Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Mobilusis ryšys

Valstybė mėgins brautis į mobiliojo ryšio rinką?

2015-07-22 (13) Rekomenduoja   (13) Perskaitymai (1626)
    Share

Netrukus Lietuvoje gali būti sukurtas naujas mobiliojo ryšio operatorius. Netrūksta manančių, kad į rinką, kur jau seniai pešasi „Omnitel“, „Bitė“ ir „Tele2“, turėtų žengti dar vienas žaidėjas. Šįsyk – valdomas valstybės.

Tokios kalbos mobiliojo ryšio rinkoje sklinda dėl Susisiekimo ministerijos šiuo metu nagrinėjamos plačiajuosčio ryšio plėtros strategijos. Ją, beje, rengė buvusio Susisiekimo ministerijai pavaldžios įstaigos „Plačiajuostis internetas“ vadovo Romualdo Degučio valdoma įmonė. Negana to, konkursiniai reikalavimai parašyti taip, kad puikiai atitinka paties R.Degučio biografiją.

Susisiekimo ministerija prisiekinėja, kad numatomos investicijos nėra skirtos nacionalinio operatoriaus kūrimui. Tiesa, tikėtina, kad solidžią sumą už parengtą strategiją susižėręs R.Degučio verslas susižers dar daugiau – už naują studiją.

Solidi suma – buvusio „Plačiajuosčio interneto“ vadovo verslui

Valstybė į mobiliojo ryšio plėtrą nusiteikusi mesti didelius pinigus. O pagrindu tam tampa studija, kurią atliko bendrovė „InComSystems“.

Margą istoriją turinčios įmonės didžiausias akcininkas, Registrų centro pateiktais duomenimis, yra buvęs valstybinės viešosios įstaigos „Plačiajuostis internetas“ vadovas R.Degutis. Jam vadovaujant, ši įstaiga atliko ne vieną ir ne du didelius informacinių tinklų plėtros projektus.

„InComSystems“ akcininku R.Degutis tapo 2013 m. sausį. Tais pačiais metais Informacinės visuomenės plėtros komiteto surengtame konkurse bendrovė triumfavo – jai už 395,67 tūkst. Lt (114,59 tūkst. eurų) patikėta parengti „plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtros ir paslaugų naudojimo skatinimo modelį“. Beje, „InComSystems“ buvo vienintelė dalyvė šiame viešajame pirkime – Centrinio viešųjų pirkimų portalo skelbiamoje ataskaitoje daugiau pretendentų nenurodoma.

Ieškodamas studijos rengėjų, Informacinės visuomenės plėtros komitetas suformulavo griežtus reikalavimus potencialiems paslaugos tiekėjams. Pavyzdžiui, turėti projekto vadovą, kuris gali pateikti štai tokius savo pasiekimus:

• ne trumpesnę nei 3 (trejų) metų vadovavimo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros projektams patirtį;

• vadovavimo bent 1 (vienam) įvykdytam projektui, kurio metu buvo parengtas plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtros planas ir/arba vykdoma plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtra ne žemesnio nei regiono mastu, patirtį;

• rengimo arba dalyvavimo rengiant bent 1 (vieną) plačiajuosčio ryšio infrastruktūros tyrimą ne žemesnio nei regiono mastu patirtį.

Tokį vadovą „InComSystems“ turi – projekto vadovu ataskaitoje nurodomas ne kas kitas, o buvęs „Plačiajuosčio interneto“ vadovas ir didžiausias bendrovės akcininkas R.Degutis.

Rinkos dalyviai nelinkę leistis į konkurso aplinkybių vertinimą. Vis dėlto klausimai dėl skaidrumo keliami garsiai.

„Omnitel“ svarbu, kad „Rain-3“ projekto procedūra būtų skaidri ir jį įgyvendinant būtų aktyviai ir skaidriai konsultuojamasi su rinkos dalyviais bei visuomene. Savaime suprantama, šiame procese turi dalyvauti ir mobiliojo ryšio operatoriai“, – teigė „Omnitel“ atstovas Mindaugas Snicorius.

46 mln. eurų – bokštams ir ne tik

R.Degučio valdomos bendrovės „InComSystems“ parengtoje ataskaitoje vienas svarbiausių siūlomų sprendimų yra didelio ryšio bokštų tinklo įrengimas. Analizės autoriai tvirtina, esą to nepadarius nebūtų pasiektas Europos Sąjungos (ES) šalims keliamas tikslas per artimiausius penkerius metus visus bendrijos gyventojus aprūpinti prieiga prie plačiajuosčio ryšio.

„Nieko nedarant (nevykdant intervencijos), nebūtų įgyvendinti ES Skaitmeninės darbotvarkės tikslai – suteikti visiems ES gyventojams prieigą prie naujos kartos plačiajuosčio ryšio, t. y. 2020 m. naujos kartos plačiajuosčio ryšio prieigos galimybė būtų sudaryta tik 89 proc. namų ūkių (66 proc. Lietuvos teritorijos): 77 proc. namų ūkių turėtų prieigos prie šviesolaidinio interneto galimybę, o 89 proc. namų ūkių turėtų prieigos prie 30 Mb/s LTE ryšio galimybę“, – skaičiuoja „InComSystems“.

Anot ataskaitos autorių, jei valstybė apsiribotų tik investicijomis į šviesolaidinio ryšio plėtrą, to nepakaktų. Mat „2020 m. naujos kartos plačiajuosčio ryšio prieigos galimybė būtų sudaryta 89 proc. namų ūkių (66 proc. Lietuvos teritorijos)“.

Geriausia alternatyva „InComSystems“ įvardija investicijas į „šviesolaidinės ir belaidžio ryšio infrastruktūros plėtrą“. Tai esą garantuotų šimtaprocentinę prieigą prie naujos kartos ryšio visiems Lietuvos gyventojams.

„InComSystems“ nurodo, kad valstybės investicijų įgyvendinimo objektas šiuo atveju būtų bokštai, kokius naudoja mobiliojo ryšio operatoriai.

„Pagrindiniu investicijų objektu tampa nebe magistralinis plačiajuosčio ryšio (...) tinklas (...), bet bokštai, reikalingi judriojo naujos kartos interneto prieigos ryšio paslaugoms teikti“, – rašoma dokumente.

Studijos autoriai tvirtina, kad prie naujosios sistemos „jungsis tretieji operatoriai“, t. y. mobiliojo ryšio tiekėjai.

„InComSystems“ skaičiavimais, Lietuvos apstatymas naujais mobiliojo ryšio bokštais ir kitos infrastruktūros sukūrimas atsieis 159 mln. Lt arba kiek daugiau nei 46 mln. eurų. Visos šios struktūros stuburu turėtų tapti mobiliojo ryšio bokštai. Jų, „InComSystems“ skaičiavimais, reikia net kelių šimtų.

„Preliminariais vertinimais ir skaičiavimais, bokštų, kuriuos reikės pastatyti įgyvendinant projektą, skaičius svyruoja nuo 500 iki 600“, – teigiama dokumente. Tokio bokštų skaičiaus visiškai pakaktų bet kuriam Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriui.

Vien bokštų statybai tektų apie 17,38 mln. eurų. Dar 5,8 mln. eurų atsieitų jų parengimas bei žemės išpirkimas.

Rinkos dalyviai: valstybės įsikišimo čia apskritai nereikia

„Omnitel“ pateikiamais duomenimis, studijoje nurodytas bokštų skaičius toks, kokiu dabar disponuoja visi rinkos dalyviai kartu sudėjus. „Visi mobiliojo ryšio operatoriai šiuo metu valdo apie 600 bokštų“, – teigė bendrovės atstovas M.Snicorius.

Operatorės vertinimu, europinės darbotvarkės įgyvendinimui valstybės įsikišimas apskritai nereikalingas.

„Remiantis Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, vien „Omnitel“ kartu su kita įranga valdomi bokštai minimaliu, leidžiančiu užmegzti ryšį atviroje vietovėje, 3G signalu dengia 99-100 proc. Lietuvos teritorijos. Telekomunikacijų bendrovės 4G ryšys pasiekiamas daugiau nei 90 proc. šalies gyventojų ir dengia daugiau kaip 70 proc. Lietuvos teritorijos. Iki 2020 metų visų mobiliojo ryšio operatorių 4G ryšiu planuojama padengti 99,5% teritorijos ir 100% gyventojų. Jau šiandien beveik 70 proc. visų Lietuvos namų ūkių (837 tūkst. šeimų) turi galimybę prisijungti prie šviesolaidinio interneto tinklo.

„Omnitel“ vertinimu, naudojant 4G dažnių agregavimo technologijas ir iki 2020 m. mobiliosiose technologijose atsirasiančias funkcijas, Lietuvos Respublikos skaitmeninės darbotvarkės tikslas, kad 2020 m. namų ūkių, esančių sparčiojo plačiajuosčio ryšio (30 Mb/s ir daugiau) veikimo teritorijoje dalis siektų 95 proc. visų namų ūkių, bus pasiektas jau 2018 m. Ir vien mobiliojo ryšio operatorių pastangomis – tam nenaudojant nei valstybės lėšų, nei kitų resursų“, – teigė M.Snicorius.

„Omnitel“ nuomone, „InComSystems“ pateikiamos rekomendacijos yra mažų mažiausiai keistos.

„Keista, kad pagal „RAIN-3“ projektą planuojamų bokštų skaičius panašus būtent į šiuo metu operatorių valdomų bokštų skaičių. Dokumentas suponuoja prielaidą, kad siūloma sukurti naują, didelę ir brangią infrastruktūrą, kurios visiškai nereikia siekiant įvardytų tikslų“, – tvirtina M.Snicorius.

Į mažmeninę rinką eiti nesiūlo, bet...

„InComSystems“ ataskaitoje niekur neparašyta, kad už 46 mln. eurų sukurta infrastruktūra bus panaudota valstybinio mobiliojo ryšio operatoriaus sukūrimui. Vis dėlto rinkos dalyviai beveik neabejoja, kad tai įvyks.

„InComSystems“ studijoje teigiama, jog naujosios infrastruktūros valdytojas turėtų nesikišti į mažmeninį sektorių ir pirmiausiai rūpintis paslaugų teikimu jau veikiantiems rinkos dalyviams.

„Valstybės parinkta ar paskirta įstaiga, neteikianti mažmeninių plačiajuosčio ryšio paslaugų, teiktų atvirą prieigą prie bokštų ir šviesolaidinės infrastruktūros visiems operatoriams vienoda kaina ir sąlygomis“, – rašoma dokumente.

Tačiau mobiliojo ryšio operatoriai netrykšta noru mokėti už 500-600 papildomų bokštų naudojimą. Rinkos dalyviai laikosi pozicijos, jog jiems reikalinga tik menka dalis šios struktūros – retai apgyvendintose vietovėse, kur operatoriams bokštų statymas paprasčiausiai neatsipirktų.

Rinkos žaidėjai puse lūpų kalba, jog tokiu atveju valstybės pastatyti bokštai būtų arba beveik visiškai nenaudojami, arba panaudoti kaip pretekstas nacionalinio operatoriaus atsiradimui. Be to, sklinda kalbos, jog ataskaitoje dirbtinai išpūstas reikalingų bokštų skaičius – esą ES skaitmeninės darbotvarkės tikslų pasiekimui pakaktų kelis, o gal ir kelias dešimtis kartų mažesnio jų kiekio.

Netgi keliamos versijos, kad taip iš rinkos gali būti eliminuotas vienas iš trijų dabartinių žaidėjų – „Omnitel“, „Tele2“ ar „Bitė“. Įvardijamas ir potencialus kandidatas tapti valstybiniu operatoriumi – tai Lietuvos radijo ir televizijos centras (LRTC), šalyje bandęs plėtoti „Mezon“ tinklą, grįstą plataus pritaikymo pasaulyje nesulaukusia „Wimax“ technologija.

„Omnitel“ valstybės planų oficialiai nevadina intervencija į mažmeninį sektorių. Vis dėlto tam tikrų įtarimų operatorė neslepia.

„Omnitel“ nuomone, skaitmeninėje darbotvarkėje numatytiems tikslams investicijos į pasyvią infrastruktūrą (naujų bokštų statybą) nėra efektyvios ir būtinos. Pažymėtina, kad patys bokštai nesukuria padengimo. Operatoriai turi investuoti ne į jau esamą pasyvią infrastruktūrą, o į bazinių stočių įrangą, palaikančią 4G ir naujesnes technologijas“, – teigė M.Snicorius.

„Omnitel“ nekomentuoja gandų ir įtarimų. Teoriškai svarstant, niekam neužginta tapti dar vienu labai konkurencingos Lietuvos mobiliojo ryšio rinkos dalyviu. Suprantama, šis procesas privalo būti visiškai skaidrus, teisėtas ir neturėti jokių protekcionizmo požymių. Tas pats pasakytina apie europinių lėšų panaudojimą“, – pridūrė jis.

Studijai išleido daug – išleis dar daugiau

Susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas teigė, jog „InComSystems“ atliktą studiją reikia tobulinti, mat labai sparčiai pasikeitė technologijos. Taigi atliekamas naujas viešasis pirkimas – papildomą studiją, Centrinio viešųjų pirkimų portalo duomenimis, perka buvusi R.Degučio darbovietė, „Plačiajuostis internetas“.

„Kadangi technologijos keičiasi ir privatūs operatoriai dabar diegia naują technologiją, LTE, yra nutarta, kad prieš priimant sprendimą dėl poreikio vienokios ar kitokios infrastruktūros, įskaitant ir bokštus, turi būti patikslinta studija. Įvertinant dabartines tendencijas ir privačių operatorių investicijas“, – sakė viceministras.

Klausiamas, ar studijos papildymas gali būti patikėtas tam pačiam tiekėjui, jis tokios galimybės neatmetė: „Tai yra esamos studijos korekcija pagal pasikeitusias rinkos sąlygas“, – teigė A.Šliupas.

Paprašytas įvertinti ankstesnio konkurso sąlygas ir buvusio „Plačiajuosčio interneto“ vadovo bei jo verslo sėkmę, viceministras teigė negalįs to padaryti.

„Žinokit, aš nežinau, ir tai yra klausimas ne man. Ne aš sudarinėju sąlygas. O jeigu yra kokie nors įtarimai, yra pas mus atitinkamos valstybės institucijos, kurios tuos reikalus nagrinėja“, – aiškino jis.

A.Šliupo teigimu, „InComSystems“ ataskaitoje siūlomais skaičiais anksti vadovautis. Tačiau minimali riba, panašu, egzistuoja. Viceministro teigimu, gali tekti keisti bent 200 dabar naudojamų ryšio infrastruktūros objektų.

„Daugiau kaip 200 bokštų yra probleminiai. Tai yra įrenginiai, sumontuoti ant visokių vandens bokštų ir pan. Jie yra probleminiai ir kritinės būklės“, – teigė A.Šliupas, pridurdamas, jog šiuos objektus reikėtų „eliminuoti ir pastatyti normalią infrastruktūrą“. Politiko žodžiais, jeigu nauja studija parodys, kad bokštų poreikis yra mažesnis, „pinigai švaistomi perteklinei infrastruktūrai nebus“.

Prisiekinėja, kad į rinką nesikiš – ir grūmoja „Omnitel“ bei „Teo“

Nors Lietuvos ryšio rinkoje veikia keturi pagrindiniai žaidėjai – „Omnitel“, „Tele2“, „Bitė“ ir „Teo“ – A.Šliupas tikina, jog planuojama bokštų infrastruktūra būtų skirta ne tik jiems.

„Tai yra susiję su viešąja infrastruktūra, kuri galėtų būti prieinama visiems operatoriams, kurių Lietuvoje yra daugiau nei 90“, – tęsė viceministras.

Sykiu politikas nepraleido progos įvertinti dviejų didžiųjų žaidėjų – koncerno „TeliaSonera“ valdomos „Omnitel“ bei „Teo“ esą prašosi reguliuojamos dėl didelės rinkos dalies.

„Nereikia sąmokslo teorijų kurti, kurias labai stipriai eskaluoja keturi operatoriai, neskaitant to, kad realiai operatorių yra daugiau nei 90, kurie teikia paslaugas. Aišku, galima pasakyti, kad „Teo“ ir „Omnitel“ – „TeliaSonera“ grupė – turi tos rinkos daugiau negu 60 proc. Turi faktiškai monopolį. Ir turėtų būti galbūt ir reguliuojami“, – teigė pašnekovas.

Dėl valstybės kišimosi į mažmeninę rinką A.Šliupas kategoriškas – esą nėra jokių planų kurti valstybinį operatorių. „Mes neturim teisės to daryti ir nėra toks tikslas“, – patikino viceministras. Vis dėlto jis nepaneigė, kad būsimu valstybiniu operatoriumi įvardijamas LRTC jau apsirūpina LTE įranga.

„Jeigu šnekam, ar tai ant LTE technologijos sukasi duomenų perdavimo paslauga, ar tai ant kokios kitos technologijos – LRTC jau seniai tai teikia. „Mezon“ yra tas pats duomenų perdavimas. „Wimax“ buvo tada technologija, kurią pasirinko. Dabar, jeigu technologija keičiasi, kiekviena įmonė svarsto, ką daryti“, – konstatavo A.Šliupas.

Svarsto, ar pretenduoti į buvusios darbovietės pinigus

„InComSystems“ pagrindinis akcininkas R.Degutis patvirtino, kad bendrovė svarsto galimybę dalyvauti studijos atnaujinimo konkurse, kurį rengia jo buvusi darbovietė – „Plačiajuostis internetas“.

„Mes ten rašėme porą pastabų dėl to (dėl paskelbtos pirkimo techninės specifikacijos, – aut. past.). O ar dalyvausime – reikia pasižiūrėti, kokie reikalavimai, kokia galutinė užduotis bus. Tikrai, padarius pirmą dalį, jeigu matysime, kad turime ir galime – tai dalyvausim turbūt“, – kalbėjo verslininkas.

Sykiu jis patikino, kad ankstesnio pirkimo reikalavimus atitiko ne vienas – be to, iš pradžių studijos rengimui vadovauti esą turėjo kitas žmogus: „Ne, ten buvo projekto vadovas profesorius Laimutis Telksnys. Pačioje pabaigoje profesorius nebegalėjo, nebespėjo. Tada buvo kreiptasi į IVPK, turbūt mėnesiui likus iki ataskaitos pridavimo. O taip projektui vadovavo profesorius L.Telksnys, – patikino R.Degutis. – Jeigu turi patirtį – ją ir bandai panaudoti“.

Anot pašnekovo, nors ir buvo vienintelė konkurso dalyvė, „InComSystems“ ruošėsi daug ir atsakingai. „Tai buvo labai sudėtingas pirkimas“, – prisiminė R.Degutis. Paklaustas, ar neįžvelgtų galimo interesų konflikto pretenduodamas į naują užsakymą iš savo buvusios darbovietės, pagrindinis „InComSystems“ akcininkas teigė čia problemos neįžvelgiantis.

„Aš jau dvejus su puse metų nedirbu tenai. Kur jūs matote interesų konfliktą? Galbūt kaip tik reikia priešingai – panaudoti tas žinias, kurios yra sukauptos. Tikrai nežinau, kad būtų kokie nors apribojimai“, – patikino R.Degutis.

Operatorius operatoriui nelygu

Pasiteiravus dėl rinkoje sklindančių kalbų apie valstybės įsikišimą į mažmeninę mobiliojo ryšio rinką, tiesaus atsakymo studijos vadovas nepateikė.

„Ką vadiname valstybe? Tada sakykim taip, kad „Teo“ yra švedų valstybės kompanija – taip?“ – klausimu į klausimą atsakė R.Degutis.

Pašnekovas patikino manantis, kad visi rinkos subjektai turi būti traktuojami vienodai – nepriklausomai nuo to, valstybiniai jie ar privatūs.

„Manau, kad visi verslo subjektai yra vienodi rinkoje. (…) Yra ir valstybės įmonė „Infostruktūra“, akcinė bendrovė LRTC, VšĮ „Plačiajuostis internetas“. Valstybė turi savo įstaigas, bet jos turi savo uždavinius. Ir kiekviena iš jų yra taip pat verslo subjektas, kaip aš suprantu“, – svarstė R.Degutis.

Vis dėlto jis patikino negirdėjęs, kad valstybė planuotų kurti savo mobiliojo ryšio operatorių. Esą bokštų plėtros tikslas pirmiausiai yra pasiekti tuos žmones, kurie gyvena atokesnėse, menkai apgyvendintose vietovėse, kur komerciniai operatoriai nesuinteresuoti investuoti į infrastruktūros plėtrą: „Visi operatoriai pasisakė – ir nei vienas nesakė, kad to nereikia, kai darėme modulį“, – stebėjosi R.Degutis.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(14)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(13)
Komentarai (13)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Šarūnas Černiauskas
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
24(0)
24(1)
20(0)
19(0)
19(0)
17(0)
16(1)
14(2)
14(8)
Savaitės
84(1)
Mėnesio
149(2)
148(15)
146(3)
143(12)
138(22)