Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » IT

Kaip piratavimas padeda programinės įrangos kūrėjams?

2016-07-21 (12) Rekomenduoja   (18) Perskaitymai (3101)
    Share

Perkeldami šias idėjas į agentų modelį, papildome jį trečia būsena – pirataujančiais vartotojais (žymėsime – 2). Ir tada užrašome šešių įmanomų perėjimų tikimybes:

p0→1=σ+h{X1(t)+X2(t)}Δt,
N

p0→2=ασ+h{X1(t)+X2(t)}Δt,
N

p1→0=p2→0=p2→1=p1→2=0.

Čia α yra alternatyvus produkto prieinamumas, o X2(t) nusako pirataujančių vartotojų (antros būsenos agentų) skaičių. Kuo didesnis α, tuo mažiau prieinamas produktas, tuo didesnė tikimybė potencialiems vartotojams tapti piratais. Kuo daugiau piratų, tuo didesnė paskata potencialiems vartotojams tapti piratais arba legaliais vartotojais. Tiesiog piratai tampa savotišku reklamos analogu ir priklausomai nuo parametrų, gali tapti tokie pat efektyvūs kaip užsakoma reklama. Tačiau iš šio elementaraus modelio susidaro įspūdis, kad piratavimas kainuoja, nes netenkama pajamų.

Pirmos dvi išvados (α ir X2(t) įtaka legaliems pardavimams) veikiausiai yra teisingos ir jos gali būti patvirtintos, analizuojant realius duomenis. Trečioji išvada (piratavimo įtaka galutiniam pelnui) veikiausiai kyla dėl modelio paprastumo – realybėje labai sunku tiksliai įvertinti potencialių vartotojų skaičių, o ir vargu ar visi piratai būtų linkę „legalizuotis“ – dalis jų gali tiesiog pereiti prie produkto alternatyvų. Jeigu jie pasirinks produkto alternatyvas, tai įkandin gali pasekti ir legalūs vartotojai (vėlgi, šiems perėjimams aprašyti galėtume taikyti Basso sklaidos modelį).

Taigi, pradėkime nuo palyginimo tarp Basso sklaidos be piratavimo (α=0) ir Basso sklaidos su piratavimu (α>0). Lyginsime produkto vartotojų skaičiaus kitimą. Visuose tolesniuose paveiksluose žalia kreivė atitiks α=0 atvejį.

Paveiksle žemiau matome, kad žalia kreivė pasiekia maksimalią vertę žymiai vėliau už mėlyną ir raudoną. Mėlyna kreivė šiame paveiksle atitinka legalius pardavimus, raudona – piratų skaičiaus kitimą. Tai patvirtina išankstinę įžvalgą, kad piratai spartins produkto sklaidą, bet atims pajamas. Mažinant α vertę, pelnas didės, bet lėtės ir produkto įsisavinimas. Jis bus išparduotas žymiai vėliau.

Su piratais galima būtų elgtis kiek gudriau. Pradžioje juos toleruoti, o paskui – bandyti su jais kovoti. Modelyje tai galima įgyvendinti, įvedus α „galiojimo laiką“ – pasibaigus terminui, α tiesiog tampa lygus nuliui. Piratavimas padeda paspartinti produkto pardavimus ir tuo pačiu leidžia užsidribti daugiau.

Piratavimo tema kaip ir išsemta, tačiau produkto sklaidą optimizuoti dar galima. Programinės įrangos kūrėjai gali pasielgti gudriau – daliai vartotojų išdalinti produktą nemokamai arba žymiai mažesnėmis kainomis arba dar iki oficialaus produkto pardavimo pradžios. Šis atvejis taip pat būtų aprašomas tuo pačiu papildytu Basso sklaidos modeliu, tik šiuo atveju „šešėlinės“ difuzijos dedamoji liktų pastovi X2(t)=X2(0). Kaip matome žemiau pateiktame paveiksle, taip galima pasiekti dar spartesnį produkto įsisavinimą, prarandant mažiau pajamų.

Kova dėl rinkos

Kaip matome, piratavimo toleravimas gali padėti spartinti produktų sklaidą rinkoje, o tai, savo ruožtu, suteikia pranašumą prieš ne tokius lanksčius konkurentus. Ir nors konkurentų tiesiogiai neįsikaitėme, bet iš esmės tie patys principai galiotų ir toliau plečiant modelį. Įžvalgos liktų iš esmės nepasikeitusios. Juk akivaizdu, kad jei turėsime du panašiai vertinamus (vertinama gali būti tiek produkto kokybė, tiek jo reklamos kampanijos efektyvumas) ir panašiai prieinamus konkuruojančius produktus, tai rinkoje įsitvirtins tas, kuris labiau toleruos piratus.

Darydami tokią išvadą, Prasad ir Mahajan pasako, kad šios įžvalgos nėra naujos ir jau buvo panaudotos kovoje dėl vietos rinkoje. Tas pats Microsoft’as ją jau puikiai taikė, siekdamas įsitvirtinti Taivanio rinkoje. Pradžioje neturtingi taivaniečiai negalėjo sau leisti įsigyti Microsoft‘o programinės įrangos, tačiau intensyviai piratavo. Kai Taivanio ekonomika pakilo, Microsoft‘as ėmėsi kovoti su piratais ir šią kovą daugiau ar mažiau laimėjo. Jeigu Microsoft‘as būtų kovojęs su piratais, tai galbūt šiuo metu dauguma Taivanio gyventojų naudotų Linux ar Mac OS. Prasad ir Mahajan apžvalgos rašymo metu (2003 metai) Microsoft‘as rengėsi kovai su kinų piratais. Visgi, veikiausiai to ėmėsi pernelyg anksti. Kinijos valdžia per pastaruosius 10 metų buvo parėmusi kelis Linux projektus (tokius kaip Red Flag Linux, Kylin, NeoKylin, Ubuntu Kylin). O paprasti kinai, ilgai naudoję Windows XP, nuo kompiuterių palengva perėjo prie nešiojamųjų įrenginių su Android‘u.

Apie kovas su piratais Lietuvoje visi esame pakankamai daug girdėję. Taip pat esame susidūrę ir su „labdaros“ scenarijumi. Mokyklose ir valdžios įstaigose masiškai naudojama Microsoft programinė įranga, o atviro kodo programinė įranga dažnai ignoruojama. Taip eiliniai vartotojai tiesiog netenka pasirinkimo – jie turi pirkti Microsoft programinę įrangą, kad galėtų elektroniškai bendrauti su valdžios įstaigomis. Alternatyvos (GNU/Linux, Libre Office, …) jau kurį laiką atrodo gerai (kartais net geriau nei Microsoft ar kitų uždaro kodo programinės įrangos kūrėjų produkcija), bet jomis dar naudojasi nedaugelis, nes nesuderinamumo rizika menka, bet visgi išlieka. Ar toks neoficialus monopolis yra gerai?

Programėlė

Norinčius pabandyti modeliuoti, kviečiame išbandyti interaktyvią programėlę.

Piratavimo įtaka ilgalaikio vartojimo prekių pardavimui


Sutartiniai žymėjimai:
σ – reklamos įtaka;
h – esamų vartotojų įtaka;
Δt – laiko žingsnis;
N – potencialūs vartotojai;
α – alternatyvus produkto prieinamumas;
X2 – pirataujančių vartotojų (antros būsenos agentų) skaičius.
– piratavimas;
– legalūs pardavimai;

Aleksejus Kononovičius
VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas

1 | 2
Verta skaityti! Verta skaityti!
(32)
Neverta skaityti!
(14)
Reitingas
(18)
Komentarai (12)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Aleksejus Kononovičius
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
66(5)
50(0)
47(0)
29(8)
28(7)
22(0)
21(1)
17(1)
16(0)
Savaitės
137(13)
131(12)
123(21)
86(7)
83(6)
Mėnesio
139(3)
139(0)
137(13)
134(2)
132(10)