Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » IT

Taip atrodytų bevielis interneto ryšys, jei jį matytume (Foto)

2013-07-31 (19) Rekomenduoja   (3) Perskaitymai (8769)
    Share

Kas nemėgsta nemokamo bevielio interneto ryšio? Nors tokiu naudojamės dažnai, retai kada tesusimąstome, kaip jis funkcionuoja.

Taip, bevielio interneto ryšio bangų nematome, nėra ir realaus būdo pamatyti ir be spekuliacijų savo akimis įsitikinti, kaip jos atrodo. Tačiau šie Nikolajaus Lamo (Nickolay Lamm) kadrai, daryti su astrofizikės M. Brauning Fogel (M. Browning Vogel) pagalba, yra nuostabūs ir ganėtinai instruktyvūs.

Bevielis ryšys yra ne kas kita, o energijos laukas, perduodamas bangų pavidalu. Bangos būna tam tikro aukščio, jas skiria tam tikras atstumas, jos sklinda tam tikru greičiu. Bevielio ryšio bangos yra trumpesnės už radijo bangas, bet ilgesnės už mikrobangas. Tad interneto ryšys transliuojamas unikaliu dažniu, kurio nepertraukinėja kiti signalai.

Šioje nuotraukoje vaizduojamas ideali bevielio interneto duomenų struktūra – duomenys perduodami banga, kuri suskirstyta į subkanalus. Šie yra įvairių spalvų – raudonos, geltonos, žalios ir kt.

Bevielio ryšio impulsai vaizduojami kaip spalvotos sferos, sklindančios nuo bangų šaltinio (dešinėje nuotraukos pusėje). Bevielį ryšį transliuoja antena su perdavimo protokolu, kuris tam tikro dažnio bangą suskaido į keletą segmentų, kurie vadinami kanalais. Duomenys gali būti perduoti kiekvienu kanalu arba, prireikus išsiųsti ar gauti didesnius informacijos kiekius, siunčiami sparčiau. Bevielio ryšio laukai paprastai būna sferinio pavidalo arba elipsiški, ištįsę apie 20-30 metrų.

Bevielio ryšio bangos erdve keliauja kaip spartūs, duomenis nešantys koduoti signalai (bangos). Sustabdžius tokį signalą, pamatytume, kad juos skiria maždaug po 15 cm. Bevielio ryšio stotelės iš principo yra antenos, kurios gali siųsti duomenis keliais dažniais vienu ir tuo pat metu. Skirtingi dažniai vaizduojami skirtingomis spalvomis – mėlynai, žaliai, geltonai ir raudonai. Šiais dažniais siunčiama informacija sūkuriuoja erdvėje, kaip galima matyti šioje nuotraukoje. Ją atkoduoja bevielio ryšio priemonės (nešiojami kompiuteriai ir pan.).

Bevielio ryšio stotelės gali būti tvirtinamos medžiuose, ant pastatų, gatvės šviestuvų ir kitų statinių. Tipiška lauko stotelė paprastai signalą siunčią ne mažiau nei 90 metrų spinduliu. Bangų kelyje pasitaikantys įvairūs objektai (pvz., medžiai) gali trukdyti ir silpninti signalą, tad kai kur jis stiprinamas teritorijoje išdėstant keletą ryšio stotelių. Kiekviena jų aplink save generuoja sferos pavidalo duomenų lauką, nes duomenų signalas sklinda į visas puses.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(30)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(3)
Komentarai (19)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
48(7)
23(0)
21(0)
20(0)
19(4)
12(4)
Savaitės
124(10)
123(2)
73(5)
72(0)
Mėnesio
136(0)
114(13)
105(0)
102(1)
102(13)