Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Energija ir energetika

Erlandas Paplauskis. Vėjų naudą UABai gaudo

2009-11-23 (13) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (2850)
    Share

Vėjo jėgainių parko plėtrą Lietuvoje neišvengiamai lydi interesų konfliktai. Savų argumentų turi ir verslininkai, ir gyventojai, ir gamtosaugininkai.

Per sunkmetį suaktyvėjo batalijos gamtosaugos klausimais. Su valdžios institucijomis dažnai nesutinka nevyriausybininkai. „Lietuvos žaliųjų judėjimas”, vienijantis keletą veikiančių ekologinių klubų ir esantis tarptautinio ekologinio judėjimo „Žemės draugai” narys, „Judėjimas už gamtą” išsiskiria gerai žinomų šalyje kultūros žmonių dalyvavimu. Taip pat Klaipėdos rajono, Kretingos rajono gyventojų bendruomenės išreiškė protestą dėl neatsakingos vėjo jėgainių statybos pamaryje.

Vėjo jėgainių statytojų pasaulis, regis, taip pat yra nevienalytis ir čia esama skirtingas vertybes puoselėjančių plėtotojų. Neginu nė vienos grupės, nes nė viena laikysena man neatrodo visapusiškai korektiška. Vėjo energijos gamintojai dažnai suvokiami kaip besąlygiško gėrio kūrėjai, o protestuotojai - kaip blogiukai. Bet gyvenimas yra kur kas sudėtingesnis. Jame susigaudyti nėra taip lengva, neįmanoma ir išskirti dviejų monolitinių grupių „už” ir „prieš”. Įsiklausymas būtų į naudą visiems.

Štai Klaipėdos rajone, Kretingos rajone bendruomenės mėgina įrodyti, kad vėjo jėgainės statomos neleistinose vietose ir pažeidžia jų teises. Jas paremia ir aplinkosauginės nevyriausybinės organizacijos. Tuo tarpu protestų motyvacija skiriasi. Nekalbėsiu apie nepagarbą pilietiškumui, kuri gaji Lietuvoje, tačiau bent jau tais atvejais, kai tarsi galinga srovė išsilieja gana vieninga įvairių organizacijų nuomonė, tai neturėtų būti paniekinamai vadinama negražiais pavadinimais.

Klaipėdos rajone visuomenės protestų sulaukė UAB „Gera energija” statomas vėjo jėgainių parkas pamaryje. Kretingos rajone gyventojai kažkada protestavo prieš „Vėjų spektro” jėgaines. Pažvelkime į įvairius motyvus.

Kretingos rajone pagrindinis gyventojų motyvas - nupigs brangūs pajūrio sklypai. Pamaryje, Klaipėdos rajono - Gedminų, Drevernos, Priekulės - bendruomenės protestuoja, nes norėtų išnaudoti teritorijos rekreacinį potencialą. Greta keliamas „neigiamo poveikio sveikatai” argumentas.

Gedminų bendruomenės pirmininkas Vytautas Švanys nesutinka su jėgainėmis kaimynystėje ne tik dėl rekreacinės vertės sumažėjimo: “Vėjo energija yra ir bus brangi (Royal Society of Engineers, 2004 report). Taigi, dėl dotacijų yra didelė našta žmonėms, verslui, valstybei, galinčioje nusipirkti, apsirūpinti (gaminti) pigesne energija. Kiek žinau, net Ukraina siūlo 14ct/kWh, tai kodėl kažkokiam mūsų ar vokiečių verslininkui reikia mokėti po 31 ct, kaip yra dabar? Vėjo energija nėra patikima. Neužtikrina energetinio saugumo, nes visiškai priklauso nuo oro sąlygų - vėjo stiprumo. Būtinas galingumo balansavimas paprastai įprastinio kuro (dujų) elektrinėmis, nes tik jos gali užtikrinti reikiamą reakciją sumažėjus vėjo stiprumui. Tuo tarpu pačios jėgainės yra taršos šaltinis. Labai didelis neigiamas poveikis žmonių sveikatai, kraštovaizdžiui. Reikalaujantis didelių žemės plotų vienam energijos vienetui pagaminti.”

„Kodėl valstybė tais pinigais, kuriais remia vėjo jėgainės statytojus, negalėtų remti gyventojų, įsirengiančių namuose (įskaitant daugiabučius) šilumos siurblius?” - klausia buvęs energetikas. „Tai visiškai kitas, aukštesnis, lygmuo, nes nukreiptas ne į vartojimo didinimą, o į energijos taupymą”, - teigia Vytautas Švanys savo laiške visoms atsakingoms institucijoms.

Piliečiai mato neracionalų valstybės išteklių naudojimą. Nesuprantama, kodėl valstybės parama negali būti skiriama vietos žmonių namų ūkiams, o iškeliauja neretai ir į užsienio kompanijų rankas.

Pastaraisiais metais Vokietija parengė strategiją, pagal kurią remiami būtent namų ūkiai, tai yra remiamas jų apsirūpinimas alternatyvia energija. Pats savininkas sprendžia, ką jam įsirengti - geoterminį šildymą, vėjo jėgainiuką, saulės bateriją ar biokuro katilą, tiksliau, kokią kombinaciją, kad kuo geriau apsirūpintų energija. Taip sumažėtų importinių energijos nešiklių poreikis. Norėtų to ir lietuviai, bet neturi.

Esama ir kitokių sunkumų. Lietuvoje net paukščių migracijos intesyviausiose zonose vėjo jėgaines leidžiama statyti be poveikio aplinkai vertinimo (PAV), t.y. neįvertinus grėsmių nei paukščiams, nei žmonių sveikatai. 18 „Geros energijos” jėgainių pamaryje poveikio aplinkai vertinimo nereikalauta. Kita vertus, kai Poveikio aplinkai vertinimo įstatymas toks prastas, jis nieko neišspręstų. Moka statytojas, tai ir parašys, ko prašys.

Vėjininkai ir ornitologai dažniausiai viešumoje apsišaudo prasilenkiančiais teiginiais. Ornitologai teigia, kad vėjo jėgainės, netinkamai įrengtos, gali nužudyti daug paukščių. Vėjininkai meta savo kozirį - statistiką: „Remiantis Europos vėjo energetikos asociacijos atliktais tyrimais, įrodoma, kad daugiau paukščių užsimuša į dangoraižius ir bažnyčių bokštus nei į vėjo elektrinių sparnuotę. Kaip humorą pridėčiau, kad dar daugiau paukščių suėda katės. Statistiškai tai tiesa.

Tačiau ne apie tai ginčas. Būna taip, kad ne vietoje pastatytas jėgainių parkelis nužudo daug. Kalifornijoje (JAV) ir Navaroje (Ispanijoje) masiškai žūvo daug paukščių. Kalifornijoje Altaman Pas žuvo reikšminga kilniųjų erelių populiacijos dalis, o Ispanijoje - grifų. Ne vietoje, be mokslininkų rekomendacijų pastatytos vėjo jėgainės yra itin didelė gamtosaugos problema. Be abejo, kai vėjininkai gudriai padalija čia žuvusių paukščių skaičių iš visų elektrinių skaičiaus, išeina nereikšmingi dydžiai. Jie skelbiami statistikos suvestinėse ir tenkina mūsų politikus. Tačiau būtent nedidelėje zonoje gali žūti reikšminga pasaulinės populiacijos paukščių dalis. Pavyzdžiui, jūrinių erelių Lietuvoje yra tik apie 80 porų. Daug populiacijos telkiasi pamaryje. Išnaikinus visus, statistika rodytų gal du paukščius vienai jėgainei per metus. Politikai sakytų - „Na, ko jūs čia išgyvenate, du paukšteliai per metus…” „Birdlife international” ir Anglijos karališkoji paukščių apsaugos draugija (RSPB The Royal Society for the Protection of Birds) seniai pasiskelbė savo požiūrį į vėjo jėgainių parkų statybą. Jis yra argumentų dalis priimant sprendimus tokių jėgainių statybai Europoje. Vėjų jėgainės negali būti statomos intensyviausiose paukščių migracijos zonose, taip pat šalia retųjų sparnuočių perimviečių ir mitybos vietose. Teigiama, kad paukščiai jėgaines aplenkia, tačiau pamirštama, kad plėšrūnai puldami grobį nemato nieko aplinkui. Tuo metu juos ir nukerta sparnuotė. Lietuvos įstatymai draudžia sunaikinti paukščių migracijos kelius, tačiau valdžios institucijos žiūri biurokratiškai, sako, o kur apibrėžti tie migracijos keliai. Tačiau, jei nežinoma, turi būti daromi tyrimai. Kol nežinoma, sprendimų priimti negalima. Ekologijos instituto direktorius, paukščių migracijų specialistas Baltijos šalyse Mečislovas Žalakevičius teigia, kad intensyvi paukščių migracija vyksta 30 km atstumu nuo jūros, todėl čia reikia vengti statyti vėjo elektrines. Jau nekalbant apie tai, kad bent tyrimus atlikti yra būtina. Ornitologai griebėsi už galvos sužinoję, kad ties Pagėgiais palei Nemuną ketinamas statyti didelis jėgainių parkas. Čia yra mažųjų erelių sankaupų vieta. Ereliai pažeidžiami jėgainių, saugomi ES įstatymų. Gresia ES sankcijos.

ES šalyse, beje, ir Lenkijoje, stiklinio pastato be paukščių atbaidymo priemonių nepastatysite, o čia net aukščiausiems gamtosaugos pareigūnams tokie europiečiui įprasti dalykai yra kosmosas. Todėl beveik visos gamtosauginės nevyriausybinės organizacijos ir protestuoja prieš neatsakingumą, prieš rizikos neįvertinimą, neracionalų elgesį su gamta. Ir visiškai ne prieš vėjo energetiką, net dotuojamą. Protestuojama prieš neatsakingą vėjo energetiką. Kokybiškas Poveikio aplinkai vertinimo įstatymas ekscesų išvengti padėtų, tačiau jis toks nėra. Daug diskusijų kelia tai, kad poveikio vertintojui moka veiklos vykdytojas. Lietuvoje nė vienas poveikio aplinkai vertinimo rengėjas nedrįs pateikti klientui netinkančių išvadų. Teigiama, kad toks poveikio vertinimas pažeidžia piliečių teises į kokybišką informaciją apie aplinką. Kitaip tariant, pažeidžia Orhuso konvenciją.

Vėjininkai jaučiasi nepelnytai puolami. Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Pikšrys, vienos žaliųjų organizacijų narys, teigia, kad asociacijos įmonės, plėtodamos vėjo elektrinių projektus, laikosi visų galiojančių teisės aktų, projektavimo stadijoje atlieka poveikio žmogaus sveikatai ir poveikio aplinkai vertinimus, derina planus su vietos bendruomenėmis ir vykdo jau veikiančių projektų monitoringą. Jis mano, kad jų asociacijos įmonės pačios stengiasi įvertinti poveikį aplinkai ir užtikrinti, kad žalos nebūtų nei paukščiams, nei žmonėms. Saulius Pikšrys mano, kad save gerbiantys vėjininkai niekada nestatys jėgainės ten, kur įtars, kad gali būti daroma žala. Kretingos rajone jų asociacijos veikiančios jėgainės, galįs užtikrinti, jokių paukščių nežudo. Šiuo metu, anot direktoriaus, rengiamas asociacijos įmonių etikos kodeksas, kuris įpareigos asociacijos įmones ir be valdžios įsikišimo, be įstatymų laikytis etikos normų.

Saulius Pikšrys teigė: „Modernių vėjo elektrinių (tokias ir stato LVEA įmonės) triukšmo sklidimas numatomas gamintojo triukšmo sklidimo kreive. Sakykim, prie triukšmo šaltinio modernioje 2,3 MW „Enercon GmbH” vėjo elektrinėje E-70 (apie 100 m aukštyje) triukšmo lygis yra 103 decibelai. Tolstant nuo šaltinio ir artėjant prie žemės paviršiaus, triukšmo lygis mažėja ir, esant 80-120 metrų nuo elektrinės, triukšmo lygis nebeviršija nustatytos gyvenamosioms teritorijoms ribinio triukšmo lygio, tai yra 55 decibelų.”

Tačiau 55 decibelai netenkina kaimo gyventojų. Gedminų bendruomenės pirmininkas protestuoja prieš Lietuvoje nustatytas triukšmo normas. Jomis remiantis ir ketinama nustatyti sanitarinę apsaugos zoną vėjo jėgainėms. V.Švanys savo rašte Sveikatos apsaugos ministerijai teigia: „Vertinant vėjo jėgainių poveikį žmonių sveikatai, kreipiamas dėmesys tiktai į triukšmo lygį gyvenamojo namo aplinkoje, lauke. Lietuvos normatyvai naktį leidžia 55 dB(A), o dieną - net 65 dB(A) nuolatinį triukšmą. PSO nustatė, kad dieną jau 55 dB(A) triukšmas sukelia stiprų erzinimą ir dirginimą. E.Pedersen ir K.P.Waye (2004 m.) tyrimas (The Journal of the Acoustical Society of Amerika 116,3460) nustatė, kad dėl savo spektrinės žemų dažnių sudėties vėjo jėgainių triukšmas yra ypač erzinantis, todėl jau 40 dB(A) triukšmas sukelia stiprų erzinimo pojūtį daugumai žmonių.” „Atrodo, kad Lietuvoje nustatytos triukšmo normos yra pačios didžiausios pasaulyje, nes net su panašiomis neteko susidurti. Štai Danijos vėjo jėgainių triukšmas gyvenamųjų namų aplinkoje negali viršyti 40dB(A), be to, įvedama sumažinimo pataisa, jeigu yra ženkli žemų dažnių sudedamoji. Toks pats normatyvas yra Vokietijoje, Olandijoje, Australijoje 35dB(A). Kaip šiame kontekste atrodo lietuviškasis 60dB(A) normatyvas?” „PSO tyrimuose 45 dB (A) atitinka normalų žmonių pokalbį, matuojamą metro atstumu. Ar gali žmogus normaliai miegoti, kai metro atstumu nuo lovos kas nors gyvai kalbasi?”

Kaime gyvenantis žmogus nesutinka, kad staiga šalia jo atsirastų triukšmo šaltinis, atimantis jo didžiausią vertybę - tylą.

Todėl tikrai abejoju, kad karo kirvis artimiausiu metu bus užkastas. Gyventojai kovos už tylą, kiti ginčys jų teisę į tai.

Pasaulyje vis gausėjančios žmogaus teises nuo vėjo energetikų ginančios organizacijos skelbia savus, ne valstybinius, tyrimus. Negaliu patikrinti duomenų korektiškumo, tačiau skundimosi sveikatos sutrikimais per arti pastačius vėjo jėgainę pakanka. Kraujospūdis, nuovargis, depresija - tik keletas iš jų. Dabar visame nuomonių spektre jau egzistuoja bendras sutarimas, kad tam tikras atstumas privalo būti išlaikytas. Vėjininkai mano, kad stabili sanitarinė apsaugos zona nereikalinga.

„Lietuvos vėjo elektrinių asociacija yra įsitikinusi, kad fiksuotos 250 metrų sanitarinės apsaugos zonos įvedimas yra netikslingas, nes, atsižvelgiant į vėjo elektrinių tipą, galingumą, panaudotą technologiją (kai kurie gamintojai naudoja technologiją, neturinčią greičių dėžės, kuri sumažina triukšmo sklaidą), bokšto aukštį, sparnų ilgį, darbinį sparnų plotą ir išlenkimo kampą bei kitus parametrus, sanitarinė apsaugos zona gali svyruoti nuo 50 iki n metrų. Sakykim, statant galingą 5 MW Vokietijos kompanijos „Power Wind” vėjo elektrinę, sanitarinė apsaugos zona gali siekti ir 500 metrų.”

Gyventojai galėtų diskutuoti gal pradedant nuo 1 km 500 m net 2,5 MW galingumo jėgainėms.

Kitas dalykas - piliečiai nesupranta, kodėl būtina paaukoti ir rekreacines teritorijas pamaryje dėl nereikšmingo energijos masto šalyje. Čia stato „Gera energija”, ketina statyti ūkininkas P.Vasiliauskas. Pamario gyventojas, turintis žemės ūkio paskirties žemės, svajoja apie kaimo turizmo versliuką, vėjo jėgainės jų netenkina net didesniu atstumu. Jie tiesiog jų nenori matyti savo aplinkoje. Nesupranta gyventojai ir tų sanitarinės apsaugos zonų. Kodėl 250 m, o ne kilometras, kodėl būtina lipti kitiems ant galvų?

„LVEA įmonės laikosi pozicijos nesiartinti su vėjo elektrinių projektams prie saugomų teritorijų ir gamtiniu požiūriu vertingų zonų. Taip išvengia neigiamos bendruomenės reakcijos ir aplinkosaugininkų kritikos.”

Yra dar vienas svarbus momentas. Lietuvoje dėl tyčia sukurtų įstatymo spragų yra sunaikintas teritorijų planavimas. Kitaip tariant, konfliktų sprendimo priemonė, naudojama civilizuotame pasaulyje, Lietuvoje laikoma atgyvena. Visiems bandoma leisti viskas. Valdžia leidžia visiems be išimties, turintiems ūkininko popierį, žemės ūkio paskirties žemėje statyti gyvenamuosius namus. Norėtų leisti ir statyti vėjo jėgaines. Tačiau žmogus Lietuvoje pirmiausia žemę perka namukui, o čia elektrinės šalia yra nepageidaujamos. Žmogus bėga iš miesto dėl savų priežasčių ir nori čia matyti kaimišką kraštovaizdį. Psichologinis konfliktas užprogramuotas ilgam ir įstatymų leidėjai turės gerai pagalvoti, kaip perkirsti pačių sumegztą Gordijaus mazgą. Ar stabdyti ūkininkų melagių bumą, ar vėjo energetiką? Ramybės jiems neduos nei vieni, nei kiti. Vieni turi daugiau balsų, kiti - pinigų. Reikalinga ir viena, ir kita.

Galbūt kur nors Skuode gyventojai laukia nesulaukia investuotojų, kurie pirktų ar nuomotų jų pigias žemes. Vėjo yra ir ten. Taigi klausimų daugiau negu atsakymų. Tačiau Laisvosios rinkos institutas čia galėtų tarti savo žodį - „subsidijos iškreipia rinką. Panaikinkime subsidijas, ir rinka pati viską sureguliuos”. Vėjo jėgainių problema atkristų akimirksniu.

Atgimimas“. 2009 m. spalio 23-29 d. Nr. 37 (1051)

Verta skaityti! Verta skaityti!
(0)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Komentarai (13)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Erlandas Paplauskis
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
36(1)
33(2)
31(0)
25(0)
23(2)
14(0)
13(1)
11(0)
11(0)
Savaitės
88(0)
75(2)
67(9)
Mėnesio
151(27)
135(0)
111(1)
110(2)
108(0)