Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » IT

Mokslinis tyrimas apie žmonių sekimą Lietuvoje: kaip viskas vyksta ir kas tuo užsiima

2016-10-06 (0) Rekomenduoja   (-2) Perskaitymai (2487)
    Share

Nerimaujate, kad kas nors klausosi jūsų telefoninių pokalbių? Turime jums dvi naujienas: veikiausiai tai nėra valstybinės institucijos, nes jos neturi tokių pajėgumų, kad galėtų sekti kiekvieną mirtingąjį, o kita naujiena – jūs niekada nesužinosite, kad esate sekamas.

Lietuvos teisės instituto mokslininko Mindaugo Lankausko ir advokatės doc. dr. Liudvikos Meškauskaitės atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos teismai atmeta vos vieną prašymą iš šimto klausytis asmens telefoninių pokalbių.

Mokslininkai kėlė klausimą, ar Lietuvoje masiškai išduodant leidimus klausytis telefoninių pokalbių nėra sistemingai pažeidinėjama asmenų teisė į privatumą?

Į klausimus apie tyrimą atsakė M.Lankauskas:

– Kaip kilo idėja atlikti tyrimą, susijusį su privatumo sauga ir pokalbių telefonais pasiklausymu?

– Privatumo tema domėjausi jau ir anksčiau, o telefoninių pokalbių pasiklausymo tema vienu metu buvo labai plačiai aprašoma spaudoje. Nusprendžiau viešai skelbtą informaciją peržvelgti detaliau. Mane domino teismų leidimų klausytis telefoninių pokalbių išdavimo santykis su privatumu.

Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) 2009-aisiais nagrinėjo bylą, susijusią su situacija Moldovoje, kuri buvo labai panaši į lietuvišką praktiką. Teismas toje byloje priėmė sprendimą, jog pažeidimo vis dėlto būta. Žinoma, tuo atveju pokalbių pasiklausymas buvo tik vienas iš tokį teismo sprendimą lėmusių aspektų.

– Ar tiesa, kad Lietuvoje leidimai klausytis pokalbių dalijami  į kairę ir į dešinę?

– Žvelgiant į statistiką akivaizdu, kad per didelis prašymų procentas yra tenkinamas. Prisimenant Moldovos atvejį,  statistika rodo, kad toje šalyje tenkinama 97–99 proc. prašymų klausytis asmenų pokalbių.

Viena  EŽTT išvadų buvo tokia: prašymų tenkinama per daug. Tai reiškia, kad teismai nesigilina į situaciją ir leidimą išduoda automatiškai. Lietuvoje 2014-aisiais išduota beveik 12 tūkst. prašymų pasiklausyti telefoninių pokalbių ir 97 proc. jų patenkinti, 1,6 proc. šių prašymų patenkinti iš dalies ir 1,25 proc. šių prašymų atmesta. Vadinasi, iš šimto prašymų teismas vos vieną atmeta kaip nepagrįstą, o visus kitus tenkina.

Galime manyti, kad prokuratūra dirba labai gerai ir leidimo pasiklausyti prašo tik tada, kai iš tiesų esama įtarimų dėl nusikalstamų veikų. Neištyrus tų 12 tūkst. atvejų neaišku, ar tikrai teismai visais atvejais turėjo šiuos prašymus tenkinti. Prašymai išduoti leidimą klausytis telefoninių pokalbių dėl savaime suprantamų priežasčių nėra vieši.

Esama ir dar vieno svarbaus aspekto: gali būti, kad tiek daug prašymų tenkinama dėl teismų krūvio. Kai teismai taip užversti bylomis, į prašymus dėl pasiklausymų reaguojama gana techniškai. Kalbant apie tuos 12 tūkst. leidimų, reikia turėti omenyje, kad gali būti ir taip, jog dėl vieno asmens išduodami keli leidimai ar dėl kelių asmenų pasiklausymo išduodamas vienas leidimas, tad tik iš turimų skaičių sunku spręsti apie tikrąją padėtį.

– Ar leidimas pasiklausyti pokalbių išduodamas tam tikram terminui ar neribotam laikui?

– Dažniausiai išduodami leidimai tam tikriems terminams, bet jie gali būti pratęsiami.

– Kaip manote, ar gali būti suteikiamas leidimas klausytis pokalbių, net jei asmuo ir nėra patekęs į teisėsaugos akiratį?

– Standartiškai klausomasi telefoninių pokalbių tų asmenų, kurie kelia tam tikrą įtarimą. Galimi ir kiti pažeidimai: būta atvejo, kai buvo išduotas leidimas klausytis tam tikrų telefonų, o pareigūnas klausėsi ir kitų telefonų. Pareigūnas dirbo turėdamas leidimą klausytis, bet pažeidė tvarką.

– Ar asmuo gali sužinoti, kad jo pokalbių yra klausomasi?

– Tikrai ne, nes tuomet pats procesas prarastų prasmę. Įsivaizduokite, kad narkotikais prekiaujantis asmuo paskambina į teismą ir pasiteirauja, ar jo pokalbių klausomasi. Gauna atsakymą: „Taip, jūsų klausomasi.“ Nemanau, kad tokia praktika iš tiesų gali egzistuoti.

– Ar kitose Europos šalyse situacija dėl išduodamų leidimų klausytis pokalbių telefonu panaši į Lietuvos?

– Sunku spręsti, bet veikiausiai šalyse, kuriose stipri privatumo doktrina, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, situacija turėtų būti kitokia.

– Ar būta Lietuvoje precedentų, kai žmonės skundėsi dėl privatumo pažeidimų, susijusių su telefoninių pokalbių pasiklausymu?

– Sunku apskųsti kam nors faktą, apie kurį nežinai. Juk tokia informacija paaiškėja, kai kalbama apie kokias nors neteisėtas veikas.

– Lietuvoje dažnai paranojiškai prabylama apie tai, kad visų  klausomasi ir visi yra sekami. Ką apie tokias visuomenės baimes manote jūs?

– Nemanau, kad mūsų valstybė totalitarinė. Net žvelgiant į realius, pavyzdžiui, prokuratūros ar saugumo tarnybų pajėgumus, akivaizdu, kad galinčių tai daryti pareigūnų skaičius yra ribotas, ir vargu ar jie  nori sekti paprastus piliečius, laužtis į jų elektroninius paštus. Dažniau klausomasi teistų, pavojų keliančių ar galimai nusikalstama veikla užsiimančių asmenų telefoninių pokalbių.

– Dažnai darbuotojai nuogąstauja, kad jų pokalbių telefonu klausosi jų darbdaviai, nors tai ir neteisėta. Ar techninės tokios galimybės egzistuoja?

– Visada įmanoma į telefoną ar kompiuterį įdiegti sekimo programėlę. Tai nelegalu, tad jei žmogus ją aptiktų, jis galėtų kreiptis į teismą. Techniškai tai įmanoma ir gali būti, kad kas nors taip daro.  

Į pateiktus klausimus apie leidimų klausytis pokalbių telefonu išdavimą raštu pateikė ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovai.

1 | 2
Verta skaityti! Verta skaityti!
(6)
Neverta skaityti!
(8)
Reitingas
(-2)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Indrė Vainalavičiūtė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
54(4)
42(3)
41(0)
24(0)
22(0)
21(0)
19(2)
17(0)
13(7)
Savaitės
138(3)
131(13)
83(1)
83(7)
80(0)
Mėnesio
139(0)
131(10)
130(2)
126(2)
120(0)