Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » IT

Artėjanti revoliucija, kurios sustabdyti neįmanoma: dabartiniai homo sapiens taps trečiarūše kasta?

2017-10-26 (0) Rekomenduoja   (14) Perskaitymai (2628)
    Share

„Trumpuoju laikotarpiu visos inovacijos žudo darbo rinką – nauja inovacija reiškia skausmą, chaosą, Laukinių Vakarų etapą“, – konferencijoje „Next Economy“ teigė verslininkas Ilja Laursas. Dirbtinis intelektas – viena naujovių, kuri pasaulyje jau įgauna pagreitį keisdama darbo principus ir darbo rinką. Nors Lietuvoje kol kas aptarnauja padavėjai, o ne robotai, paskambinus į skambučių centrą po automatinio atsakiklio išgirstame konsultanto balsą, netrukus pavojus dėl darbo gali iškilti ne tik dirbantiems gamyklose ar aptarnavimo srityje, bet ir teisininkams ar gydytojams.

Be dirbtinio intelekto nemato nė vieno verslo ateities

Dirbtinio intelekto pritaikymas darbo rinkoje – šiuo metu vykstantis procesas, kurio, konferencijoje „Next Economy“ dalyvavusių specialistų teigimu, sustabdyti neįmanoma. Vienus tai gąsdina, kiti – svajoja, kaip kuo greičiau sistemas įvesti į naujas sritis.

Naujų transporto priemonių kūrėjas, būsimas Marso užkariautojas Elonas Muskas dirbtinio intelekto sistemų integravimą į žmonių veiklos procesus skambiai vadina „demono iškvietimu“, o fizikas Stephenas Hawkingas įspėja, kad dirbtinio intelekto tobulinimas reikš mūsų žmonijos pabaigą.

Kitas fizikas ir futuristas Michio Kaku kelia ir konkurencijos tarp žmonių ir robotų klausimą – jo teigimu, jei dirbtinio intelekto sistemos supras savo egzistenciją, žmonės joms gali imti trukdyti.

Palaikantys dirbtinio intelekto sistemų kūrimą perspėja, kad naujųjų technologijų atėjimas į darbo rinką – neišvengiamas procesas.

„Viskas aplink labai sparčiai keičiasi – pasirodo vis naujos technologijos, vyksta nauji procesai. Tačiau vienareikšmiškai pagrindinis variklis, pagrindinė pokyčių kryptis bus dirbtinis intelektas. Tai yra visiška realybė. Jei per būsimus 5–7 metus bet kuris verslas neintegruos į savo darbo sritį dirbtinio intelekto [sistemų], jis bus pasmerktas žlugti“, – prognozuoja vienos pirmųjų elektroninės bankininkystės sistemų „Etronika“ bendraįkūrėjis Kęstutis Gardžiulis.

Finansų pasaulyje, anot jo, vien sistemų elektronizavimas nebėra pakankamas. Pirma, tai ribota, o antra – iš dalies tai atitolino įmones nuo kliento. „Dabar pats laikas sugrįžti prie kliento ir keisti absoliučiai visą aptarnavimą. (...) Jau dabar darbuotojų skaičius bankuose mažėja – tai vyksta JAV, jie keičiami į dirbtinio intelekto sistemas“, – tvirtina K. Gardžiulis.

Tačiau ne tik klientus aptarnaujantiems banko darbuotojams gresia nedarbas. Finansų analitikai, buhalteriai, jaunesnieji teisininkai ateityje gali būti išstumti robotų. Visi panašūs darbai, kurie reikalauja ne fizinių gebėjimų, o didelio masto duomenų analizės ir tikslumo, bus perimti sistemų. Tas pats gali laukti ir bendrosios praktikos gydytojų – pagal simptomus, tyrimų rezultatus bus galima nustatyti ligas ir pacientą nukreipti tiesiai į specialistą.

Inovacijos milijonus pavers bedarbiais

Pasaulio ekonomikos forumo skaičiavimais, 2220 m. pasaulyje dėl dirbtinio intelekto sistemų įmonėse bedarbių skaičius sieks 5 mln. Prognozuojama, kad vien JAV iki 2025 m. 7 mln. sunkvežimių vairuotojų bus bedarbiai dėl savavaldžių automobilių.

„Prognozės, kaip ir kada dirbtinis intelektas pakeis žmones, labai skirtingos. Tačiau vienas dalykas aiškus: trumpuoju laikotarpiu milijonai šiandieninių darbuotojų taps bedarbiais“, – mano advokatų kontoros „Primus“ vadovaujantysis partneris Robert Juodka.

Struktūriniai pokyčiai darbo pasiskirstyme visada vyko, tai tęsis ir toliau, o dirbtinio intelekto integravimas suspartins šį procesą. Kita iškylanti problema, susijusi su dirbtinio intelekto sistemų integravimu į darbo rinką, – atskirtis tarp turtingųjų ir vargšų tiktai didės, ir dar mažiau žmonių valdys didžiąją dalį viso pasaulio turto. Tai bus tie, kurie sugebės kurti vis aukštesnio lygio inovacijas arba dirbs tokius darbus, kurių negebės atlikti robotai. Tai kūrybingumo ir intelektinio lankstumo reikalaujantys darbai.

Inovacijos įneša iššūkių, bet pasiruošti jiems, investuotojo I. Laurso įsitikimu, neįmanoma. Jis pabrėžia, kad su kiekviena inovacija visuomenė patiria šoką ir rinka, į kurią įvedama naujovė, supurtoma savotišku elektrošoku.

„Trumpuoju laikotarpiu visos inovacijos žudo darbo rinką – nauja inovacija reiškia skausmą, chaosą, Laukinių Vakarų etapą“, – sakė jis, pabrėždamas, kad numatyti pasekmių, kurias gali lemti naujovė, ar nustatyti iš anksto, kaip nauja technologija funkcionuos rinkoje, neįmanoma.

„Mitas, kad galima ką nors sureguliuoti iš anksto. Kai [Henry] Fordas sukūrė serijinę automobilių liniją, reikėjo 50 metų, kol JAV buvo sukurtos kelių eismo taisyklės. Keliuose per tą laiką žuvo daugybė žmonių. Tai [inovacijų integravimas] yra karti piliulė, kurią prarijęs suvoki, kad po vieno tokio etapo visgi pasieksi našumą“, – įsitikinęs investuotojas.

Visuomenė skils į kastas

Manoma, kad vidutinio žmogaus lygio dirbtinio intelekto sistema bus sukurta per 20 metų, kiti sako, kad tam prireiks mažiausiai 40 metų. Tačiau nebedvejojama, kad šis pokytis bus. Dirbtinio intelekto sistemos bus labai efektyvios atliekant paprastus ir vidutinio sudėtingumo pasikartojančias užduotis, kurios nereikalauja daug fizinių pastangų.

Kas gali įvykti, kai robotai pradės veikti šalia mūsų? R. Juodka konferencijoje paminėjo mokesčių taikymą dirbtinio intelekto sistemoms ir robotams. Pietų Korėja jau yra įvedusi mokesčių lengvatų apribojimus įmonėms, kurios plačiu mastu diegia robtizaciją. Išsivysčiusios valstybės suaktyvėjus robotizacijai taip pat veikiausiai įves universalų pajamų dydį, kas jau šiuo metu daroma Suomijoje.

Dėl šios sistemos žmonės gali pradėti tingėti ir patekti ne tik į darbo rinkos, bet ir visuomenės užribį. Nepaisant pasipriešinimo ir šios inovacijos kritikos, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu dirbtinio intelekto sistemos veikiausiai išsikovos savo vietą žmonijoje. Tokiu atveju šioms sistemoms reikės teisinio reguliavimo, kokį jau sukūrė Estija. Ji pirmoji pasaulyje parengė dirbtinio intelekto sistemų teisinio reguliavimo įstatymą, kuriame sistemos statusas apibūdinamas kaip „šeimininko agentas“ (owner`s agent).

„Žmogus sukūrė sau stiprų konkurentą – dirbtinį intelektą, bet tai jau istorijoje darome ne pirmą kartą. Mašinos per pramonės revoliuciją mūsų neįveikė. Bet dabar turėsime tobulėti ir technologiniame, ir genetiniame lygmenyje“, – prognozuoja R. Juodka.

Jo teigimu, iš homo sapiens virsime homo superior – kiborgu su geresne genetika, kuris turės patobulintus atminties ir mokymosi gebėjimus, gyvens amžiną gyvenimą, o prisiminimus ir patirtis kaups „debesyse“.

Dirbtinio intelekto sistemoms įsitvirtinus darbo rinkoje, visuomenėje gali atsirasti kastų sistema, kurią sudarytų robotai, homo sapiens ir homo superior. Kad išliktume konkurencingi darbo rinkoje šalia naujų sistemų, specialistai siūlo sparčiai tobulėti patiems, nenustoti galvoti ir ugdyti kūrybiškumą.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(22)
Neverta skaityti!
(8)
Reitingas
(14)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Deimantė Bagdanavičienė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
46(3)
39(0)
26(1)
23(2)
21(0)
19(2)
17(0)
16(4)
15(0)
15(7)
Savaitės
161(1)
104(1)
101(7)
76(5)
66(0)
Mėnesio
112(15)
112(21)
110(9)
110(8)