Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Energija ir energetika

5 įdomūs faktai apie Černobylį: katastrofa iš dalies panaši į Hirošimą, o didžioji žala - visai ne nuo sprogimo

2019-05-20 (7) Rekomenduoja   (3) Perskaitymai (3072)
    Share

1986 metais ne per toliausiai nuo Lietuvos įvyko didelė nelaimė – sprogo Černobylio atominė elektrinė. Šiais metais paminėtos 33 įvykio metinės, o praėjusią savaitę kanalas HBO išleido serialą „Černobylis“, dedxikuotą šiai nelaimei – ir kuris, beje, buvo filmuotas Lietuvoje.

Daugelis mūsų žino, kad reaktorius sprogo dėl žmogiškos klaidos, po kurios visos apylinkės tapo užterštos radioaktyviomis medžiagomis – tačiau yra užmirštamos detalės. Šiame straipsnyje pateikiame jums faktus apie Černobylį, kurių, greičiausiai, nežinojote.

1. Katastrofa iš dalies panaši į Hirošimą

Lemtingą balandžio 26 dieną maždaug 30 000 žmonių buvo netoli sprogusio reaktoriaus – manoma, kad jie gavo maždaug 0,45 Sv (sivertų) radiacijos dozę, o tai labai panašu į radiacijos kiekį, kurį gavo ir Hirošimos katastrofą išgyvenę žmonės, kai ant šio miesto 1945 metais buvo užmesta atominė bomba.

Nors 0,45 Sv nėra tokia dozė, kuri sukeltų apsinuodijimą radiacija – o tuo labiau nužudytų žmogų – toks kiekis vis tiek padidina tikimybę susirgti vėžiu 1,8 proc. „Jei sakysime, kad natūraliai nuo vėžio miršta 6000 žmonių, tai toks radiacijos kiekis pridėtų dar 500 mirčių“, – savo knygoje „Physics for Future Presidents: The Science Behind the Headlines“ rašė fizikos profesorius iš Kalifornijos universiteto Richardas Mulleris.

2006 metais Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) tyrimas parodė, kad vis dėl to skaičius, kurį pateikė R.Mulleris, turėtų būti didesnis. TATENA apžvelgė visą radiaciją, pasklidusią Europoje ir net pasiekusią JAV – ir apskaičiavo, kad visa Černobylio paskleista radiacija siekia 100 000 Sv, o tai prideda ne 500, bet 4000 mirčių.

2. Daugiausia žalos – ne nuo sprogimo

Atominės elektrinės sprogimas iš tikrųjų buvo didelis, tačiau daugiausia žalos buvo padaryta ne iškart, o per pirmąsias kelias savaites. Kaip teigia R.Mulleris, apie radiaciją reikia galvoti kaip apie fragmentus, kurie išsiskiria po kažkokio sprogimo – panašiai kaip sprogus bombai pasklinda šrapneliai.

Sprogus atominei bombai – o šiuo atveju reaktoriui – radiacija paskleidžiama tik kartą, todėl 15 minučių po sprogimo „radioaktyvumas sumažėjo iki ketvirtadalio pradinio kiekio“, po 1 dienos jis siekė 15 proc. pradinio kiekio, o po trijų mėnesių – 1 proc.

„Žinoma, radiacijos vis dar yra ir šiandien. Nors sprogimo metu didelė dalis radiacijos išsisklaidė su dūmais, ta, kuri liko prie žemės, paveikė žmones. Radiacija daugiausia žalos daro ilgainiui“, – rašo R.Mulleris.

3. Mirė ne tik darbuotojai, bet ir gelbėtojai

Černobylio atominės elektrinės sprogimas paskleidė ne tik didelį kiekį radiacijos, bet ir sukėlė gaisrą – todėl be ugniagesių neapsieita. Atvykę gelbėtojai nežinojo, kad stovi vietoje, kurioje radiacijos lygis siekė 1 000 000 000 000 000 (kvadrilijoną) gama spindulių. Tačiau ką šis didelis skaičius reiškia?

Gama spinduliai yra elektromagnetinės bangos, kurias skleidžia atomų branduoliai radioaktyviojo skilimo ir branduolinių reakcijų metu. R.Mulleris aiškina, kad tai tarsi labai galingi rentgeno spinduliai. 1 Sv radiacijos yra 1 000 000 000 000 (trilijonas) gama spindulių.

Žmogus, kuris gauna 1 Sv radiacijos, tikriausiai nieko nepastebės – nes mūsų organizmas su tokiu kiekiu gali pakankamai lengvai susidoroti. Nuo 2 Sv radiacijos žmogus jau gali apsinuodyti. Maždaug tokį kiekį radiacijos gauna pacientai, gydomi chemoterapija – jiems pradeda slinkti plaukai, pasireiškia pykinimas, silpnumas. Pykinimas dažniausiai kyla dėl to, kad organizmas stengiasi atitaisyti žalą, kurią padarė radiacija.

Žmonės, kurie gauna 3 Sv radiacijos, dažniausiai miršta – jei tik jiems iškart nėra suteikiama būtina pagalba ir perpilamas kraujas.

4. Nebuvo visų saugumo priemonių

Černobylio atominė elektrinė neturėjo vieno, saugumui labai svarbaus aspekto – pastato, kuris apgaubtų reaktorių.

Šis pastatas yra dujoms nelaidus gaubtas, pagamintas iš gelžbetonio – dažniausiai kupolo formos – kuris supa branduolį reaktorių ir avarijos atveju sulaiko visas išsiskyrusias medžiagas.

R.Mulleris sako, kad jei toks pastatas būtų buvęs, greičiausiai būtų išvengta mirčių.

5. Šiandien Černobylis – kupinas gyvybės

Iš karto po sprogimo miestas buvo evakuotas ir kai pasitraukė žmonės – atsikraustė laukiniai gyvūnai. Šiandien šiose apylinkėse gyvena daugybė briedžių, elnių, raudonųjų elnių ir laukinių šernų – o skaičiais jie neatsilieka nuo radiacija neužterštų rezervatų. Vilkams čia sekasi itin gerai, jų populiacija Černobylyje septynis kartus lenkia aplinkinius rezervatus.

„Tai nereiškia, kad radiacija laukiniams gyvūnams ne taip jau ir kenkia – tai reiškia, kad radiacija nėra tiek žalinga, kiek medžioklė, žemdirbystė ar miškų kirtimas“, – sako aplinkotyros profesorius Jimas Smithas.

Kiti mokslininkai pastebi, kad nors laukinių gyvūnų Černobylije yra, jų populiacijos vis tiek yra mažesnės, nei kai kuriuose Europos regionuose. Tai reiškia, kad laukiniai gyvūnai radiacijos vis tiek vengia.

Parengta pagal „Live Science“.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(13)
Neverta skaityti!
(10)
Reitingas
(3)
Komentarai (7)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
60(0)
32(2)
23(0)
18(0)
15(0)
14(1)
12(1)
12(3)
Savaitės
86(0)
69(7)
61(5)
56(0)
Mėnesio
143(25)
121(17)
117(15)
111(10)