Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » IT

Norite įsigyti bitkoinų? Kaip tai padaryti Lietuvoje, kokie bus mokesčiai ir ką pataria Lietuvos bankas

2017-12-21 (9) Rekomenduoja   (18) Perskaitymai (440)
    Share

Pastaruoju metu pasaulio dėmesį prikaustė vis brangstanti virtuali valiuta – bitkoinas. Vieni ekspertai pranašauja jam šviesią ateitį, kiti tikina, kad šis burbulas greitai sprogs. Ar verta investuoti į bitkoinus ir į kitas vis brangstančias kriptovaliutas? Kaip tai padaryti? Nuo ko pradėti?

Visus šiuos klausimus delfi.lt žurnalistė uždavė informacinių technologijų (IT) ekspertui, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Lietuvos banko specialistams.

Prilygina azartiniams lošimams

Kibernetinio saugumo ir IT ekspertas Marius Pareščius perspėja, kad bitkoinas gali būti gera galimybe užsidirbti, tačiau tokios investicijos yra labai rizikingos.

„Tai beveik tas pats kaip azartiniai žaidimai: gali laimėti daug, bet taip pat gali daug prarasti. Todėl rekomenduoju pradedantiems neinvestuoti didelių sumų, geriau pradėti nuo mažų sumų. Aš pats praėjusią savaitę pabandžiau „pažaisti“: investavau į kriptovaliutas 10 tūkst. eurų, po dviejų dienų jas pardaviau ir užsidirbau 1500 eurų“, – pasakoja M. Pareščius.

Pasak specialisto, kriptovaliuta yra skaitmeninė valiuta. Labiausiai mums žinomas šiuo metu yra bitkoinas, nors rinkoje iš viso yra keli šimtai skirtingų kriptovaliutų.

„Skaitmeninės valiutos yra neparemtos niekuo, tik pažadais, kad kaina gali kilti. Jos nėra paremtos nei nekilnojamuoju turtu, nei auksu, niekuo. Kriptovaliutos – tiesiog kompiuteriu surgeneruotas programinis kodas.

Šiuo metu populiariausios kriptovaliutos yra bitkoinas (bitcoin), laitkoinas (litecoin) ir eteris (ethereum). Jų kainos skirtingos, kyla ir krenta labai drastiškai. Pavyzdžiui, bitkoino kaina prieš metus buvo keli šimtai dolerių, o šią savaitę buvo pakilusi iki 19 tūkst. JAV dolerių.

Žmonės, matydami tokį augimą, dažnai susigundo investuoti“, – sako IT ekspertas.

Pirkti irgi kainuoja

Nuo ko pradėti, jei nori investuoti į skaitmeninę valiutą?

M. Pareščius sako, norėdami įsigyti kriptovaliutos, turime atsidaryti virtualias sąskaitas biržose.

„Biržų Lietuvoje nėra daug, populiariausios yra trys: „Bitmarket“, „Spectrocoin“ ir su keliomis užsienio biržomis dirbantis „Revolut“.

Reikia žinoti, kad pirkti bitkoinus irgi kainuoja, tai yra, padidėjus transakcijų skaičiui, padidėjo ir sandėrių kainos, pailgėjo atsiskaitymo bei transakcijos atlikimo laikas. Kai kuriais atvejais tai gali užtrukti kelias dienas, o tai reiškia, kad niekada nežinai, kokia bus galutinė įsigijimo kaina. Investuotojas galvoja, kad kriptovaliutos įsigijo už vieną kainą, o per tą laiką, kol vyksta sandėris, kaina gali būti ir pakilusi, ir nukritusi. Todėl aš asmeniškai investavimui rinkausi kitas valiutas, ne bitkoiną.

Aš sandėrius vykdžiau per elektroninį banką „Revolut“ ir tai vyko taip: pervedžiau pinigus iš savo sąskaitos lietuviškame banke į savo „Revolut“ kreditinės kortelės sąskaitą. Telefono programėlėje stebėjau, kaip kyla ir krenta kriptovaliutos kursas ir pagal tai sprendžiau, kada pirkti ir parduoti, realiai tai užtrunka tik vieną mygtuko paspaudimą“, – savo patirtimi dalijasi ekspertas.

Prekyba kriptovaliutomis vyksta panašiai kaip perkant skirtingas valiutas: pavyzdžiui, už tam tikrą eurų sumą galima įsigyti tam tikrą D. Britanijos svarų sumą. Įsigijus kriptovaliutos, bitkoinai, eteriai ar bet kuri kita skaitmeninė valiuta keliauja į virtualią pirkėjo sąskaitą. Pardavę savo kriptovaliutą, gautus pinigus galite tiesiog išsigryninti.

Vilniuje jau veikia ir keli bitkoinų bankomatai.

„Tokiuose bankomatuose paprastai galima ir įsigyti bitkoinų, mokant grynaisiais eurais, ir parduoti bitkoinus, gaunant grynųjų eurų. Prieš tai reikia susikurti savo virtualią piniginę“, – sako M. Pareščius.

Kitas svarbus klausimas: kaip kriptovaliutos bus apmokestintos?

„Mokesčių inspekcija šiuo metu negali kontroliuoti ir reguliuoti virtualių sąskaitų. Žmonės investuoja pinigus, gauna pelno, tačiau valstybė to nekontroliuoja.

Didžioji dalis valstybių taip pat dar neturi virtualių sąskaitų reguliavimo sistemos. Aš įsivaizduoju, kad tai turėtų būti apmokestinta 15 proc. nuo sumos, tačiau klausimas – nuo kokios sumos? Nes investuodami žmonės patiria ir pelno, ir nuostolių“, – svarstė IT ekspertas.

Teks susimokėti mokesčius

Jo klausimą DELFI perdavė Valstybinei mokesčių inspekcijai.

„Gyventojų pajamos, gautos iš virtualios valiutos pirkimo–pardavimo apmokestinamos kaip individualios veiklos pajamos, jeigu gyventojai perka–parduoda minėtą valiutą siekdami iš to gauti ekonominės naudos sau, t. y. užsiima tokio pobūdžio veikla tęstinį laikotarpį ir jų vykdoma veikla atitinka individualiai veiklai nustatytų kriterijų visumą.

Pajamos gautos iš tokios rūšies individualios veiklos, apmokestinamos taikant 5 proc. pajamų mokesčio tarifą. Apskaičiuojant individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų gali būti atimami su individualios veiklos pajamų gavimu ar uždirbimu susiję leidžiami atskaitymai. Todėl ir virtualios valiutos įsigijimo išlaidos, kurios pagrįstos dokumentais, gali būti atimamos iš pajamų.

Galima pasirinkti alternatyvų individualios veiklos išlaidų atskaitymo būdą ir leidžiamais atskaitymais laikyti 30 proc. gautų individualios veiklos pajamų sumos, kurios nereikia pagrįsti dokumentais“, – sako VMI Teisės departamento Tiesioginių mokesčių skyriaus vedėjas Rolandas Ragėnas.

Tais atvejais, kai gaunamos atsitiktinės virtualios valiutos pardavimo pajamos, t. y. gyventojas neužsiima virtualių valiutų pirkimu – pardavimu tęstinį laikotarpį, jos apmokestinamos kaip kito turto pardavimo ar perleidimo nuosavybėn pajamos.

Skirtumas tarp pardavimo ir įsigijimo kainų apmokestinamas taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Įsigijimo išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais. Taip pat tokiais atvejais, teikiant atitinkamų mokestinių metų Gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją, gautų pajamų suma gali būti sumažinta 2500 eurų suma.

VMI pastebi tendencijas, kad dalis ūkio subjektų atskaitymams pasirenka alternatyvius atsiskaitymo būdus, tokius kaip virtualios valiutos (bitcoin, ethereum, litecoin). Lietuvoje atsiskaitymai virtualiomis valiutomis labiausiai paplitę visuomeninio maitinimo, apgyvendinimo, pavėžėjimo paslaugų, odontologijos bei grožio paslaugų srityse, tačiau ir prekybos veiklą vykdančios įmonės kartais sudaro galimybę klientams už įsigytas prekes atsiskaityti plačiausiai paplitusia virtualia valiuta.

VMI, kaip ir daugelis pasaulio mokesčių administratorių, įžvelgia tokių atsiskaitymų riziką ir ieško inovatyvių sprendimų, kurie padėtų užtikrinti vykdytų sandorių atsekamumą, kuriuose buvo atsiskaitoma virtualiomis valiutomis.

Kokia virtualių pinigų ateitis?

Danijos investicinio banko „Saxo Bank“ makrostratego Kay Van-Peterseno nuomone, 2018 metais bitkoino kursas pakils iki 60 tūkst. JAV dolerių. Tačiau po įspūdingo šuolio bitkoino kursas 2019 metais sparčiai kris, kol pasieks bazinę 1 tūkst. JAV dolerių savikainą.

Du Nobelio ekonomikos premijų laureatai Robertas Shilleris ir Josephas Stiglitzas neseniai taip pat pavadino bitkoiną burbulu. J. Stiglitzas net pareiškė manąs, kad bitkoinai turi būti uždrausti. O banko „JPMorgan Chase“ vadovas Jamie Dimonas yra pareiškęs, kad prekyba bitkoinais yra „sukčiavimas“, kuris galiausiai „sprogs“.

„Viena iš pagrindinių virtualiųjų valiutų savybių yra decentralizuotas veikimas. Tai reiškia, kad nėra įmonės ar organizacijos, kurios veiklą būtų galima prižiūrėti. Prekyba šiomis valiutomis vyksta internete ir jos yra išskaidytos po visą pasaulį, todėl bandyti jas kontroliuoti būtų tas pats, kas bandyti kontroliuoti visą internetą. Vienintelė galimybė – kontroliuoti virtualiųjų valiutų sąveiką su tradicinėmis valiutomis, reguliuojant virtualiųjų keityklų ar piniginių veiklą. Tai šiuo metu siekiama padaryti Europos Sąjungoje dėl pinigų plovimo prevencijos.

Kadangi viskas vyksta virtualioje erdvėje ir naudojant virtualius įrankius, produktų kūrėjus ir investuotojus identifikuoti itin sudėtinga. Jiems netaikomi įprasti teisės aktų reikalavimai, dėl to virtualiosioms valiutoms netaikoma ir vartotojų apsauga, tokia kaip indėlių ir investicijų draudimas. Nesėkmės atveju tokias investicijas paprasčiausiai tektų nurašyti į nuostolius, o vartotojus ginančios institucijos šiuo atveju jums niekaip negalėtų padėti“, – perspėja Lietuvos banko investicinių paslaugų priežiūros specialistas Audrius Šilgalis.

JAV investicijų valdymo bendrovės „Ritholtz Wealth Management“ valdybos pirmininkas ir generalinis investicijų direktorius Barry Ritholtzas yra sakęs: „Viena ir esminių investavimo taisyklių yra ta, jog reikia investuoti į tai, ką supranti. Jeigu nori spekuliuoti virtualia valiuta ir to nesupranti, gal trumpam tau ir pasiseks, tačiau paprastai tokios spekuliacijos gerai nesibaigia.“

Verta skaityti! Verta skaityti!
(22)
Neverta skaityti!
(4)
Reitingas
(18)
Komentarai (9)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Lina Mustafinaitė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
30(1)
29(1)
21(0)
21(4)
20(0)
15(2)
Savaitės
93(1)
61(0)
57(3)
53(0)
Mėnesio
180(10)
161(16)
116(1)
110(20)