Apie | Visos naujienos | Straipsniai | RSS | Reklama | Kontaktai
 
 
Padėjo veikti pirmoji pasaulyje plūduriuojanti vėjo jėgainė
( 5) 2009-09-10     Share
Rūšis: Standartinė publikacija
Aut. teisės: MokslasPlius
Parengė:

Norvegijos energetikos kompanija „StatoilHydro“ paskelbė, kad prie Norvegijos krantų pradėjo veikti pirmoji pasaulyje plūduriuojanti vėjo jėgainė.

Vėjo turbina, pavadinta Hywind, sumontuota atviroje jūroje 10 km nuo Karmoey salos. Ji pritvirtinta prie dugno trimis inkarais, kaip balastinis svoris, išlaikantis konstrukciją vertikalioje padėtyje, yra panaudoti akmenys ir jūros vanduo. Bendras jos svoris – 5300 tonos.

Hywind gali būti montuojama ten, kur jūros gylis siekia nuo 120 iki 700 metrų, tai yra toli nuo kranto, kur stacionarių vėjo jėgainių, tiesiogiai tvirtinamų prie dugno, pastatyti nebeįmanoma – tai ir yra didžiausias plūduriuojančios jėgainės privalumas, nes joms bus galima panaudoti milžiniškus vandens plotus.

Kol kas stacionarios jūrinės vėjo jėgainės yra montuojamos iki 60 metrų gylio vandenyse.

Plūduriuojanti 2,3 MW galingumo jėgainė yra gerokai brangesnė už stacionarias, tačiau vienas iš „StatoilHydro“ tikslų – pasiekti, kad jos kaina taptų maždaug tokia pat, kaip ir stacionarių jūrinių vėjo jėgainių.

Planuojama, kad Hywind elektrą tiekti pradės jau po kelių savaičių.

Parengta pagal:

Komentarai

Komentuoti gali tik registruoti lankytojai
Neregistruotiems lankytojams komentavimas uždraustas siekiant sumažinti paviršutiniškų, beverčių ir įžeidinėjančių žinučių kiekį.
Atminkite:
  • Rašykite lietuviškai
  • Neįžeidinėkite ir nerašykite beprasmių komentarų
  • Gerbkite save ir kitus
  • Norėdami įkelti emocijų veidelius, nuotraukas ar formatuoti tekstą, naudokitės pilno atsakymo forma

Susiję resursai

Naujausi susijusių kategorijų įrašai Kiti resursai
Ką daryti pasibaigus pirmajam priėmimo etapui?

Mieli stojantieji, š.m. liepos 19 d. baigėsi prašymų dalyvauti konkurse priėmimas ir vartotojų registravimas LAMA BPO informacinėje sistemoje. 
Liepos 23 d. 15 val. LAMA BPO interneto svetainėje (www.lamabpo.lt) bus paskelbta Jūsų galimybės ir geriausiųjų kvietimai studijuoti. 
Asmenys, kviečiami studijuoti Kauno technikos kolegijoje, privalo atvykti liepos 24 – 28 d. ir įforminti savo priėmimą. Iki liepos 28 d. [...]
Kauno technikos kolegija – viena iš labiausiai darbdavių vertinamų kolegijų
Jeigu domitės aukštosiomis mokyklomis ir jų reitingais, turbūt internete jau skaitėte apie 2010 metų gegužės 17 dieną paskelbtą Lietuvos universitetų ir mokyklų tyrimų rezultatus – juose atsispindi studentų bei darbdavių požiūris į aukštąsias mokyklas bei bendrai visą aukštąjį mokslą.

Kauno technikos kolegijos laboratorijoje
Nors apie šį tyrimą nemažai rašyta apibendrinančių straipsnių, tačiau menkai akcentuotas darbdavių požiūris į [...]
Būrelis „Kaip gaminamos transporto priemonės“ moksleivių akimis
Siekdami populiarinti technologijų mokslų studijų sritį, šį pavasario semestrą pakvietėme Kauno miesto bei rajono moksleivius, kurie domisi technika, dalyvauti Kauno technikos kolegijos organizuojamame būrelyje „Kaip gaminamos transporto priemonės“.

Mindaugo Giedraičio (būrelio nario) įspūdžiai: „Susitikimų metu būrelio vadovas Kauno technikos kolegijos lektorius Erlandas Lazauskas mums skaitė paskaitas apie transporto priemonių gamybą. Artėjant vasarai teorines žinias papildė ir [...]
Ar žinai, kiek kainuoja žaibas?
Šiandien, kai elektros energija tampa vis paklausesne preke, netyla diskusijos apie alternatyvius elektros energijos gavybos būdus. Pasigirsta net ir visai egzotinių pasiūlymų – vietoj įprastinių elektrinių „įdarbinti“ natūralią gamtos stichiją – žaibus. Juk iš pirmo žvilgsnio žaibai yra milžiniškos galios stichija, kurią suvaldžius gautume didžiulius elektros kiekius. Bet ar tikrai taip? Kiek gi dabartinėmis kainomis [...]
Elektra gamtoje. Gyvūnai ir elektra
Kai kurie  vandens gyventojai, kaip pavyzdžiui rajos arba unguriai – tikri gyvi galvaniniai elementai. Jų kuriama srovė yra gynybos ar puolimo priemonė.

Pavyzdžiui, elektrinis ungurys gali sukurti 800- 900 V įtampą, Nilo upės lydeka ir šamas – nuo 200 iki 350V.  Galimybė generuoti elektros srovę, būdingą visoms raumenų ląstelėms, rajos savo evoliucijos metu sustiprino tūkstančius kartų. Elektrinė [...]
Daugiau informacijos ieškokite susijusio turinio kategorijose