspertai pabrėžia, kad tolesnė sektoriaus plėtra didintų šalies energetinę nepriklausomybę, mažintų elektros kainas. Tačiau vėjo energetikos plėtra Lietuvoje yra pristabdyta.

Naujos vėjo jėgainės yra kur kas našesnės
© Algirdas | commons.wikimedia.org

Lietuvoje instaliuotų vėjo elektrinių suminė galia šiuo metu siekia 500 MW. Visgi nuolatinių diskusijų metu kalbama apie poreikį šį skaičių papildomai didinti mažiausiai 250–350 MW. Lietuva priskiriama nedidelio bei vidutinio stiprumo vėjų regionui.

Šalyse, kuriose vyrauja tokios oro sąlygos, vėjo jėgainės paprastai statomos arčiau jūros, neurbanizuotose, žemės ūkio paskirties žemėse. Tam, kad pavyktų išnaudoti visą energetinį vėjo potencialą, statomi aukšti bokštai su dideliais rotoriais.

Aukštingumas tiesiogiai susijęs su tuo, kokio stiprumo vėjas „pagaunamas“, o dideli rotoriai reikalingi tam, kad būtų generuojamas maksimaliai didelis energijos kiekis. Dėl nuolat tobulėjančių technologijų, viena šiuolaikinė vėjo jėgainė yra pajėgi gaminti tiek pat energijos, kiek dvi ar net trys 10–20 metų senumo jėgainės.

Išaugęs jėgainių efektyvumas nulemia megavatvalandės pagaminimo kainos mažėjimą. Pailgėja ir laikas, per kurį jėgainė gali dirbti maksimalia apkrova. Be to, šiuolaikinių jėgainių darbo našumui jau nebeturi tokios didelės įtakos vėjo stiprumo pokyčiai.

Pasiekė ribą

Kaip pasakoja Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorius Aistis Radavičius, pernai Europos Sąjungos vėjo energetika peržengė svarbią ribą. Vėjas pirmą kartą aplenkė anglis ir tapo antru didžiausiu elektros gamybos šaltiniu. Naujų vėjo jėgainių parkų galia sudarė 51 proc. visos naujai instaliuotų elektrinių galios. Rekordinės pernai buvo ir investicijos į šį sektorių ES – jos siekė 27,5 mlrd. eurų.

„Statistika tik patvirtina, kad iš vėjo gaminama elektra nuolat pinga. Šiandien tai yra pigiausia energijos rūšis Lietuvoje. Be abejo, augantį vėjo konkurencingumą visų pirma nulemia technologinė pažanga. Naujos kartos jėgainės leidžia maksimaliai gerai išnaudoti mūsų klimatines sąlygas“, – teigė jis. Visgi nepaisant daug žadančių rodiklių tolesnė vėjo energetikos plėtra Lietuvoje yra pristabdyta.

Pasiekus įstatyme numatytą 500 MW suminės galios ribą, daugiau vėjo jėgainių negalima statyti. Diskusijose dėl šios ribos padidinimo iki 850 MW LVEA atstovai pabrėžia, kad toks sprendimas atsipirktų.

Žvilgsnis krypsta į jūrą

Iki 2020–2021 metų aštuoni šiuo metu veikiantys parkai, kurių bendra galia siekia 140 MW, nustos gauti fiksuotą tarifą ir taip „atlaisvins“ apie 18 mln. eurų VIAP lėšų per metus. Ši suma galėtų būti perskirstyta naujų parkų finansavimui.

LVEA skaičiuoja, kad 350 MW papildomos galios pareikalautų apie 12–13 mln. eurų metinio finansavimo. Tai apie 60 proc. mažesnis paramos intensyvumas sąlyginiam megavatui nei yra šiuo metu. Šalies atsinaujinančios energetikos ekspertai atkreipia dėmesį ir į jūrinę vėjo energetiką. Ši sritis šiandien vis dar brangesnė, bet ir čia technologijos nuolat pinga. Dabar pradėjus planuoti projektus, iki jų realios statybų pradžios konkurencingumas veikiausiai išaugtų.

Jūroje galima statyti ypač dideles jėgaines, kurios generuoja daug elektros. Pasak A.Radavičiaus, Lietuvai šiandien labiausiai reikėtų užbaigti diskusijas dėl teisinio reglamentavimo, parengti elektros tinklų plėtros planą, galimybių studiją.

„Privatūs investuotojai, vadovaudamiesi dabar galiojančiu Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu, jau yra investavę ne vieną šimtą milijonų jūros tyrimams. Tačiau be jokių garantijų. Reikalingas aiškus signalas iš valdžios institucijų, kad galima veikti toliau. Verslas investuos tik turėdamas garantiją, kad valstybė vidury kelio neapsigalvos“, – sako A.Radavičius.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(29)
Neverta skaityti!
(5)
Reitingas
(24)
Komentarai (7)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Įdomiausi rubrikoje Energija ir energetika
Naujausi įrašai
Susiję pagal žymes:

Įdomiausi

61(0)
56(4)
50(6)
38(0)
32(0)
29(1)
26(6)
25(0)
23(0)
22(4)