Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » IT

Kada technologijos taps protingesnėmis už patį žmogų?

2015-05-04 (2) Rekomenduoja   (-555) Perskaitymai (385)
    Share

Ateities technologijos žada kalnus susižavėjimą ir nuostabą keliančių įrenginių ir paslaugų: asmeninius sveikatos, miego matuoklius, elektroninius pinigus, kišeninius patarėjus, elektroniniu būdu valdomus dirbtinius žmogaus organus, dirbtinio intelekto valdomus automobilius ir kitus prietaisus, asmeninius pirkinių krepšelius, kurie atsidurs prie tavo durų vos pritrūkus duonos...

Dėl visų šių technologinių stebuklų žmogaus gyvenimas pagerės, pailgės ir pasidarys paprastesnis. Bet ar tikrai viskas bus tik į gera? Ar ištobulėjusi išmanioji technika nepradės kelti grėsmių žmogui, pavojaus jo darbo vietai, sveikatai ar net gyvybei?

IT specialistas, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) prodekanas dr. Linas Bukauskas mano, kad pusiausvyrą padės išlaikyti mokslininkai, naujųjų technologijų kūrėjai ir patys galutiniai jų vartotojai. Tik jie turės nuspręsti, kuri technologija yra naudinga ir reikalinga, ir prisidėti prie tolimesnio jų tobulinimo.

„Mano manymu, reikėtų įvertinti ir išskirti proveržio technologijas, kurios gali tapti ilgalaikės, kuriančios didelę pridėtinę vertę, ir tas, kurios yra tarpinės, kitų technologijų atsiradimą skatinančios ar sudarančios joms sąlygas. Pavyzdžiui, šiuolaikinė ryšio priemonė – išmanieji telefonai yra tik tarpinė stotelė pakeliui į naująsias technologijas. Mes ir po keliasdešimt metų turėsime išmaniuosius telefonus ar jų analogus, bet jie bus mutavę, patobulėję, o gal net ir transformavęsi į kitokio pobūdžio įrenginius. Todėl visos technologijos, kurios bus naudingos kasdieniniame buitiniame gyvenime (greita prieiga prie interneto, greita galimybė susisiekti su kitais namie esančiais įrenginiais, su kolegomis ir draugais, palengvinti keliavimą ar žinių gavimą), tikrai išliks, tik patobulės“, – įsitikinęs dr. L. Bukauskas.

Pagal dabartines tendencijas išmanieji ir kasdieniniai įrenginiai darosi vis labiau integruoti į elementarųjį buitinį gyvenimą (jį palengvina, bet ir kelia papildomų iššūkių vartotojui). Sėdėdami ant sofos mes galime be jokių laidų, interneto jungčių ar kištukinių lizdų turėti multimedijos centrą savo delne.

Anot specialisto, per ateinančius 20 metų internetas bus visur (net atokiausiuose kampeliuose) pasiekiamas be papildomų įrenginių. „Dabar yra plėtojamos naujos technologijos būtent interneto jungumui per nedidelio atstumo kosminius palydovus ar nepilotuojamas skraidykles, kurios yra gana aukštai nuo žemės paviršiaus. Jie tiektų internetą regionui ir tai būtų globalus internetas – globalus jungumas, kad ir kur būtum. Taip bus užtikrinta pasaulinė interneto skvarba. Svarbu ir alternatyvieji tinklai, pvz., TOR tinklai, užtikrinantys anonimiškumą. Dabar, jei esi internete, esi viešas, o ateityje, prognozuojama, bus daugiau anonimizuotų tinklų“, – ateities vizijomis dalijasi IT ekspertas.

Išmaniųjų technologijų ateitis yra jų jungumas, t. y. gebėjimas integruotis į aplinką, kuri mus supa. Ji bus tiek išmani, kad galės pati nuspręsti arba ką nors rekomenduoti žmogui.

„Pavyzdžiui, jau yra tokių išmaniųjų laikrodžių, kurie matuoja pulsą, deguonies kiekį kraujyje, temperatūrą, kiek žingsnių per dieną žmogus nužingsniuoja, kiek sportavo tą dieną, kiek kalorijų sudegino. Neatsidaręs jokių papildomų programų juo gali esamuoju laiku sekti savo bazinę sveikatą. Kompiuteris gali pranešti, kad tau laikas pasportuoti, nes iki dienos pabaigos liko 3 valandos, o tu dar turi nueiti 5 tūkstančius žingsnių“, – pasakoja MIF prodekanas.

IT klesti medicinoje

Pasak dr. L. Bukausko, dabar labai daug dirbama su sveikatą prižiūrinčiais įrenginiais, jų funkcionalumu ir minimizavimu. Jau dabar yra prietaisų, kurie stebi tam tikrus žmogaus gyvybinius parametrus ir, pastebėję tam tikrus nukrypimus (gal per ilgai buvote ant saulės), praneša, kad laikas susirūpinti (pasitraukti į pavėsį ir atsigaivinti). O po 10 metų atsiras dar sudėtingesnių įrenginių, kurie iš prakaito, seilių ar net iškvėpto oro nustatys žmogaus ligas, vėžio tikimybę ar nedidelius negalavimus.

Dabartiniai išmanieji įrenginiai yra labiau suvokiami kaip daiktai, esantys šalia mūsų. Bet kibernetiniai organizmai po truputį iš išorės pradeda skverbtis į žmogaus vidų, į jo kūną. „Kalbant apie kibernetinių, bioninių organizmų įsiliejimą į natūralią organiką – žmogaus organizmą, tai tokie tyrimai jau vyksta. Visi esame girdėję, kaip Lietuvos piliečiui buvo atlikta išskirtinė operacija ir pritvirtinta bioninė ranka. Tai yra tikras mokslo pasiekimas“, – su susižavėjimu kalba IT specialistas. Šia linkme atliekami intensyvūs tyrimai ir ateityje kibernetinių galūnių operacijos, nuotoliniu būdu valdomų dirbtinių žmogaus organų, bioninių galūnių inplantacijos bus ne itin retos, o įprastos. Jau šiuo metu įmanoma įsigyti technologinių sprendimų, kurie leidžia mintimis valdyti klaviatūrą ar pelę kompiuterio ekrane.

„Tikėtina, kad ateityje mobilūs įrenginiai bus implantuojami po oda ir mes juos galėsime valdyti mintimis be jokių išorinių prietaisų pagalbos. Medicinoje jau naudojami belaidžiai įkrovikliai, poodiniai implantai, akumuliatoriai, kurie kraunami nuotoliniu būdu“, – sako dr. L. Bukauskas.

Toliau tik daugės įrenginių, kurie galės pakeisti galūnę ar kokį nors kitą žmogaus organą. Bet kuo labiau mes priklausysime nuo įrenginių, tuo labiau didės grėsmės. Įrenginius panaudojus blogiems tikslams galima labai smarkiai, o gal ir mirtinai nukentėti.

Dr. L. Bukauskas pateikia pavyzdį: „Jei į jūsų kompiuterizuotą insulino pompą kas nors įsilauš, nebegalėsite jos valdyti. Arba važiuosite automobiliu, kurį valdo dirbtinis intelektas – robotas, ir į jį kas nors įsilauš – padariniai gali būti liūdni. Todėl atsiranda labai didelis iššūkis visas technologijas kurti atsakingai, kad jos būtų patikimos ir visada veiktų taip, kaip buvo sumanyta.“

Dirbtinio intelekto galimybės ir pavojai

Dabar dedama labai daug pastangų kuriant dirbtinį intelektą (kompiuteriu simuliuotą intelektą, kuris priimtų sprendimus, lyg tai darytų pats žmogus) – tai labai svarbi sritis šiuolaikiniuose moksliniuose tyrimuose. Yra ir oponuojančių mokslininkų, ir net multimilijardierių, kurie mano, kad neteisinga būtų leisti dirbtiniam intelektui tapti tokiam galingam. Dalis teigia, kad robotai užvaldys mūsų elektroniką ir mes nebegalėsime nieko kontroliuoti patys. Bet kyla klausimas: ar tas naujasis superintelektas galės priimti sprendimus tik kitų sprendimų (tipinių situacijų) pagrindu, ar kada nors gebės generuoti ir naujas idėjas ir taip susilyginti su homo sapiens?

„Mano požiūris į dirbtinį intelektą yra šiek tiek pozityvesnis. Manau, kad žmogus yra pakankamai sumanus ir apsisaugos nuo dirbtinio intelekto keliamų pavojų. O žiūrint į ateitį – išmanieji įrenginiai ir turėtų turėti tam tikrą dirbtinį intelektą, kad galėtų tapti mūsų patarėjais. Patarėjas kišenėje – tai galėtų būti perspektyvus projektas, jį po 10 metų galėtų vykdyti dideli koncernai“, – mano dr. L. Bukauskas.

Ką ir kalbėti apie išmaniuosius automobilius. Jau dabar yra tokių aplinką jaučiančių eksperimentinių automobilių, kurie sugeba patys vairuoti miesto gatvėmis ir gali nuvežti nuo taško A iki taško B. „Tikėtina, kad po 20–30 metų mes pakeisime savo gyvenimo būdą iš sėslaus į dar sėslesnį, kai užteks paspausti mygtuką, kad mums pristatytų norimą daiktą, ar atėję į automobilį pasakysime, kad norime nuvažiuoti į tašką Y, ir važiuosime suprogramuotu maršrutu. Tai skamba kaip vizija, bet yra labai tikėtina ir netolima ateitis“, – įsitikinęs ekspertas.

Naujosios technologijos atveria įvairias galimybes, kurios kartais turi neigiamų padarinių, bet ilgainiui tampa naudingos visuomenėje. Pvz., daugeliu atvejų karo ar kosmoso technologijoms išrastas produktas pritaikomas civilinėms reikmėms ir pasidaro toks naudingas, kad be jo nebegalime gyventi.

Universitetai ir mokslo įstaigos, kurios skatina savo mokslininkus eksperimentuoti, yra pagrindiniai naujųjų technologijų varikliai. Kad technologijos jų dėka tobulės kasmet vis sparčiau, o pasiekimai šioje srityje bus stulbinami, abejonių nėra. O jau ar blogiems, ar geriems tikslams tarnaus naujosios išmaniosios technologijos, priklausys tik nuo mūsų – vartotojų.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(6)
Neverta skaityti!
(598)
Reitingas
(-555)
Komentarai (2)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
74(1)
21(1)
20(0)
17(1)
14(0)
13(9)
12(0)
12(0)
10(0)
Savaitės
132(21)
67(2)
65(0)
64(4)
Mėnesio
174(16)
127(2)
112(26)
93(2)