Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » IT

Kas nutiks baisiausią dieną, kai dings internetas?

2015-08-31 (0) Rekomenduoja   (12) Perskaitymai (1014)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Ramybės, tiktai ramybės! Bent kol kas internetas kelia didesnę grėsmę veikdamas nei neveikdamas. Nes tiesiog sunku įsivaizduoti, kiek Kinijos saugumui būtų reikėję šnipų, kad nukopijuotų 4 mln. slaptų JAV vyriausybės saugomų bylų. Kaip spėjama, kinų programišiai tai atliko labai greitai. Todėl jau juokaujama, kad JAV ir Europai neverta tiesti saugių kvantinių tinklų, nes šiuo metu nebeliko ko saugoti.

„Jie jau pagrobė 95 proc. to, ko tikėjosi, iš JAV industrijos ir vyriausybės“, – teigia Tomas Kellermanas, bendrovės „Trend Micro“ kiberapsaugos vadovas, reaguodamas į Lietuvoje mažai aprašytą įvykį, kai buvo perimti tie 4 mln. slaptų JAV bylų apie valstybės darbuotojus ir rangovus, bandančius gauti leidimus dirbti su slapta medžiaga, t. y. įsidarbinti tam tikrose tarnybose ar bent jau patekti į plačiajai visuomenei neprieinamas vietas.

Ir nors JAV prezidento administracija stengėsi visuomenę nuraminti, kad nieko tokio neįvyko, leidinio „Forbes“ nuomone, žala gali būti milžiniška, nes tarp nutekėjusių duomenų yra esamų ir buvusių JAV federalinių darbuotojų asmeninė informacija. Tai leidžia identifikuoti net ir JAV žvalgybos pareigūnus, dirbančius užsienyje bei pačioje Kinijoje.

Beje, Kinija ir toliau užsiima didžiosios internetinės sienos statyba. Viskas prasidėjo nuo skaitmeninės cenzūros, kai norėdamas „Google“ paskaityti apie Kinijos komunistinės valdžios vykdytas represijas geriausiu atveju ekrane pamatydavai kačiukus, o blogesniu – tiesiog špygą.

Ir pasiekė labai aukštą kokybės lygį, kurio galėtų pavydėti visi kiti režimai. O šiandien Kinija užsiima 2 tūkst. km ilgio šviesolaidinio tinklo su kvantinio šifravimo funkcija (teoriškai neįlaužiamo) tiesimu tarp Pekino ir Šanchajaus. Kaip rašo „Reuters“, cituodama kinų kariškius, kvantinis tinklas reikalingas tam, kad šalis galėtų ginti savo „suverenitetą kibernetinėje erdvėje“ ir vykdyti „ideologinę kovą su Vakarų jėgomis, nukreiptomis prieš kinus“.

Tačiau tuo pat metu reikia prisiminti, kad valstybei, kurios programišiai nuolat siaučia Vakarų internetinėje erdvėje, toks tinklas tampa tarsi didžiąja internetine siena, už kurios po dar vieno išpuolio, siekiant susižvejoti vakarietiškas technologijų ar specialiųjų tarnybų paslaptis, galima gana saugiai pasislėpti nuo Vakarų programišių puolimo. Taigi, pasaulinis internetas dingti negali, nes iš tiesų jis tampa ne toks pasaulinis.

Todėl greičiau gali dingti Jūsų internetas. Arba bent jau pradėti durniuoti. Šiandien, kol prie interneto nėra prijungtas Jūsų šaldytuvas ir automobilis, tai nėra taip baisu, nes niekas per atstumą šaldytuvo neišjungs ir mirtinos automobilio avarijos nesukels, bet gali suerzinti, kai ryte atsidarę delfi.lt imsite abejoti, ar patekote būtent į tą svetainę ir ar tinklalapyje liejami patarimai nevykusio dešrainio minkytojams iš tiesų rašyti legendinio dešrainių eksperto Andriaus Užkalnio.

O tai įmanoma, jei kas nors pasivargintų vietomis sukeisti internete naudojamus simbolinius vardus. Sutrikdžius srities vardų struktūros (DNS) serverius jūsų naršyklė nebegalėtų patikrinti tinklalapių autentiškumo. Tokiu atveju Jūs galėtumėte ne tik atsiversti ne tą puslapį, kurio norėjote, bet ir savo sąskaitos banke slaptažodžius suvesti ne bankui, o programišiams.

Beje, tai – ne hipotetinis scenarijus. Dar 2011 m. grupelė programišių įsilaužė į bendrovę „DigiNotar“ ir prikepė autentiškumą užtikrinančių sertifikatų 531 fiktyviems tinklalapiams, bandantiems apsimesti „Google“, „Microsoft“, „Facebook“ ir t. t. Tą pačią vasarą buvo įsilaužta į dar dvi bendroves, užsiimančias sertifikatų išdavimu.

Laimė, labai dideliam tokio pobūdžio išpuoliui jau lyg ir pasiruošta, mat įkurta savotiška Žiedo brolija iš septynių asmenų, turinčių specialius raktus, galinčius iš naujo paleisti internetą. Penkiems jų susirinkus specialiai numatytose vietose ir sudėjus turimus skaitmeninius raktus, gaunamas šeimininko raktas, galintis iš naujo paleisti internetą ir užtikrinti didelės dalies tinklalapių autentiškumą.

Vis dėlto pasaulinį internetą paleisti iš naujo paprasta nebus, nes sunku įsivaizduoti pasaulį, kuriame pasaulinio interneto saugumas vienodai rūpėtų tiek JAV ir Europos Sąjungai, tiek Kinijai ir Rusijai. Juk pastarosios, be jokios abejonės, norės turėti savo kvantinius raktus, kuriais galėtų po dar vieno išpuolio į Vakarų teritoriją saugiai užsirakinti už savo didžiosios sienos ar Kremliuje.

Todėl ir toliau investuos į ideologinę kovą su Vakarų jėgomis internete, nors iš tiesų sieks įgyti esminį pranašumą – tiems laikams, kai viena iš pasaulinių jėgų nuspręs smūgiuoti kiberginklais. Kurioje nors Žemės vietoje dingus internetui sustos eismas, kris lėktuvai, sproginės transformatorinės, o interneto portalai neįkels teksto apie naujausius Monikos Šalčiūtės nuotykius.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(18)
Neverta skaityti!
(6)
Reitingas
(12)
Visi šio ciklo įrašai:
2015-09-01 ->
2015-08-31 ->
Kas nutiks baisiausią dieną, kai dings internetas?
12
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
36(0)
19(7)
17(0)
16(0)
14(1)
14(0)
13(0)
10(0)
Savaitės
89(1)
Mėnesio
150(2)
148(15)
146(3)
143(12)
139(22)