Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Energija ir energetika

Tokia pagalba yra „šokiruojanti“, o elgesys - „veidmainiškas“: tyrimai rodo, kokius energetikos projektus turtingosios šalys tyliai vysto Afrikoje

2018-08-08 (1) Rekomenduoja   (6) Perskaitymai (1972)
    Share

Naujausiame tyrime teigiama, kad turtingosios tautos elgiasi gana „veidmainiškai“ – kol viešai savo šalyse propaguoja atsinaujinančią energetiką, Afrikos šalyse skiria pinigus „nešvariems“ energetikos projektams.

Šis tyrimas kaltina turtingųjų šalių vyriausybes skatinimu vystyti iškastinio kuro projektus Afrikos valtybėse. Analizė parodė, kad iš visų valstybių paramos Afrikoje vystomiems energetiniams projektams, net 60 % buvo skirta iškastiniam kurui, kai atsinaujinantiems beliko tik 18 %.

Šį tyrimą atliko švarios energijos vystymą palaikanti „Oil Change International“ grupė, kuri apskaičiavo, kad bendra pagalba Afrikos energetikos sektoriui 2014-2016 metais siekė 59,5 mlrd. JAV dolerių. Jie nustatė, kad vyriausybės, kurios savo šalyse atsisako investicijų į iškastinio kuro projektus, ir toliau tokius projektus finansuoja Afrikos valstybėse, kurių bendruomenės ir patiria didžiausią klimato kaitos poveikį.

Per šį laikotarpį Egiptas, Angola ir Pietų Afrika gavo itin daug paramos. Ši pagalba sudarė beveik pusę šių šalių energetikos sektoriaus investicijų. Iš regioninių, daugiašalių plėtros bankų bei šiame tyrime dar nagrinėtų 10-ties šalių, Kinijos parama energetikos sektoriui buvo didžiausia. Ji per metus skyrė 5 mlrd. JAV dolerių, tačiau 88 % iš jų buvo skirti iškastiniam kurui.

Tad neatrodo, jog ekonomiškai stiprios valstybės finansuotų atsinaujinančios energetikos projektus Afrikos žemyne. Beveik trys ketvirtadaliai pinigų buvo panaudoti naftos ir dujų gavybai, o dar 13 % atiteko anglimi kūrenamoms ir elektros energiją gaminančioms jėgainėms.

Po Kinijos investicijų eina Pasaulio banko grupė (WBG), Japonija ir Vokietija. Ataskaitoje apskaičiuota, kad per šį laikotarpį WBG labiausiai finansavo iškastinio kuro infrastruktūrą. Visgi, po neseniai paskelbto pranešimo, kad 2019 metais WBG nustos finansuoti naftos ir dujų gavybą, tikimasi, kad ši situacija pasikeis.

Pasaulio banko grupė nesutinka su tokiais ataskaitos vertinimais

Mohamed‘as Adow‘as, „Christian Aid“ vadovaujantis tarptautinis klimato kaitos vadovas, sakė: „Šios šalys naudoja savo lėšas siekdamos paskatinti Afrikos vystymąsi, bet šių subsidijų sukeliami klimato pokyčiai panaikina šias pastangas. Turtingosios šalys turi nustoti stumti savo nešvarią energiją Afrikai ir naudoti savo lėšas švarios, žalios energijos vystymui Afrikos valstybėse, kuri tarnaus ilgus metus.“ Jis Kinijos pagalbą Afrikos energetikos sektoriui pavadino „šokiruojančia“, nes jie patys, siekdami sustabdyti miestų taršą, pas save namuose itin intensyviai investuoja į atsinaujinančius energijos šaltinius.

Ataskaitoje teigiama, kad mažiau nei 2 % pagalbos Afrikos energetikos sektoriui buvo skirta atsinaujinantiems energijos šaltiniams arba mažos apimties decentralizuotos energijos sistemoms, kurios, pasak ekspertų, idealiai tinka žemyno dydžiui, vystymosi būklei ir mažam gyventojų tankumui.

Naujausioje „Tearfund“ ataskaitoje, kurioje raginama daugiau dėmesio skirti atsinaujinantiems energijos šaltiniams, buvo nustatyta, kad iki 2030 metų beveik 700 mln. žmonių, daugiausiai Afrikoje į pietus nuo Sacharos, liks be elektros energijos.

„Sprendžiant dėl energetikos projektų Afrikoje svarbiausias klausimas turėtų būti: ar šis projektas yra geriausias ir labiausiai atitinkantis ilgalaikius žmonių interesus?“ – sakė „Oil Change International“ vyresnioji patarėja Afrikoje Thuli Makama. „Vyriausybės turėtų pagerinti sutarčių, finansavimo sąlygų ir energijos planavimo skaidrumą bei aktyviau dalyvauti užmezgant dialogą su vietinę pilietinę bendruomenę, kad išspręstų šį klausimą.“

Analizė taip pat parodė, kad dauguma dvišalių viešųjų energetikos finansų Afrikoje yra nukreipta iš šalių donorių su tam tikrais komerciniais tikslais.

„Friends of the Earth US“, kurie skatina, kad du trečdaliai finansinių išlaidų būtų skiriama atsinaujinantiems energijos ištekliams ir jų vystymui, sakė: „Viešieji finansai ir toliau skatina iškastinį kurą Afrikoje, net jei ten yra bendruomenės, kurios patiria didžiausią klimato poveikį. Jei šalys nori, nesukeliant dar didesnio klimato poveikio, padėti Afrikai pagerinti prieigą prie elektros, jos turi neremti iškastinio kuro projektų ir tuos milijonus paskirstyti atsinaujinantiems energijos šaltinių projektams ir ypač kaimiškose bendruomenėse.“

Pasalio banko atstovas sakė, kad nors pritaria pastangoms kiekybiškai įvertinti viešuosius energetikos finansus Afrikoje, jis nesutinka su ataskaitoje naudojama metodika ir paskelbta informacija apie WBG. Jis sakė: „Pasaulio bankas yra įsipareigojęs padėti šalims pagerinti prieigą prie prieinamos, patikimos ir tvarios energijos Afrikoje ir kituose regionuose“.

Jis pridūrė, kad WBG finansavo 25 % visų mažų saulės energetikos elektros tinklų projektų besivystančiose šalyse, daugiausiai Afrikoje ir Pietų Azijoje, ir siekia, kad „per ateinančius ketverius metus besivystančiose šalyse iš visų planuojamų investicijų, reikalingų saulės projektams, kuriems nereikės įprasto elektros tinklo, WGB finansuotų 20 % tokių projektų.“

WBG atstovas teigė, kad jie viršijo 2020 metais nustatytą klimato kaitos finansavimo tikslą, įskaitant 18 GW papildomų atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumų tiesioginį ar integravimo į elektros tinklus finansavimą ir per pastaruosius dvejus metus sugebėjo sutelkti daugiau nei 10 mlrd. JAV dolerių atsinaujinančiai energetikai.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(7)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(6)
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
43(0)
37(5)
31(5)
23(0)
18(2)
16(0)
12(2)
12(2)
Savaitės
87(1)
Mėnesio
150(2)
148(15)
146(3)
143(12)
139(22)