Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Energija ir energetika

Stebuklingasis perovskitas visus rekordus daužo į šipulius: sukurti patys efektyviausi saulės elementai pasaulyje – net dvi mokslininkų grupės skelbia ką sugeba jų kūriniai

2020-04-16 (6) Rekomenduoja   (78) Perskaitymai (275)
    Share

Šiuo metu rinkoje esantys įprasti silicio saulės elementai gali pasiekti apie 20-22 % efektyvumą, o tai tikrai nėra blogai, tačiau technologiškai tai yra praktiškai maksimumas. Tačiau pastaraisiais metais perovskitas tampa tinkama alternatyva siliciui ir įvairūs jo mišiniai efektyvumo rekordus tiesiog daužo į šipulius. Dvi mokslininkų grupės pristatė savuosius saulės elementus ir tvirtina, kad jau artėjame prie anksčiau net neįsivaizduotų 50 % efektyvumo rezultatų.

Pastaraisiais metais perovskitas saulės elementų gamyboje tampa „Šventuoju Graliu“. Kiekvieną kartą, kai tik išgirstame naujieną apie naujus saulės elementus ir pasiektą efektyvumo rekordą, viena iš pagrindinių to pasiekimo priežasčių būna perovskitas.

Perovskitas maišomas su kitomis medžiagos ir iki šiol perovskito-silicio mišinio saulės elementų efektyvumo rekordas buvo 30 %. Bet naujieji elementai šį rekordą ir vėl gerina.

JAV mokslininkai sukūrė efektyviausią saulės elementą pasaulyje

Efektyvumo rekordas dabar priklauso JAV Nacionalinės atsinaujinančios energijos laboratorijos (NREL) tyrėjams, kurių sukurto saulės elemento efektyvumas siekia net 47,1 %.

Tai jį daro pačiu efektyviausiu bet kokio tipo saulės elementu – bent jau kol kas. Šie rekordai pastaraisiais metais yra linkę būti vis sparčiau gerinami.

NREL įrenginys vadinamas „šešių sandūrų III-V saulės elementu“ ir iš to galima suprasti, kad fotoelementą sudaro 6 pagrindiniai sluoksniai.

Kiekvieną jų sudaro įvairūs periodinės elementų lentelės III-V grupės elementai, kurie „leidžia surinkti energiją iš skirtingų šviesos spektro sričių“ ir taip pasiekti tokį aukštą efektyvumą.

Stebėtina, kad pats saulės elementas yra plonesnis už žmogaus plauką, tačiau jį sudaro net 140 vienas kitą dengiančių sluoksnių.

Tai ar tikrai realiame gyvenime šis saulės elementas pasieks 47,1% lygį?

Tyrime nurodoma, kad tokį rezultatą pavyko pasiekti, kai naujasis saulės elementas buvo apšviečiamas šviesa,43 kartus stipresne už natūralią.

Ir akivaizdu, jog realybėje kol kas nepasieksime 47,1 % efektyvumo, bet NREL mokslininkai tikina, kad jų naujasis fotoelementas, veikiamas įprastos Saulės spinduliuotės, demonstruoja itin aukštą 39,2 % efektyvumą.

Tai yra gerokai daugiau nei ankstesnis rekordas ir dvigubai geresnis rezultatas, palyginus su tradiciniais silicio pagrindo fotoelementais.

Be to, norint natūraliomis sąlygomis pasiekti 47,1 % efektyvumą, mokslininkai tvirtina, kad tą galima būtų padaryti įrengiant veidrodžius, kurie į šiuos fotoelementus nukreiptų sukoncentruotą Saulės šviesą.

Vokietijos mokslininkai bando neatsilikti ir pristato tandeminį fotoelementą

Tuo pačiu metu Vokietijos mokslininkai iš „Helmholtz Zentrum Berlin“ (HZB) tyrimų instituto skelbia taip pat pasiekę naują efektyvumo rekordą. Tik šįkart jis pasiektas tandeminių saulės elementų srityje.

Tandeminius saulės elementus sudaro dviejų tipų fotoaktyvieji sluoksniai. Šiuo atveju vienas naujojo fotoelemento sluoksnis pagamintas iš perovskito, o kitas – vario, indžio, galio ir seleno derinio, kurį mokslininkai sutrumpintai vadina CIGS.

CIGS yra pirmasis 3-4 mikrometrų storio sluoksnis, ant kurio dedamas vos 0,5 mikrometrų storio perovskito sluoksnis.

Norėdami pagerinti šių dviejų sluoksnių kontaktą, mokslininkai pridėjo rubidžio atomų.

Toks „sumuštinis“ gerokai padidina efektyvumą, nes perovskitas surenka matomą šviesą, o CGIS – infraraudonąją.

Vokietijos tyrėjai tvirtina, kad tokiu būdu jiems pavyko pasiekti labai aukštą 24,16 % efektyvumą. Tai nėra toks pats aukštas rezultatas, kaip perovskito-silicio mišinio atveju (30 %), tačiau atsižvelgiant į tai, kad tai yra pirmasis toks „perovskito-CIGS“ tandeminis fotoelementas pasaulyje – pradžia puiki.

Naujasis fotoelementas labai plonas, tad čia yra akivaizdžių privalumų. Pasitelkus šią technologiją, galima gaminti lanksčius saulės modulius, kurie būtų ypač lengvi ir puikiai tiktų naudoti kosmose.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(86)
Neverta skaityti!
(8)
Reitingas
(78)
Komentarai (6)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Darius Verbickas
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
34(0)
29(1)
21(3)
19(0)
18(1)
15(2)
13(0)
Savaitės
89(0)
74(1)
64(3)
Mėnesio
645(32)
262(38)
145(17)
117(28)