Apie | Visos naujienos | Straipsniai | RSS | Kontaktai | Ieškome autorių
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos »
IT

Kas yra „Content Delivery Network“?

2012-02-20 (3) Rekomenduoja   0
    Share
Rūšis: Standartinė publikacija
Aut. teisės: Tinklaraštis "įDebesis"

Didelių interneto projektų kūrėjai „Content Delivery Network“ (CDN) žino labai gerai. Tuo tarpu interneto vartotojams šis terminas gali pasirodyti naujas, nepaisant to, kad tokio tinklo paslaugomis šiandien naudojasi dauguma internautų.

„Content Delivery Network“ (CDN) veikimo principas remiasi kiek plačiau žinoma "debesų" kompiuterijos technologija
©venturebeat.com
Dažnai ši „debesies“ technologija naudojama, kuomet projekte yra transliuojamas vaizdas, garsas ar atsisiuntimui pateikiamos didesnės apimties rinkmenos. Iš esmės, CDN yra svetainių talpinimo (angl. hosting) terminas. „Content Delivery Network“ reiškia turinio transliavimo tinklą, kai tas pats turinys yra paskirstomas po skirtingose vietovėse esančius serverius. Speciali technologija nustato, iš kur yra informacijos užklausėjas – lankytojas, todėl turinys transliuojamas iš fiziškai artimiausio serverio.

„Debesies“ hostingas yra vis labiau ir labiau populiarėjanti paslauga, skirta stambiems interneto projektams, kuriems būtinas nenutrūkstamas veikimas. CDN yra viena iš „debesies“ hostingo paslaugų. Pasaulyje yra ir keletas nemokamų CDN tinklų, kurie leidžia savo svetaines „talpinti“ nemokamai (pavyzdžiui, CloudFlare.com).

Kaip viskas veikia?

Internete daugybė procesų vyksta laikinų kopijų saugojimo (angl. cache) pagrindu, kai kiekvienas puslapis yra nuolat tikrinamas ir saugoma jo naujausia kopija. Tokiu principu veikia „Google“ paieška, kuomet kopijas saugo specialus internetinis robotas. Panašus procesas vyksta ir CDN tinkle. Specialios programos saugo visus puslapius iš pagrindinio serverio ir laiko tas kopijas kituose serveriuose. Kitaip tariant, tai lyg tas pats puslapis būtų ne viename, o keliuose serveriuose.

Serveriai paprastai būna nutolę vienas nuo kito geografiškai – vienas yra Los Andžele, JAV, antras – Frankfurte, Vokietijoje, trečias – Singapūre, ketvirtas – Melburne, penktas – Buenos Airėse ir t. t. Kuo platesnė geografija, tuo geriau tuose regionuose gyvenantiems lankytojams, mat jiems užklausus bet kurio turinio iš tinklalapio, viskas „transliuojama“ iš arčiausiai esančio serverio. Taip puslapis atidaromas daug greičiau, „nenulūžta“ esant dideliam vartotojų skaičiui, yra apsaugotas nuo galimo programišių antpuolio. Duomenys perduodami TCP ir UDP jungtimis, kurios naudojamos P2P tinkluose.

Kokie CDN privalumai?

CDN yra „debesies“ technologija paremta paslauga, sparčiai populiarėjanti visame pasaulyje. „Content Delivery Network“ privalumai yra keli:

  • Greičiau užkraunamas puslapis. Tai labai svarbu turint sudėtingus interneto projektus, kurie naudoja informaciją iš kitų puslapių. Tokie puslapiai paprastai kraunami šiek tiek ilgiau, nei paprastas tinklaraštis ar atviro kodo TVS sukurtas reprezentacinis tinklalapis. „Google“ paieškai puslapio užsikrovimo greitis yra labai svarbus ir čia galioja principas, kad kokybiškas turinys turi būti atverčiamas itin greitai.
  • Puslapis yra apsaugotas nuo programišių. Kai puslapis yra laikomas 15-oje serverių, jam „nulaužti“ prireiks nemažai pastangų, kadangi reikės susitvarkyti su visais 15 serverių. Užpuolus vieną serverį, visa informacija sėkmingai transliuojama iš kito, todėl CDN galima laikyti viena iš efektyvesnių apsaugų nuo internetinių nusikaltėlių.
  • Puslapis išlieka stabilus net ir esant dideliam vartotojų srautui. CDN dažnai naudojamas puslapiams, iš kurių yra transliuojamas vaizdas, garsas, leidžiama siųstis duomenis. Įsivaizduokite, atsisiuntimų puslapį, kuriame įdedamos naujos nemokamos programos. Kažkas įdėjo naują nemokamą vaizdo redagavimo programą, ir, pavyzdžiui, Brazilijos gyventojai masiškai puolė ją siųstis. Artimiausias serveris, iš kurio transliuojamas puslapis – Buenos Airėse, Argentinoje yra apgultas. Tačiau vartotojai iš Europos to net nepastebi, nes jiems visa informacija ateina iš serverio Vokietijoje. Jei argentinietiškas serveris neatlaikys, visi vartotojai bus nukreipti į JAV serverį. Tokiu būdu, padidėjęs puslapio informacijos srautas neturės jokios įtakos paties puslapio veikimui.
  • Didesnis pralaidumas. Teorija yra tokia, kad esant 10 Gb/s pralaidumui, maksimaliai galima pasiekti 10 Gb/s greitį. Turint 10 serverių su tokiu pačiu pralaidumu, gaunamas 10 × 10 = 100 Gb/s rezultatas. Tai labai didelis pralaidumas, kuris užtikrina ypač didelių informacijos srautų greitaveiką.

Kam reikalingas CDN?

CDN paslauga reikalinga didelių interneto projektų administratoriams. Tai gali būti vaizdo transliacijų portalai, didelės nuotraukų galerijos, kuriose pardavinėjamos aukštos raiškos ir daug „sveriančios“ fotografijos, interneto radijo kompanijos, turinčios skirtingų tematikų radijo stotis, „podcastų“ portalai, elektroninių knygų parduotuvės. Aišku, vienas iš pagrindinių naudotojų yra programinės įrangos atsisiuntimo puslapiai, iš kurių kas sekundę siunčiamasi šimtai gigabaitų informacijos.

Paprastai CDN naudojamas tarptautiniams projektams. Aišku, JAV rinka atrodo, kaip tarptautinė, nes skirtingose valstijose esantys serveriai irgi gali būti sujungti į CDN. Tokiose šalyse kaip Rusija, Argentina, Brazilija, Kinija taip pat gali būti naudojami CDN, nes jos didelės ir daugiatautės su skirtingai išsivysčiusiais regionais.

Ar lietuviai naudojasi CDN? Labai retai, nes Lietuvos rinkoje nėra daug tinklalapių, kuriems reikėtų taip stipriai optimizuoti savo srautus ir pralaidumus. Ar yra įmonių, kurios teikia tokias paslaugas? Tikrai yra, nes ši paslauga yra ne tik patogumas klientui, bet ir šioks toks pasididžiavimas. Ne kiekviena kompanija gali sau leisti išlaikyti serverių tinklą skirtinguose miestuose ir šalyse.

Viso rekomendacijų 0; perskaitymų 1803 ; rekomendacijų indeksas Rekomenduoja   0
Jūs jau rekomendavote
Susiję įrašai:
2013-05-20 ->
Atviri duomenys Lietuvoje atvertų milijardus (0)
2013-05-02 ->
Neraštingiems Afrikos žmonėms kuriama balsu valdoma interneto prieigos sistema (0)
2013-04-25 ->
Europos Komisija susirūpinio išmanosios televizijos ir interneto plėtra: kviečiama išreikšti savo nuomonę (0)
2013-04-21 ->
Vienas pirmųjų „Twitter“ investuotojų lietuviams: nesekite JAV pavyzdžiu (5)
2013-04-20 ->
„Cisco“: interneto „aukso ieškotojų“ laukia 14 400 milijardų dolerių (0)
2013-04-18 ->
Internete vis dar karaliauja socialiniai tinklai (0)
Susijusios žymės: