Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » IT

Kiek sutaupytume atsisakę „Times New Roman“ šrifto?

2014-04-07 (4) Rekomenduoja   (5) Perskaitymai (4595)
    Share

Teksto šriftą dažnas keičia tam, kad būtų patogiau skaityti ar dėl patrauklesnės išvaizdos. Tačiau 14-metis Suviri Mirchandan įrodė, kad tinkamai parinktas šriftas gali sutaupyti nemažai pinigų – vien dėl to, jog toms pačioms raidėms atspausdinti reikia mažiau rašalo. Vien JAV vyriausybė, paklausiusi jo siūlymo, kasmet galėtų sutaupyti apie 234 mln. dolerių.

Dorseivilio vidurinės mokyklos (Pitsburgas, JAV) moksleivis šriftais susidomėjo pastebėjęs, kad vidurinėje mokykloje jam reikia atsispausdinti kur kas daugiau medžiagos nei reikėdavo pradinėje mokykloje. Paaugliui kilo klausimas: kiek visa tai kainuoja?

Jis pastebėjo, kad uncija (29,5 ml) rašalo gali kainuoti net 75 dolerius – dukart brangiau nei kvepalai „Chanel No. 5“.

Naudodamas programą „APFill Ink Coverage“ S.Mirchandanis apskaičiavo, kiek rašalo sunaudoja keturi skirtingi šriftai – „Century Gothic“, „Comic Sans“, „Garamond“ ir visiems puikiai žinomas „Times New Roman“. Paaiškėjo, kad mažiausiai rašalo reikia spausdinant „Garamond“ šriftu.

Mokinys suskaičiavo, kad „Times New Roman“ pakeitus „Garamond“ šriftu jo mokyklos apygarda galėtų sutaupyti 21 tūkst. dolerių per metus.

Šis tyrimas sudomino mokytojus, kurie paskatino auklėtinį pritaikyti savo skaičiavimus JAV mastu. Tai jis ir padarė, o paauglio mokslinis darbas buvo publikuotas leidinyje „Journal for Emerging Investigators“.

S.Mirchandanio darbe rašoma, kad šiais metais JAV federalinė vyriausybė vien spausdinimo rašalui numato skirti 467 mln. dolerių. Kadangi „Garamond“ šriftas sunaudotų 29,24 proc. mažiau rašalo, per metus vien tai leistų sutaupyti daugiau nei 136 mln. dolerių.

JAV centrinės valdžios ir valstybinių institucijų išlaidos spausdinimo rašalui sudaro 1,28 mlrd. dolerių per metus, tad joms perėjus prie „Garamond“ šrifto būtų sutaupyta dar 97 mln. dolerių.

Taigi iš viso per metus būtų sutaupyta apie 234 mln. dolerių. Svarbiausia, kad tai neturėtų jokios įtakos atspausdintiems dokumentams.

Tyrimo ataskaitoje pabrėžiama, kad skaičiavimai yra apytiksliai, o realiai sutaupyta suma gali būti didesnė ar mažesnė. S.Mirchandanio teigimu, pesimistiniu vertinimu būtų sutaupyta 62 mln. dolerių, o optimistiniu – 394 mln. dolerių.

S.Mirchandanio mokslinį darbą galite rasti paspaudę čia.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(23)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(5)
Komentarai (4)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
42(0)
30(3)
29(5)
22(0)
21(3)
17(0)
16(0)
13(0)
11(1)
Savaitės
86(0)
68(7)
61(5)
57(4)
56(5)
Mėnesio
141(25)
120(17)
116(15)
111(10)