Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Energija ir energetika

Branduolines atliekas Švedija laidos Baltijos pakrantėje

2009-06-05 (6) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (2338)
    Share

Švedija nusprendė statyti pirmąją pasaulyje branduolinių atliekų saugyklą, kurioje panaudotas AE kuras būtų laikomas 100 000 metų. Vieta būsimajam branduoliniam kapinynui parinkta ant Baltijos jūros kranto.

Švedijos Branduolinio kuro ir atliekų tvarkymo bendrovė (SKB) pranešė, kad skelbtą konkursą dėl pirmosios pasaulyje nuolatinės branduolinių atliekų saugyklos statybos vietos laimėjo rytinėje šalies dalyje įsikūrusio Östhammaro miesto savivaldybė. Bendrovės pranešime teigiama, kad saugyklos statybos vietos pasirinkimas yra labai svarbus žingsnis į priekį vykdant Švedijos branduolinių atliekų saugojimo programą. Tam esą buvo ruošiamasi 20 metų.

Skelbiama, kad su Östhammaro savivaldybe rungėsi Oskarshamno municipalitetas. Įdomu, kad, skirtingai nei kitose šalyse, abiejų savivaldybių gyventojai nė nesiruošė protestuoti prieš tokius valdžios planus: apklausos patvirtino, kad apie 80 proc. ir Östhammaro, ir Oskarshamno gyventojų nori, kad šalia jų būtų pastatytas branduolinis kapinynas.

Iki šiol Švedija, kurioje veikia 10 branduolinių reaktorių, atominio kuro atliekas laiko šalia atominių jėgainių įrengtose saugyklose.

Pasak Švedijos Branduolinio kuro ir atliekų tvarkymo bendrovės atstovų, Östhammaro pasirinkimą iš dalies lėmė numatytoje statybos vietoje palankesnės geologinės sąlygos. Šalia numatytos saugyklos aikštelės, Forsmarke, yra Äspö kietųjų uolienų laboratorija, kurioje tiriamos geologinės sąlygos požeminei saugyklai statyti. Pasak specialistų, uolienos tame gylyje, kur bus įrengta saugykla, yra sausesnės, nei Oskarshamne, jose mažiau įtrūkių, todėl, atsižvelgus į ilgalaikę perspektyvą, Östhammaro variantas yra saugesnis ir ekonomiškesnis – esą statant saugyklą jai reikės mažiau vietos, o tai leis sumažinti požeminių darbų apimtį.

Ant Baltijos kranto esančios nuolatinės branduolinių atliekų saugyklos statyba turėtų prasidėti 2015 m., o pirmieji panaudoto branduolinio kuro konteineriai į ją turėtų būti atvežti 2023 m.

Saugykla bus įrengta maždaug 500 metrų gylyje po žeme granito kloduose. Panaudotas branduolinis kuras bus laikomas specialiuose variniuose konteineriuose, kurie svers po 25 tonas. Viename tokiame konteineryje bus 2 tonos radioaktyviųjų medžiagų. Konteineriai bus statomi kelių metrų atstumu vienas nuo kito, kad uolienos galėtų sugerti radioaktyviųjų atliekų skleidžiamą karštį. Kai visas požeminis tunelis bus pripildytas konteinerių, jis bus užpiltas geromis absorbcinėmis savybėmis pasižyminčio mineralo bentonito ir uolienų mišiniu. Nauji konteineriai bus statomi kituose saugyklos tuneliuose.

Specialistų teigimu, tokioje aplinkoje izoliuotos branduolinės atliekos po maždaug 100 000 metų taps nebekenksmingos: jų radiacijos lygis atitiks gamtoje randamo urano radiaciją. Pasak jų, 500 metrų gylyje po žeme požeminio vandens cirkuliacija yra tokia silpna, kad branduolinės atliekos neturės jokios įtakos paviršiuje vykstantiems procesams, o pati saugykla bus apsaugota ir nuo žemės drebėjimų. Be to, SKB atstovų teigimu, šis objektas bus patikimai saugomas nuo teroristų.

Šalia numatytos saugyklos statybos vietos veikia Forsmarko AE, kurios teritorijoje yra trumpalaikių radioaktyviųjų atliekų saugykla. Numatyta, kad ilgalaikiam saugojimui skirtos atliekos iš kitų Švedijoje veikiančių AE į būsimąją požeminę saugyklą bus gabenamos jūra, specialiu tam skirtu laivu.

Atominės elektrinės pagamina 45 proc. Švedijoje suvartojamos elektros energijos. Nuo 1985 m. didelio aktyvumo branduolinės atliekos iš visų šalies AE vežamos į centrinę saugyklą Oskarshamne.

Švedija, Suomija ir Prancūzija siekia iki 2030 m. pasistatyti ilgalaikio branduolinių atliekų laikymo saugyklas. Saugyklos Östhammaro savivaldybėje statybos projektas vertinamas 20 – 25 milijardais Švedijos kronų. Švedijos vyriausybė yra apsisprendusi joje laikyti tik „savas“ branduolines atliekas – iš kitų šalių jos nebus įvežamos.

Nepaisant specialistų tvirtinimų apie būsimojo branduolinio kapinyno Östhammare saugumą, su jais sutinka ne visi: Švedijos nevyriausybinės organizacijos „Nuclear Waste Review“ vadovas Johanas Swahnas remiasi 2007 m. Švedijos mokslininkų atlikto tyrimo išvadomis, kuriose sakoma, kad branduolinėms atliekoms skirti variniai konteineriai po kelių šimtų ar tūkstančių metų gali būti pažeisti korozijos. Pasak jo, daugėja neatsakytų klausimų, ar pasirinktas atliekų laidojimo būdas gali užtikrinti, kad per tokį ilgą laiką variniai konteineriai ir bentonito sluoksnis „ištvers“ radioaktyviųjų atliekų skleidžiamą šilumą. „Jei konteineriai taps nesandarūs, branduolinės atliekos gali pasiekti paviršių po maždaug 50 – 100 metų“, - teigia jis.

Tačiau Švedijos Branduolinio kuro ir atliekų tvarkymo bendrovė tokią prielaidą atmeta – pasak jos atstovų, iki šiol dar neįrodyta, kad korozija varį gali veikti aplinkoje, kurioje nėra deguonies.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(0)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Komentarai (6)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
45(1)
38(1)
36(4)
36(0)
31(0)
30(0)
18(0)
17(1)
15(8)
Savaitės
107(1)
89(0)
88(4)
Mėnesio
150(27)
147(12)
142(22)
106(0)
101(19)