Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Energija ir energetika

Pagal tai, kas darosi su automobiliais, prognozuoja labai greitą naftos ekonomikos griūtį: ar pasaulis tam pasiruošęs?

2017-10-12 (0) Rekomenduoja   (32) Perskaitymai (3035)
    Share

Ekologiškas transportas naftos gavybą daugelyje šalių padarys nerentabilia

Stambios ekonomikos viena po kitos žada pereiti prie elektromobilių. Neseniai apie tai paskelbė Kinija, kurioje tenka daugiau nei trečdalis pasaulio automobilių pardavimų (prognozuojama, kad 2017 metais ten parduos 29,4 mln mašinų). Tokį pat planą pateikė Indija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir dar kelios šalys. Jose tradiciniais degalais varomų automobilių planuojama atsisakyti iki 2040 metų.

Automobilių pramonei tai gali reikšti personalo mažinimą. Volkswagen vadovybė jau įspėjo, kad gaminant elektromobilius, reikia mažiau darbuotojų, nei gaminant tradicinius automobilius. Pasak vieno iš kompanijos vadovų, įmonės gamyklose gali būti atleistas „penkiaženklis skaičius“ darbuotojų. Ekonominių tyrimų instituto (IFO) skaičiavimais, vien Vokietijoje perėjimas prie elektromobilių gali paveikti ~600 tūkstančių darbo vietų.

Kitas tikėtinas efektas – naftos paklausos mažėjimas. Tokį scenarijų prognozuoja ne vienas autorius, nesutariama tik dėl masto. Kai kurie, kaip BP analitikai, mano, kad elektromobilių efektas bus saikingas, tačiau ir jie pripažįsta, kad tradicinio kuro paklausos mažėjimo išvengti nepavyks.

Kiti scenarijai – radikalesni. Pagal neseną Barclays ⁠prognozę, jau 2025 metais elektromobilių rinkos augimas ir kiti faktoriai gali naftos paklausą sumažinti 3,5 mln barelių per parą. Panašiai tiek dabar išgauna Iranas. O iki 2040 metų, jei elektromobilių gamintojai užims trečdalį automobilių rinkos (toks tikslas paskelbtas švarios energijos vyriausybinėje konferencijoje – tarptautiniame forume, sukurtame šio dešimtmečio pradžioje), paklausa sumažės ~9 milijonais barelių per dieną. Panašiai tiek dabar išgauna Rusija.

Tokios prognozės nėra iš piršto laužtos. Sparčiai auga elektromobilių rinka. 2015 metais, Forbes duomenimis, jis išaugo 72%, 2016 metais – 41%. Pastarųjų kelių metų vidutinis augimo tempas JAV buvo daugiau nei 30%.

Ekspertai ir rinkos dalyviai atnaujina prognozes į didėjimo pusę. Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC) 2015 metais prognozavo, kad iki 2040 metų pasaulyje bus 46 mln elektromobilių. Po metų šį skaičių padidino penkeriopai – iki 240 mln. Tarptautinė energijos agentūra 2030 metų prognozes padvigubino – iki 58 mln mašinų. Taip pat pasielgė ExxonMobil ir BP (100 mln iki 2035–2040 metų). Statoil sutiko, kad iki 2030 elektromobiliai užims 30% rinkos.

Yra ir apribojimų. Nepaisant augimo, elektromobilių pasulyje nėra itin daug (2017 metų pradžios duomenimis – apie 2 mln) – viso automobilių parko procento dalys. Šiam sektoriui sparčiai augant, Morgan Stanley vertinimu, vien infrastruktūros sukūrimui reikės trilijonų dolerių investicijų.

Ir net jei elektromobilių skaičius staiga išaugs, kompanijos BP nuomone, tai netaps pagrindiniu naftos paklausos sumažėjimo faktoriumi. Ji mano, kad svarbesnės bus technologijos, leisiančios mažinti degalų sąnaudas. Kompanija prognozuoja, kad 2035 metais vidutinės benzino sąnaudos bus galonas 50 mylių (apie 5l/100km) – beveik dvigubai mažesnės, nei dabar. Kompanijos skaičiavimais, elektromobilių parko padidėjimas 100 mln, naftos paklausą sumažins 1,2 mln barelių per dieną, tačiau paklausos mažėjimas dėl kuro ekonomijos bus nepalyginamai didesnis (17 mln barelių per dieną).

McKinsey ataskaitoje „Naftos paklausa ir gavyba pasaulyje. 2030 metų prognozė“ šių faktorių pakanka, kad sumažėtų priklausomybė nuo naftos. Lyginant šio amžiaus pradžią ir 2030 metus, naftos suvartojimo ir pasaulio BVP proporcija gali sumažėti 40%.

Ką tai reikš naftos gamintojams? Stanfordo universiteto tyrėjai išnagrinėjo scenarijų, kai masinis elektromobilių naudojimas (o taip pat sukūrimas bepiločių elektromobilių tinklų, pakeisiančių tradicinį asmeninį transportą) JAV ir kitose šalyse sukels naftos rinkos griūtį. Jų modelyje naftos paklausa viršūnę pasieks 2020 metais (100 mln barelių per parą), o 2030 metais jau bus sumažėjusi iki 70 mln. Tai sukels kainų kritimą – autorių vertinimu, iki $25 už barelį.

Dalis gavybos taps nerentabili. Tai stipriai atsilieps JAV, kurioje nemenka dalis naftos išgaunama iš skalūnų. Rimtai – Brazilijai ir Kanadai. Tu tarpu Artimųjų Rytų šalims, kur naftos gavybos savikaina nedidelė, galės ir toliau ją vykdyti, net ir esant mažoms naftos kainoms.

Gavybą galės tęsti ir Rusija (Energetikos ministerijos teigimu, naftos savikaina – $2 už barelį). Tačiau šalių priklausomybė nuo naftos pajamų nevienoda. Pasaulio banko 2014 metų duomenimis, Rusijoje ši dalis buvo didesnė, nei 10% BVP. JAV – apie 1%.

„Saudo Arabija, Rusija, Irakas ir ir kitos šalys, kuriose gavybos savikaina žema, išlaikys gana aukštą jos gavybos lygį, Tačiau jos vis tiek nukentės nuo žemų kainų, nes priklauso nuo naftos rentos. Tai reikšmingai paveiks valstybės išlaidas ir ekonominį augimą“ – svarsto autoriai.

Tai hipotetinis modelis, nors naftos rinkos kritimas dėl perprodukcijos, kaip parodė pastarųjų kelių metų patirtis visai realus dalykas. Kad kiltų krizė, kaip pažymi Bloomberg, užtenka 2 mln barelių per dieną pasiūlos pertekliaus – tokie rodikliai tapo 2014 metų kainų kritimo priežastimi. Agentūros skaičiavimais, per metus elektromobilių rinkai augant 45–60% per metus, sąlygos naujai krizei gali susidaryti jau 2023–2025 metais.

M. Tiščenko
Republic redaktorius
republic.ru

Verta skaityti! Verta skaityti!
(33)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(32)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Įdomiausi rubrikoje Energija ir energetika
Naujausi įrašai
Susiję pagal žymes:

Įdomiausi

72(2)
66(5)
50(6)
44(8)
35(1)
33(0)
31(0)
29(7)
27(0)