Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » IT

T. Karosas: „PriceOn“ įkūrėjas mano 3 mln. Lt paleido vėjais“

2014-12-08 (0) Rekomenduoja   (3) Perskaitymai (1576)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Į bankrutuojantį startuolį „PriceOn“ investuoti nusprendęs verslininkas, „Čili“ įmonių grupės savininkas Tadas Karosas dabar jau gailisi, kad tai padarė. O šios bendrovės įkūrėjui Jurijui Laneckij beria kaltinimus dėl šmeižto ir įmonės sužlugdymo. Vis dėlto jis nepraranda vilties atgauti, kaip pats sako, vėjais paleistus pinigus.

Apie kelis mėnesius trukusius nesutarimus „PriceOn“ viduje lapkritį pirmasis prabilo įmonės įkūrėjas J.Laneckij. Tąkart spaudos konferencijoje jis pareiškė, esą bendrovė, leidžianti palyginti kainas skirtingose prekybos vietose, bankrutuoja dėl investuotojo kaltės, o tokių veiksmų tikslas – pasisavinti intelektinę nuosavybę.

Kaip situaciją vertina J.Laneckij ir įmonės valdybos pirmininkas Antanas Zabulis galite paskaityti čia.

Savo požiūrį sutiko išsakyti ir T.Karosas. Kadangi šiuo metu verslininkas yra išvykęs, atsakymus į klausimus jis pateikė raštu. Klausimų formuluotes ir atsakymus pateikiame nepakeistus (ištaisytos tik rašybos ir skyrybos klaidos).

– J.Laneckij jūsų atžvilgiu išsakė nemažai kaltinimų, pradedant tyčinio bankroto inicijavimu ir siekiu pasisavinti svetimą turtą, baigiant asmeniniais grasinimais. Kadangi jo teiginiai ir kaltinimai gana tiesmuki, taip formuluoju ir klausimus. Kad būtų aiškiau, klausimus pateikiu pagal įvykių chronologiją.

– Labai apmaudu gaišti laiką atsakinėjant į klausimus, kurie kyla dėl kažkokių J. Laneckij nesąmonių. Kiek laiko tam jau sugaišta. Tačiau reikia apie tai kalbėti, nes matosi, kad žurnalistams pateikiama eilinė šmeižikiškos informacijos dozė, labai daug prieštaringos informacijos.

Labai svarbu pabrėžti, kad J.Laneckij suklaidino visuomenę, teigdamas, kad tai – civilinis ginčas tarp akcininkų. Tai visiškai netiesa. Į teismus kreipiamasi tik imituojant, kad vyksta kažkokie ginčai. Tačiau faktas – jokių civilinių ginčų nėra. Teigiant, kad vyksta civilinis ginčas, mėginama suklaidinti tyrimą ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes J.Laneckij atžvilgiu vykdomas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje.

Šią savaitę paaiškėjo dar vienas svarbus šios istorijos aspektas – J.Laneckij įžūliai nevykdo teismo sprendimo. Gruodžio 1 d. teismas jį įpareigojo grąžinti viską, ką pasisavino iš įmonės. Ir čia išlindo yla iš maišo: J.Laneckij kaltę dėl teismo sprendimo nevykdymo verčia darbuotojams, kuriuos apgavo. Dėl jo apgavystės darbuotojai nenorėdami sudarė sąlygas kenkti įmonei ir paralyžiuoti „PriceOn“ darbą. Esant tokiai situacijai, J.Laneckij darbuotojus pavertė savo bendrininkais baudžiamojoje byloje.

Noriu pabrėžti, kad iki pat paskutinės visos šios istorijos stadijos, įmonės „PriceOn“ valdyme aš tiesiogiai nedalyvavau. Į viską galiu žvelgti iš šalies. Su J.Laneckij bendravo valdyba. A.Zabulis laikėsi labai aiškios pozicijos – valdyba nepriklausoma ir tiek valdyba, tiek jis pats, kaip valdybos pirmininkas, atstovauja visų akcininkų interesams, tarp jų ir J.Laneckij.

Tokia pozicija kirtosi su mano interesais, tačiau iš dalies ji buvo teisinga. Bet ji leido J.Laneckij ilgą laiką veikti neteisėtai ir patikėti nebaudžiamumu bei finansinės atsakomybės nebuvimu. J.Laneckij į įmonę nieko neinvestavo, matyt, ir nesupranta, kad ją griaudamas daro žalą ir sau.

– Kada pradėjote domėtis „PriceOn“ ir svarstyti galimybę investuoti į šį startuolį? Ar tai daryti jums kažkas patarė? Kada ir dėl kokių sąlygų sutarėte su įkūrėjais? Ar jūsų sulaikymas 2012-ųjų rugpjūtį dėl, kaip tuomet skelbta, kyšio davimo bankroto administratoriui turėjo įtakos šiam sandoriui?

– Domėtis „PriceOn“ pradėjome 2012 m. pradžioje. Paskelbėme, kad domimės startuoliais. J.Laneckij pats atėjo pas mus su tuo metu dirbusio Vaido Kancausko rekomendacija.

Iš esmės J.Laneckij atsinešė tik idėją. Panašią idėją turėjome ir mes – svarstėme galimybę vystyti V.Kancausko tuo metu darytą Pigutis.lt. Pagalvojome, kad „PriceOn“ – rimtesnis. Iš esmės iš mūsų buvo prašoma finansavimo.

– Kada sudarėte investavimo sutartį ir kokios yra esminės jos sąlygos? Kokias sumas ir kokiais laikotarpiais įsipareigojote investuoti bei ką už tai turėjote gauti? Kas konkrečiai joje nurodyta apie domeno Priceon.lt valdymą/administravimą? Kam, pagal sutartį, priklauso programinis kodas?

– Investavimo sutartį sudarėme 2012 m. vasarą. Sutartyje buvo numatyta daug sąlygų, tačiau dauguma jų neturi nieko bendro su dabartine situacija.

Svarbu paminėti, kad J.Laneckij be perstojo reikalavo įvairių mažojo akcininko teises ginančių sąlygų, tarp jų buvo ir tikrai nerealių. Su pagrįstomis sąlygomis sutikome, iš savo pusės papildėme labai paprastomis ir aiškiomis akcininkų išpirkimo taisyklėmis. Šios taisyklės mums buvo labai svarbios, nes patirtis rodė, kad gali kilti įvairių konfliktų.

Remdamiesi tomis taisyklėmis ir preciziškai laikydamiesi visų teisinių procedūrų, išpirkome J.Laneckij priklausiusias akcijas. Tai padarėme, kai jis pradėjo naudotis savo teisėmis, kad pakenktų įmonei ir jos finansavimą bei valdymą įvarytų į aklavietę.

Atskleisti konkrečių sąlygų negaliu, nes sutartyje numatytas jos konfidencialumas. Galiu tik patvirtinti, kad domenas ir programinis kodas priklauso įmonei.

– Kodėl pirmą kartą J.Laneckij buvo atleistas iš įmonės vadovo pareigų? Ir kodėl, vos po kelių mėnesių, nusprendėte jį pakviesti atgal vadovauti įmonei? Dėl kokių grįžimo sąlygų tuomet susitarėte? Kokius konkrečiai rezultatus įmonės vadovas turėjo pasiekti?

– Atleidimą inicijavo valdybos pirmininkas Arūnas Vizickas, nurodydamas, kad J.Laneckij nevykdo įsipareigojimų, sistemingai neatlieka užduočių, nepasiekia suformuotų tikslų. Taip pat su juo buvo sunku susikalbėti.

J.Laneckij suteikėme antrą šansą, nes jis pažadėjo viską padaryti, jeigu pakeisime valdybos pirmininką. Jis neva trukdo dirbti. Dabar paaiškėjo, kad J.Laneckij melavo. Jo pageidavimu valdybos pirmininką pakeitėme. Dėl to labai atsiprašau Arūno Vizicko.

J.Laneckij taip pat įsipareigojo rasti rinką ir investuotoją. Realybė parodė, kad J.Laneckij grąžinimas buvo pirmoji mūsų klaida.

– Kokios užduotys buvo skirtos į Ispaniją išvykusiai „PriceOn“ komandai, kokius tikslus ji turėjo pasiekti? Kodėl, jiems grįžus, buvo nuspręsta vis dėlto neiti į Ispanijos rinką? Jūsų skaičiavimais, kiek būtų kainavęs projekto Ispanijoje paleidimas ir išlaikymas? Kiek tuo metu kainavo projekto išlaikymas Lietuvoje ir kiek į jį jau buvo investuota?

– Kaip vėliau paaiškėjo, ta kelionė į Ispaniją buvo J.Laneckij saviveikla. Jis ten vyko neva vykdyti programavimo darbų. Keista, kad programavimo darbams būtinai reikėjo vykti į Ispaniją. Jokių kitų darbų jis ten nepadarė, taigi ir nepasiruošė eiti į Ispanijos rinką. Apskritai jokių darbų nedarė.

Kai pradėjome gilintis, iškilo įdomių dalykų. Paaiškėjo, kad nebuvo vykdomi jokie su rinkos paieška susiję darbai: tyrimai, analizės ir pan. Tai – tik vienas iš daugelio įtartinų su J.Laneckij susijusių faktų.

Galiu paminėti ir dar vieną įtartiną faktą: startuolyje, kuriame dirbo vidutiniškai 10 programuotojų, buvo personalo vadovo pozicija. O šias pareigas ėjo J.Laneckij žmona.

– Kada prasidėjo naujų (užsienio) investuotojų paieškos? Kada atradote investuotoją Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) ir dėl kokių sąlygų su juo tarėtės? Ar tiesa, kad balandį PAR investuotojas buvo atvykęs į Lietuvą? Ar apie tai buvo informuotas J.Laneckij? Ar tiesa, kad gegužės mėnesį informavote „PriceOn“ valdybą, išskyrus J.Laneckij, kad sutarėte dėl projekto vystymo PAR? Kokios šio susitarimo sąlygos? Ar buvo planuojama steigti dukterinę kompaniją? Kam ji priklausytų?

– Rimtesnės investuotojo paieškos prasidėjo jau atleidus J.Laneckij, nes, kaip minėjau, tam reikėjo pasiruošti. Absoliučiai jokios medžiagos, susijusios su investuotojo paieška, nebuvo.

– Ar tiesa, kaip aiškina A.Zabulis, kad šis investuotojas siūlėsi įgyvendinti projektą PAR, tačiau galiausiai paaiškėjo, kad neturi tam lėšų – esą būtų reikėję toliau investuoti jums? Ar dažnai tenka sutikti investuotojų, kurie neturi pinigų?

– Noriu patikslinti informaciją: investuotojas ne neturėjo lėšų, o jų projektui neskyrė, nes įmonė buvo neparuošta ir todėl neįdomi. Kaip ir kiti, (jis) patarė pirmiausiai atlikti namų darbus.

– Kokia situacija su investuotoju Vokietijoje: dėl kokių sąlygų su juo tartasi? Kokį pranešimą šis fondas atsiuntė balandžio 21 dieną? Kodėl jau kitą dieną J.Laneckij buvo pašalintas iš įmonės vadovo pareigų? Kodėl nuo tos dienos jam, nors buvo valdybos narys, nebuvo teikiama jokia su įmone susijusi informacija? Kuo derybos su Vokietijos fondu baigėsi? Kokių jo reikalavimų nesugebėjote įgyvendinti?

– Iš klausimo suprantu, kad remiatės informacija, gauta iš J.Laneckij. Tad, greičiausiai, kalbate apie tą atvejį, kai A.Zabulis, nesulaukęs „J.Laneckij investuotojo“, jį rado pats. Tada ir paaiškėjo, kad „PriceOn“ neturi net normalios įmonės pristatymo medžiagos, o J.Laneckij nesugeba atsakyti į elementarius investuotojų klausimus. Jau net nekalbu apie tinkamą įmonės reprezentaciją...

Tad investuotojas, pabendravęs su J.Laneckij, atsakė, kad neinvestuos, ir pasiūlė bent pasiruošti pristatyti įmonę. Būtent iš jo pasisakymų supratome, kad tikrai nesulauksime investuotojo, kol įmonei vadovaus tokie žmonės, kaip J.Laneckij. Šis galimas investuotojas buvo tas, kuris padėjo suvokti, kad J.Laneckij neturi kompetencijos surasti investuotoją ir tinkamai reprezentuoti įmonę. Praktiškai po to ir nusprendėme, kad privalome jį atleisti.

J.Laneckij kompetencijos nebuvimą įrodo dar vienas pavyzdys. Kvietėme Mykolą Majauską dirbti „PriceOn“ valdyboje, tačiau po trijų susitikimų su J.Laneckij jis mandagiai atsisakė. Subtiliai paaiškino, kad negali dirbti su tokiais žmonėmis, kurie oficialioje darbinėje aplinkoje vartoja rusiškus necenzūrinius išsireiškimus. Tuomet į tai neįsigilinau ir nepadariau išvadų. Pasirodo, tai buvo antroji klaida.

– Apie „PriceOn“ akcijų išpirkimus: jei teisingai suprantu, jūs išpirkote „Agro Energy“ akcijų dalį, o kita pusė – jūsų; ir šiuo metu visos tos akcijos yra užšaldytos. Kaip ir kodėl visa tai nutiko? Kodėl (dabartinis „PriceOn“ direktorius) L.Kanapienis neperregistruoja išpirktų akcijų?

– 100 proc. akcijų priklauso mums. Viskas tvarkingai padaryta, įforminta, įregistruota.

– Bankrotas: kaip „PriceOn“ sugebėjo prasiskolinti „Skaidetai“? Bankroto administratoriui pateikti duomenys rodo, kad bent dalį šios skolos sudaro „LTk Capital“ pervesti pinigai, t.y. investuotojo anksčiau pervesti pinigai į įmonę tapo „Skaidetos“ paskolos dalimi. Kodėl tai buvo atlikta? Ir kodėl ši (gegužės mėnesio) sutartis nebuvo įtraukta į L.Kanapienio sudarytų sutarčių sąrašą liepos 30 dienai?

Kokie jūsų ryšiai su „Skaideta“? Galbūt žinote, kuo dar, be dalyvavimo jums priklausančių įmonių bankrotuose, užsiima ši kompanija?

– Nedalyvavau šituose procesuose. Kiek man žinoma, iš „Skaidetos“ buvo skolinamasi tam, kad būtų palaikoma įmonės veikla, kad būtų išmokėti atlyginimai darbuotojams, nes J.Laneckij blokavo įstatinio kapitalo didinimą.

– Kokia, jūsų vertinimu, šiuo metu yra „PriceOn“ vertė (ne tik turto, bet ir intelektinės nuosavybės, licencijų, komercinės paslapties ir kt.)? Kokios įmonės skolos darbuotojams, valstybei ir tiekėjams? Kokios įmonės skolos susijusiems asmenims?

– Nėra jokios vertės. J.Laneckij projektą visiškai sužlugdė.

– Kokia jums nauda iš „PriceOn“ bankroto, koks viso to tikslas? Kodėl, investavęs per 3 mln. Lt, dabar jau nesipriešinate įmonės bankrotui, nebandote jos gelbėti? Kodėl bankroto byla keliama tuo metu, kai susidomėjimą idėja išsakė keli užsienio investuotojai?

– Mes bankroto neinicijuojame. Bandėme įmonę gelbėti, tačiau nebematome prasmės. Galime tik pasiguosti, kad „PriceOn“ bankrotas – tik dėl J.Laneckij veiksmų kaltės. Nėra jokių abejonių, kad toks perspektyvus projektas bankrutuoja tik dėl J.Laneckij neteisėtų veiksmų. Tad ir skolas susigrąžinsime iš J.Laneckij. Matome, kad jis grąžinti jų neketina. Bet čia jau teisėsaugos darbas.

– Ar nustojote tikėti, kad kainų palyginimo idėja gali sulaukti sėkmės užsienyje? Nebeplanuojate kurti tokio pobūdžio platformų PAR, Ispanijoje ir kitur? Jei taip, kodėl vyksta tokios kovos dėl programinio kodo ir kitos intelektinės nuosavybės? Kam jums viso to? Ar bandėte su J.Laneckij susitarti geranoriškai? Kaip skambėjo J.Laneckij pasiūlymas, kurį jūs pavadinote reketu? Kokį pasiūlymą jūs pateikėte jam?

– Nevyksta jokios kovos. Kaip minėjau, nėra net jokio civilio ginčo. Mes neturime jokių priešiškų nuostatų. Netgi turėčiau pasakyti, kad, kaip pagrindinis akcininkas, jaučiu asmeninę kaltę, jog nesugebėjau suvaldyti konflikto ir jis pasiekė tokią stadiją. Kažko nepadarėm, kažką padarėm ne taip.

Ne kartą bandėm padėti J.Laneckij atsipeikėti, ne kartą valdyba, jos nariai, taikiai, gražiai kalbėjo su juo. Pats į šiuos procesus įsitraukiau tik paskutiniame etape, kai valdyba pareiškė nebegalinti su J.Laneckij nei tartis, nei susitarti.

Nekalbėjau su juo, rašiau laiškus, kad negalėtų paskui apkaltinti nebūtais dalykais. Matau, kad J.Laneckij bando ir toliau šmeižti, tačiau nepavyks, nes visas susirašinėjimas yra užfiksuotas. Neturėjau su juo jokių priešpriešų ir konfliktų, o staiga: „Karosas skriaudžia mažąjį akcininką!“ Dabar suprantu valdybą. Tikrai nėra prasmės kalbėtis su žmogumi, kuris nesuvokia realybės.

– Kaip galite pakomentuoti tokias ištraukas iš J.Laneckij siųstų jūsų laiškų? Pirmoji: „Neturėk jokios vilties, kad tau pavyks derėtis dėl tiesioginių žalų. Jos yra ir bus skaičiuojamos atskiru straipsniu ir į čia įeis visos mūsų išlaidos, tame tarpe teisminės. Taip, jos su kiekviena diena didėja, bet tam mes turim pinigų pakankamai ir investuosim tiek, kiek reikės, netaupydami. Tai brangiai ir ilgai padarysim iš principo. Atmink, aš tave pačioje pradžioje gražiai įspėjau – nereketuok, nes reketui nemokėsim tikrai.“ Taip pat: „Jei nori dar pažaisti tą „brangiai ir ilgai“, tai gali pabandyti, nes aš, turėdamas tokį pranašumą, kuris pagrįstas aukščiau ir didelę patirtį visokiose panašaus pobūdžio nesąmonėse, priimu tą iššūkį.“ Klausimas – ką reiškia „brangiai ir ilgai“?

– Tai, turbūt, atsakymas į jo laišką, kuriame (jis) reikalauja pinigų. Naudojamas jo išsireiškimas „brangiai ir ilgai“. Jis naudojo jį, reikalaudamas „sumokėkit greičiau“, nes visas tas „brangiai ir ilgai“ mums daug kainuoja.

Tai – bandymas jam paaiškinti, kad šiai dienai daugiau kaip 2,8 mln. Lt siekiančią žalą turės atlyginti būtent jis. Beje, tai – tik ištrauka iš konteksto. Ir jeigu matytumėte visą laišką, nekiltų klausimų. Jame aiškiai nurodyta, kad bandom nesutarimus spręsti geranoriškai, taikiai ir gražiai.

– Antra ištrauka: „Pabandyk pagalvoti, ką tu padarytum tam Jurai, būdamas mano vietoj... Tada suprasi, nuo ko, realią padėtį, iš kurios aš startuoju, vien tik pradėdamas bendravimą su tavim.“ Ir: „Siūlau draugiškai – elkis gražiai, laikykis elementarių mandagumo taisyklių, prašau. Nes aš tave „pagausiu“.“ Klausimas: kaip reikėtų suprasti tokius grasinimus?

– Tai yra melagingas ir sufalsifikuotas laiškas – trumpos dalys ištrauktos iš skirtingų laiškų ir sudėtos į vieną taip, kad atrodytų, neva mes grasiname. Žodis „pagausiu“ tiesiog sukurtas. Tai nesunku įrodyti, nes visą susirašinėjimą turime.

Dar kartą kartoju, jei matytumėte visą susirašinėjimą, jokių interpretacijų, neva norim daryti kažką neteisėto, nekiltų. Net čia rašoma: „Siūlau draugiškai – elkis gražiai, laikykis elementarių mandagumo taisyklių, prašau.“ Mūsų nuostata paprasta: su tokiais veikėjais, kaip J.Laneckij, negali būti jokios kalbos. Mes sieksime, kad jis atsakytų už savo neteisėtus veiksmus. Jam gresia net baudžiamoji atsakomybė, nes, kiek man žinoma, be piktnaudžiavimo, grasinimo ir kitų įtarimų, yra ir sukčiavimas stambiu mastu. Tai – sunkus nusikaltimas.

– Trečia ištrauka: „Geranoriškas pasiūlymas: jei neįtikinsi dabartinės valdybos, kad tu, tavo pagalba tikrai reikalinga projektui, paprasčiausiai palik jį ir leisk mums pabaigti“ Taip pat, J.Laneckij paklausus, ar „siūlai, kad atiduočiau tau savo nuosavybę už ačiū?“, jis gavo atsakymą: „Taip, tu teisingai supranti siūlymo esmę, nes ta tavo nuosavybė jokios vertės neturi...“ Klausimas: kokiu būdu įmonės įkūrėjo turtas staiga tapo bevertis ir kodėl jį siekiate pašalinti iš projekto?

– Ne tik J.Laneckij turtas bevertis, viso „PriceOn“ turtas bevertis, kartu – ir mano. O J.Laneckij prašė už tą turtą sumokėti, nors mano 3 mln. Lt vėjais paleido. Absurdas.

– J.Laneckij teigia, kad keliems „PriceOn“ darbuotojams, parašiusiems pasiteisinimus, buvo išmokėtos grynųjų pinigų sumos. Ar galite tai patvirtinti/paneigti? Kokios tai buvo sumos?

– Tai – visiškai netiesa. Tai – J.Laneckij šmeižtas. Ir už šmeižtą jis taip pat bus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(15)
Neverta skaityti!
(12)
Reitingas
(3)
Visi šio ciklo įrašai:
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Gediminas Gasiulis
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
63(0)
61(5)
35(0)
28(0)
26(2)
25(0)
24(0)
19(0)
19(0)
15(0)
Savaitės
94(1)
82(1)
80(3)
60(2)
Mėnesio
147(25)
107(13)
89(0)
85(8)