Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » IT

Aiškėja ką „Google“ slapta darė Europoje: išleido dešimtis milijonų eurų, kad papirktų mokslininkus ir idėjų kalvius, bet kam jiems to prireikė?

2018-03-19 (4) Rekomenduoja   (11) Perskaitymai (1651)
    Share

Kovo 16 dieną ne pelno organizacija „Campaign for Accountability“ (CfA) išplatino savo ataskaitą, kurioje pateikiami įrodymai, jog „Google“ ir susijusios įmonės per pastarąjį dešimtmetį išleido dešimtis milijonų eurų, už kuriuos Europoje buvo suformuotas įmonei lojalių akademikų tinklas, publikuojantis šališkus, „Google“ palankius mokslinius tyrimus.

Kai kurių šaltinių teigimu, „Google“ konkurentų „Oracle“ finansuojamos grupės CfA vadovas Danielis E. Stevensas nurodė, kad „Google“ užtikrinamas dosnus pavienių mokslininkų ir idėjų kalvių finansavimas padėjo šiai įmonei subtiliai ir slapčia paveikti Europos įstatymų leidėjus.

Ši informacija turėtų būti naudinga teisininkams ir įstatymų leidėjams: bandant apriboti galimai konkurencijos įstatymams nusižengiančią „Google“ veiklą būtina atsižvelgti į tai, jog kai kurie moksliniai tyrimai, naudingi šiam paieškų gigantui, gali būti sukurti šališkų ekspertų.

„Google“ finansuojami mokslininkai iš visų Europos kampelių yra prirašę šimtus mokslinių darbų, susijusių su šios įmonės veikla – apie antimonopolinių įstatymų taikymą, privatumo klausimus, autorių teises, darbus, „teisę būti užmirštam“ ir kitomis temomis.

„Google“ finansuojamų institucijų organizuoti renginiai sudomino daugybę Europos įstatymų leidėjų, kurių tiesioginė užduotis yra kurti įstatymus, tiesiogiai reglamentuojančius ir „Google“ veiklą. „Google“ akademinės įtakos programa Europoje neapsiriboja jau esamų mokslo institucijų rėmimu, kaip kad yra JAV – Europoje dalinai už „Google“ pinigus steigiami nauji universitetai, institutai, idėjų kalvės – tokių faktų užfiksuota Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje.

„Google“ lobistinės veiklos vadovai padėjo sudaryti tyrimų grupes ir jų veiklą dalinai o kartais net ir visiškai finansavo po kelerius metus nuo įsteigimo. Tuo tarpu aukštesnio lygio „Google“ atstovai atliko savotišką tarpininkų vaidmenį – viena vertus, nurodydavo mokslinių tyrimų kryptis, antra vertus dalyvaudavo bendruose renginiuose su įstatymų leidėjais.

Pavyzdžiui, Vokietijoje „Google“ skyrė ne mažiau nei 9 mln. eurų Alexanderio von Humboldto universiteto Interneto ir bendruomenės instituto, įsteigimui ir padėjo atrinkti šio instituto personalą. Taip pat „Google“ padėjo įsteigti Skaitmeninės Europos tyrimų aljansą, kurį oficialiai valdo Londone įsteigtas „Nesta“ fondas. Abi šios organizacijos turėjo renginių, kuriuose „Google“ atstovai turėjo progos tiesiogiai pabendrauti su įstatymų leidėjais ir netgi įmonei naudingų įstatymų projektus pristatyti aukščiausio rango politikams, tokiems, kaip Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

„Google“ yra steigę ir finansavę pozicijas aukštesniojo ugdymo institucijose įvairiose Europos valstybėse – Prancūzijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Lenkijoje. Šie „Google krėslai“ stovėjo ir prestižinėse mokslo įstaigose: HEC Paris, Briuselio Europos koledže. Šiuose krėsluose dažniausiai sėdėdavo akademikai, kurių tyrimų rezultatai atitiko „Google“ interesus. Pavyzdžiui, Europos koledže dirbantis „Google skaitmeninių inovacijų vadovas“ Andrea Renda, taip pat dirbantis „Google“ finansuojamame Europos politikos tyrimų centre Belgijoje, gynė „Google“ interesus Europos Komisijai svarstant šios įmonės antimonopolinius reikalus.

„Google“ finansuoti tyrimai ir šios įmonės remiami mokslininkai taip pat persipynę su oficialių ES institucijų tyrimais. Pavyzdžiui, „Google“ ir Europos Komisija bendrai finansavo tyrimą, kurį atliko Lisabonos ekonominio konkurencingumo ir socialinio atsinaujinimo taryba. Tyrimo išvados buvo palankios mažiau ribojančiam autorių teisių ir intelektinės nuosavybės reglamentavimui, kas būtų palanku „Google“.

Europa yra ne šiaip milžiniška rinka, kurioje „Google“ gali gauti didžiules pajamas – tai taip pat yra labiausiai organizuotas ir efektyviausias pasipriešinimo „Google“ plėtros planams šaltinis. Manoma, kad Europos Komisija, kartu su JAV valdžios institucijomis, yra vieninteliai reguliatoriai, turintys pakankamai galios priversti „Google“ keisti savo praktiką.

Anot D. E. Stevenso, „Nieko nuostabaus, kad „Google“ išleidžia milijonus eurų siekiant paveikti įstatymų leidėjus, tačiau valdžios atstovai, brėždami gaires į skaitmeninę ateitį turėtų turėti galimybę remtis sąžiningais, neutraliais, interesų grupių nepaveiktais tyrimais. Natūralu manyti, kad iš „Google“ remiamų mokslo institucijų jie to negauna“.

Visą CfA ataskaitą galima peržiūrėti čia.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(15)
Neverta skaityti!
(4)
Reitingas
(11)
Komentarai (4)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
50(4)
33(4)
28(3)
24(0)
21(3)
18(0)
17(2)
15(0)
13(1)
Savaitės
135(3)
130(13)
83(1)
80(7)
80(0)
Mėnesio
137(0)
131(10)
130(2)
126(2)
119(0)