Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » IT

Kaip sukčiai pelnosi iš jūsų „Facebook“ paskyros

2013-01-21 (2) Rekomenduoja   (3) Perskaitymai (4674)
    Share

Kartu su nuolat augančiu „Facebook“ lankytojų skaičiumi interneto erdvėje daugėja ir sukčių – norėdami užsidirbti šie sugalvoja įvairiausių būdų, kaip pasipelnyti iš žmonių „Facebook“ paskyrų.

Socialiniame tinkle „Facebook“ šią savaitę pradėjo plisti nuotrauka, kurioje vaikai laiko plakatą su užrašu „Jei surinksime milijoną „patinka“, tėtis mums nupirks šuniuką". Greitai nuotrauka pradėjo plisti įvairiomis kalbomis, taip pat ir lietuvių. Lietuviškojoje versijoje rašoma, kad nuotrauka turi surinkti 100 tūkst. mygtuko „Patinka“ paspaudimų – neva tuomet tėtis vaikams nupirks šuniuką. Per mažiau nei dvidešimt valandų lietuviškoji nuotrauka surinko 50 tūkst. „Patinka“ ir buvo pasidalinta daugiau nei 8 tūkst. kartų

„Facebook“ įkelta ne tik nuotrauka, tačiau ir sukurta anketa tokiu pat pavadinimu – „Mes norime šuniuko“, kurią per minėtą laiką pamėgo kiek mažiau nei tūkstantis lankytojų. Nežinia kaip yra šiuo atveju, tačiau rinkodaros ir IT specialistai sako, kad panašūs profiliai su nuotraukomis gali būti kuriami reklaminiais tikslais ir vėliau parduodami įmonėms, kurios jiems siunčia reklaminio pobūdžio naujienas. Pasak specialistų, vienas tinklalapio gerbėjas, įvairiais skaičiavimais, gali būti vertas nuo pusės iki penkių centų.

Visgi tikėtina, jog pati idėja nėra originali lietuvių išmonė - angliškoje socialinio tinklo „Facebook“ erdvėje jau anksčiau vartotojai pastebėjo naują fenomeną, kuomet šuniuko labai norėjusios mergaitės tėvo reikalavimu turėjo surinkti milijoną paspaudimų „Patinka“, kad taip geidžiamą šuniuką gautų. Panašu, jog lietuvaičiai pakoregavo nuotrauką, perrašė tekstą lietuviškai ir pateikė kuklesnį norą - 100 000 „palaikinimų“.

Panašu, kad ši idėja - naujoji „Facebook“ mada: ji tapo užkrečiama ir įgijo kiek kitokį pavidalą su erotiniu atspalviu.

Ketvirtadienį Norvegijos miestelio Straumeno gyventojas Petteris Kvernengas internete išplatino panašią nuotrauką – joje jis nusifotografavo su savo drauge ir plakatu, kuriame parašyta, kad draugė sutiko su juo pasimylėti, bet tik tuo atveju, jei ši nuotrauka surinks milijoną paspaudimų „Like“.

Norvegas savo tikslą pasiekė ir apie 17:50 Lietuvos laiku, praėjus vos 18 valandų po nuotraukos patalpinimo, jau buvo surinkęs 1 000 000 „palaikinimų“. Panašu, kad kuriam laikui po to, kai ekrane sužibo šis apvalus skaičius, jis nuo kompiuterio atsitraukė.

Viena vertus, tai gali pasirodyti itin desperatišku bandymu susiporuoti. Kita vertus, tai kur kas panašiau į gana gudrų bandymą uždirbti parduodant „Facebook“ paskyrą, turinčią milijoną gerbėjų. Taigi, jeigu tikite jaunuolio nuoširdumu - turbūt būtų gražu jam padėti. O jei manote, kad P. Kvernegenas yra verslininko gyslelę turintis apsukruolis - elkitės taip, kaip liepia sąžinė.

P. Kvernegeno paskyra sukurta 2007 metais, panašu, kad ja per penkerius metus naudotasi ganėtinai aktyviai, taigi, visai gali būti, kad nuotraukos su plakatu tikslas iš tiesų yra ne komercinis, o romantiškas (jeigu lytiniuose santykiuose, apie kuriuos žino visas pasaulis, apskritai gali būti romantikos).

Verslai iš pilkosios zonos

Pasak Lietuvos Marketingo asociacijos (LiMA) pirmininko Simono Bartkaus, panašiais triukais norėdamos pritraukti gerbėjų užsiima tik prastos reputacijos įmonės.

„Visai tai yra šiukšlinimas interneto erdvėje. Manau, kad reputaciją branginančios bendrovės tokių veiksmų niekada nesiima. Turi suerzinti labai daug žmonių, kad gautumei naudos. Interneto vartotojus gali apgauti vieną kartą, paskiau taip lengvai jų neapmulkinsi“, – pasakojo S. Barkus. Pasak jo, šiukšlinimo (angl. spam) reklamos efektyvumas siekia vos pusę procento – tai reiškia, kad brukalu tesusidomi vienas iš dviejų šimtų žmonių. Esą tokia reklamos taktika labiau paplitusi didesnėse šalyse – Lietuvoje nedidelė rinka, todėl tuo masiškai neužsiimama.

Užsienyje, S. Bartkaus teigimu, tinklalapių gerbėjai neretai būna parduodami ir nelegaliems verslams.

„Tokių tinklalapių pirkėjas dažnai būna specifinis – užsienyje tokius dalykus perka verslai iš pilkosios zonos – erotikos, pornografijos ar lošimo tinklalapiai. O Lietuvoje tokie verslai nėra paplitę, pas mus jie reguliuojami, todėl juos parduoti būtų sunku“, – aiškino S. Barkus.

Sukčiauja nigeriečiai

Dažnai vartotojus pritraukti mėginama ir apgaulingais pranešimais apie neva laimėtas pinigų sumas ar telefonus. „Jūs laimėjote „iPhone“. Spauskite čia, kad atsiimtumėte prizą“, – rašoma kompiuterio ekrane atsiradusioje lentelėje. Pasak ATEA Informacinės saugos skyriaus vadovo Andriaus Šaveiko, tokios žinutės gali būti naudojamos įvairiais tikslais, tačiau tikrai ne tam, kad padovanoti telefoną.

„Dažnai vėliau prašoma užsiregistruoti, o bet kokia registracija neaiškios kilmės puslapiuose yra patekimas į brukalo gavėjų sąrašą. Jei pateiki daug asmeninių duomenų, kažkas gali mėginti pasinaudoti tavo asmeniniais duomenimis“, – kalbėjo specialistas.

Gauti asmeninę informaciją dažnai yra suinteresuoti piliečiai iš trečiųjų šalių – ypatingai dažni sukčiavimo atvejai iš vienos skurdžiausių Afrikos valstybių – Nigerijos. Sukčiai iš Nigerijos neaplenkia ir Lietuvos: žmones pasiekia žinutės apie neva laimėtas dideles sumas, kurias norint atsiimti reikia pervesti kelis ar daugiau tūkstančius dolerių. Sukčių tikslas gali būti ne vien pinigai, o ir asmeninė informacija, kuria pasinaudojus vėliau gali būti mėginama sudaryti sutartis su bendrovėmis, imti paskolas ar panaudoti kitiems tikslams. Anot A. Šaveiko, lietuvių asmeninė informacija tokių sukčių vertinama – mat į lietuvius žiūrima kaip į pasiturinčius ES piliečius.

Kainuoja centus

Bendrovės „Critical Security“ direktorius Miroslavas Lučinskis pasakojo, kad kai kurie sukčiai iš Trečiųjų pasaulio valstybių dažnai veikia apgalvotais būdais, nors iš pirmo žvilgsnio taip atrodo ne visada – pavyzdžiui, žinutės būna parašytos netaisyklinga anglų kalba. Esą anksčiau manyta, kad taip rašoma dėl to, jog sukčiai nemoka rašyti angliškai, tačiau vėliau paplito kita versija – tekstuose specialiai paliekamos klaidos, nes manoma, kad į juos atsakę žmonės taip pat bus neraštingi, vadinasi – mažiau išsilavinę ir juos apgauti bus lengviau.

Pasak M. Lučinskio, internete veikiantys sukčiai kartais gali apkvailinti ne tik naivuolius, tačiau ir neapdairius interneto vartotojus.

„Su „Facebook“ paplitęs sukčiavimo būdas – tinklalapyje siūloma prisijungti prie „Facebook“, nors žmogus jau būna prisijungęs. Jis to nepastebi, suveda duomenis, o jie nukeliauja pas sukčius. Vėliau lankytojo paskyroje rodomos reklamos arba žmonių prašoma paskolinti pinigų“, - kalbėjo specialistas.

O „Facebook“ vartotojų grupės, pasak specialisto, parduodamos už itin mažą kainą – už vieną gerbėją gali būti mokama nuo pusės ar dar mažiau iki penkių centų.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(21)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(3)
Komentarai (2)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Paulius Grinkevičius
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
91(2)
84(5)
31(1)
27(6)
24(0)
21(4)
20(0)
17(7)
11(1)
11(0)
Savaitės
108(1)
90(5)
89(0)
69(7)
Mėnesio
150(27)
143(22)
108(1)
106(0)
103(19)