Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Mobilusis ryšys

Viskas, ką verta žinoti apie mobilųjį ryšį: kodėl kai reikia „netraukia“ ir kaip jį pagerinti pačiam?

2015-12-29 (0) Rekomenduoja   (4) Perskaitymai (2187)
    Share

Jei turite problemų su mobiliuoju ryšiu telefonu, neskubėkite kaltinti operatoriaus. Ryšio kokybei įtaką turi net namų langai ar telefono korpusas. Mobilusis ryšys ir internetas – sudėtingas mechanizmas.

Todėl veiksnių, kurie lemia, kaip gerai girdite savo pašnekovą ar kaip sparčiai veikia mobilusis internetas, yra ne vienas ir ne du.

Kuo naujesnė technika, tuo ryšys geresnis

„Bitės“ teigimu, vienas didžiausių ryšio kokybei turinčių dalykų yra operatorių naudojamos ryšio technologijos. Anot Ginto Butėno, šios bendrovės tinklo direktoriaus, kuo naujesnė technologija, tuo lengviau bus užtikrinti geresnę ryšio kokybę. Taip pat įtaką daro ir naudojamos bazinės stotys, antenų techninės charakteristikos bei aukštis, siųstuvų galingumas, imtuvų jautrumas bei tipas.

Kiekviena naudojama technologija turi savų privalumų. Todėl, net ir naudojant tuos pačius ryšio dažnius ir esant visoms kitoms sąlygoms vienodoms, skirtingos ryšio technologijos lems kitokį padengimą. Pavyzdžiui, 3G ryšys turi privalumų prieš 2G, o 4G – prieš 3G.

Telefonas irgi lemia kokybę

Kitas šalies operatorius, „Omnitel“ vardina panašias priežastis, tačiau siūlo atkreipti dėmesį ir į galinius įrenginius, t.y. mobiliuosius telefonus ir planšetinius kompiuterius. Bendrovės tinklo ir IT infrastruktūros skyriaus vadovas Mindaugas Varanauskas teigia, kad ryšio kokybė gali priklausyti nuo telefono antenos galingumo ir padėties. Kuo geresnė antena, tuo stipresnis ir ryšys.

Šiais laikais mobiliųjų telefonų gamintojai prioritetą teikia kitoms telefono charakteristikoms nei priėmimo antenos padėtis ar jautrumas. Operatoriai privalo į tai atsižvelgti plėtodami savo tinklą. Kuo tinklas tankesnis (kuo daugiau antenų įrengta šalyje), tuo mobilusis internetas yra spartesnis.

„Ryšio kokybei įtaką turi net ir telefono korpusas“ – antrina M.Varanauskui „Bitės“ atstovas. „Pavyzdžiui, jei telefone yra daug metalo, signalas gali būti silpnesnis, nes metalas labai stipriai slopina radijo signalą. Todėl gali būti ir taip, kad padėjus du skirtingus telefonus (net ir to paties gamintojo) vieną šalia kito, jie rodys skirtingą ryšio stiprumą“ – sako G.Butėnas.

Jei žmogui svarbus mobiliojo interneto greitis, įsigyjant įrenginį reikia atkreipti dėmesį, kad šis palaikytų šiuo metu sparčiausią – 4G+ technologiją. Šis ryšys savo sparta atstoja laidinį internetą, teigė „Omnitel“ atstovai.

Kuo daugiau „pagaliukų“ ekrane, tuo geresnis ryšys?

Ar geras ryšys mūsų telefone esame įpratę vertinti pagal ryšio „pagaliukų“ skaičių. Daugumai atrodo, kad jei jų yra bent trys – tai padengimas ir ryšys jau turi būti geras, o jei vienas – silpnas.

„Iš tikrųjų realybėje pagrindinis veiksnys yra signalo kokybė, o ne „pagaliukų“ skaičius telefone. Tiesa, esant didesniam jų kiekiui, tikimybė turėti geresnį signalą išauga, tačiau tai veikia ne visada“ – teigė „Bitės“ atstovas. Pavyzdžiui, mieste gali būti sudėtinga susikalbėti su pašnekovu, jei telefonas rodo kelis ryšio „pagaliukus“, o užmiestyje kokybiškam pokalbiui dažnai pakanka ir vieno „pagaliuko“.

„Paaiškinimas paprastas: mieste vyksta daugiau pokalbių, persiunčiamas didesnis kiekis duomenų – kiekvienas toks veiksmas radijo erdvėje, kuria ir sklinda mūsų pokalbiai, sukelia trikdžius, o pastarieji prastina signalo kokybę ir padengimą. Todėl miestuose operatoriai stato daug stočių“ – priduria G.Butėnas.

Ar turi kokios nors svarbos ryšio kokybei dažnis?

Taip, turi, ir pakankamai didelę. Lietuvoje mobilusis ryšys teikiamas keliais dažniais, kurie skiriasi vienas nuo kito kelis kartus. Žemesni dažniai pasižymi geresne skvarba į pastatus bei didesniu padengimu, nes gali sklisti toliau. Iš kitos pusės, žemi dažniai riboja duomenų perdavimo spartą. Su aukštesniais dažniais yra priešinga padėtis. Dėl šių priežasčių miestuose, kur atstumas iki bazinės stoties yra santykinai nedidelis, dažnai naudojami aukštesni dažniai, o užmiesčiuose – kur mažiau trikdžių, bet reikia didesnio padengimo – žemesni. Tai iš dalies paaiškina, kodėl miestuose turime daugiau galimybių naršyti greičiau.

„Kuo aukštesnis dažnis, tuo didesnę spartą gali pasiūlyti mobiliojo ryšio operatorius, bet tuo pat metu reikia ir tankesnio tinklo, nes aukštesni dažniai smarkiau slopinami, tad sklinda trumpesnį atstumą. Būtent dėl to miestuose „Omnitel“ turi gerokai daugiau bazinių stočių nei užmiestyje“ – aiškina M.Varanauskas.

Kuo gilyn į mišką, tuo prastesnis ryšys

Be abejo, kaip gerai pavyks susikalbėti ar sparčiai naršyti internete, priklauso ir nuo vartotojo buvimo vietos.

„Radijo bangas, kuriomis sklinda mūsų pokalbiai, žinutės ir interneto gigabaitai, galima įsivaizduoti, kaip švyturį ir jo skleidžiamą šviesą“ – pasakoja G.Butėnas. „Jei kelyje atsiranda kažkokia kliūtis (pastatas, didesni medžiai ir pan.), bangos tikslo nepasiekia arba pasiekia smarkiai nusilpusios“. Dėl to kalvotas ar kitas kliūtis turinčias vietoves sunkiau „aprūpinti“ kokybišku ryšiu. Anot „Bitės“ atstovo, ypač ryšio stiprumą slopina miškai. Pavyzdžiui, miškingoje teritorijoje signalas sklis iki 3 km atstumu, o lygumoje – net iki 30 km.

Ekologija ir ideali ryšio kokybė gali būti nesuderinami

Ar kada nors susidūrėte su tokia padėtimi, kad kambaryje telefonas „netraukia“, bet užtenka atverti langą ir ryšys momentaliai pagerėja? Taip atsitinka dėl to, kad kaip ir pačių telefonų konstrukcija, taip ir pastatų statyboje naudotos medžiagos turi įtakos ryšio kokybei.

„Pavyzdžiui, dažnai kyla iššūkių su naujos statybos pastatais, kuriuose naudojamos modernios medžiagos, didinančios energetinį efektyvumą“ – pasakoja G.Butėnas. „Juose naudojami langai, kuriuose montuojamos akiai nematomos metalinės plėvelės. Jos leidžia išsaugoti šilumą, bet tuo pačiu slopina radijo signalą. Tad gali būti, jog atidarius langą, telefonas rodys penkias ryšio padalas, o uždarius – vieną arba dvi.“

Ar galima ryšio kokybę pagerinti pačiam?

Taip, galima. Kaip pastebi G. Butėnas, yra keli būdai, kaip tai padaryti pačiam. „Jei norite pagerinti mobiliojo interneto greitį, pats efektyviausias ir pigiausias būdas tai padaryti – namuose pradėti naudoti 3G-LTE maršrutizatorių su išorine antena. Pastaroji, pastatyta lauke, signalą sustiprins bent 10 kartų“, – sako „Bitės“ tinklo direktorius.

Norint pagerinti balso skambučių kokybę, galima įsigyti ryšio kartotuvą. Ekspertai pastebi, kad verčiau investuoti į jį daugiau ir įsigyti sertifikuotą nei pigų modelį. Didelė tikimybė, kad pastarasis kokybiškai neatliks savo darbo bei net gali trikdyti artimiausios mobiliojo ryšio bazinės stoties darbą.

Ar Lietuvos geografija palanki mobiliojo ryšio plėtrai?

Anot G. Butėno, vienareikšmiško atsakymo nėra. Vidurio ar pietvakarių Lietuva yra pakankamai patogios plėtoti mobilųjį tinklą, nes nėra didelio miškingumo, kalvotumo ir gyventojai pasiskirstę tolygiai. Tačiau, pavyzdžiui, rytuose padėtis mažiau palanki – daug miškų, kalvų ir pačių gyventojų retesnis tankis nei kituose šalies regionuose. Todėl tenka statyti daugiau bazinių stočių, kad būtų užtikrinta aukšta ryšio kokybė.

„Omnitel“ tinklo ir IT skyriaus vadovas buvo geresnės nuomonės apie mūsų šalį ir papildomai, kaip palankų plėtrai faktorių, paminėjo nedidelį Lietuvos plotą. M.Varanausko nuomone, dar spartesniam tinklo vystymui daugiausia problemų kelia ne šalies geografija, o tam tikri plėtros apribojimai nacionaliniuose parkuose bei urbanistiniai sprendimai miestuose.

Mobilaus ryšio operatoriai pozityviai vertina savo pasiekimus mobilaus ryšio plėtroje. „Bitės“ teigimu, lietuviai pagal progresą atrodo puikiai. „Nesame labai didelė šalis, todėl plėtoti moderniausią tinklą mums kur kas pigiau nei, pavyzdžiui, tokioje šalyje kaip JAV. Mums reikia mažiau bazinių stočių, o ir jas pastatyti bei įdiegti reikiamus sprendimus užtrunka kur kas trumpiau. Lapkričio mėnesį LTE–A (4G+) tinklus komerciniam naudojimui yra įjungę tik 97 operatoriai iš beveik 1500 visame pasaulyje. Tad, manau, pagal mūsų technologinį progresą patenkame į pirmąjį penkiasdešimtuką“, – sako G. Butėnas.

Kas mūsų laukia po 4G?

Turbūt pasakysite, kad 5G. Ir būsite teisūs. Kaip teigia G.Butėnas, ateityje duomenų tik daugės, technologijos tobulės taip pat sparčiai. Ateityje poreikis kokybiškam ryšiui, didelei spartai išliks ir vis labiau didės.

„Iš mūsų, kaip operatorių, pusės virsmas tarp skirtingų „xG“ ryšio technologijų intensyvėja ir greitėja. Su ateinančiais atnaujinimais vis labiau artėsime prie 5G standarto“ – prognozuoja „Bitės“ atstovas ir atskleidė įdomų faktą, kad jau šiandien viena iš mobilaus ryšio įrangos gamintojų, kompanija „Ericsson“ sugebėjo „išspausti“ iš 4G tinklo net 1 Gb per sekundę spartą.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(13)
Neverta skaityti!
(9)
Reitingas
(4)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Kęstutis Ikamas
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
63(0)
61(5)
35(0)
28(0)
26(2)
25(0)
24(0)
19(0)
19(0)
15(0)
Savaitės
94(1)
82(1)
80(3)
60(2)
Mėnesio
147(25)
107(13)
89(0)
85(8)