Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » IT

ES Taryba patvirtino tikrą uraganą sukėlusią reformą dėl autorių teisių internete

2019-04-17 (6) Rekomenduoja   (-8) Perskaitymai (956)
    Share

Europos Sąjungos Taryba pritarė prieštaringai vertinamai autorių teisių direktyvai, kurią remia naujienų ir muzikos kompanijos, bet kritikuoja didelės technologijų firmos ir interneto laisvės gynėjai.

Prieš direktyvą balsavo šešių šalių – Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Lenkijos, Suomijos ir Švedijos – atstovai. Belgija, Estija ir Slovėnija susilaikė, o likusios 19 ES valstybių direktyvą palaikė.

Nepaisant intensyvių debatų parlamente ir precedento neturinčių šalininkų bei priešininkų lobistinių pastangų, europarlamentarai Strasbūre kovo 26-ąją priėmė teisės akto projektą 348 balsais prieš 274.

Šiuo metu ES pirmininkaujanti Rumunija pareiškė, jog ministrų susitikime Liuksemburge priimtas „suderintas tekstas“ yra bloko skaitmeninės bendrosios rinkos „gairės“.

„Esu labai patenkintas, kad mums pavyko paruošti suderintą tekstą“, – sakė Rumunijos kultūros ministras Valeras Danielis Breazas.

Pasak jo, dokumento tekstas suteikia „daugybę galimybių Europos kūrybiniams sektoriams. Jie suklestės ir geriau atspindės mūsų kultūrinę įvairovę ir kitas bendras europietiškas vertybes“.

V.D.Breazas pridūrė, jog direktyva tą patį suteikia „vartotojams, kurių išraiškos laisvė internete bus konsoliduota“.

„Tai yra tvirtos ir gerai veikiančios skaitmeninės bendrosios rinkos gairės“, – sakė jis.

ES pareiškime sakoma, kad „naujosios taisyklės užtikrins atitinkamą apsaugą autoriams ir menininkams, atverdamos naujas galimybes pasiekti autorinių teisių saugomą turinį internete, juo dalintis (internetu) visoje Europos Sąjungoje“.

2016 metais prasidėjusio proceso kulminacija – Europos autorių teisių įstatymo peržiūrėjimas buvo laikomas būtinu, atsižvelgiant į faktą, kad jis nebuvo atnaujintas nuo 2001 metų – dar prieš atsirandant „YouTube“ ir „Facebook“.

Dvejus metus rengtai reformai garsiai pritaria žiniasklaidos organizacijos ir artistai, norintys gauti didesnę grąžą iš jų turinį naudojančių interneto platformų.

Tačiau jai griežtai priešinasi kai kurios interneto milžinės, gaunančios didžiulį pelną iš reklamos, susietos su skelbiamu turiniu, tarp jų „YouTube“ savininkė „Google“, ir laisvo interneto šalininkai, nuogąstaujantys, kad naujieji įstatymai nulems beprecedenčius suvaržymus.

Kampanija vykdyta prieš dvi labiausiai debatus kurstančias įstatymo nuostatas. Pirmoji buvo 13-asis straipsnis, kuriuo siekiama stiprinti teisių turėtojų pozicijas jų turinį naudojančių platformų, tokių kaip „YouTube“, „Facebook“ ir „Soundcloud“, atžvilgiu.

Pagal reformą Europos įstatymai pirmą kartą numatytų teisinę platformų atsakomybę už tai, kad būtų laikomasi autorių teisių, reikalaujant platformų tikrinti viską, ką skelbia jų vartotojai.

Antrajame straipsnyje numatoma nustatyti vadinamąsias gretutines teises naujienų žiniasklaidai.

Jos turi užtikrinti, kad naujienų kompanijoms būtų geriau atlyginama už jų turinio naudojimą tokiose vietose kaip „Google News“ ar „Facebook“.

Dideli leidėjai, tarp jų naujienų agentūra AFP, siekė reformos, kurią laiko skubia priemone norint apsaugoti kokybišką žurnalistiką ir mažėjančias tradicinių žiniasklaidos kompanijų pajamas.

Tačiau oponentai tai vadino „nuorodos mokesčiu“, kuris slopintų diskursą internete ir būtų naudingas tik didelėms žiniasklaidos kompanijoms. Priešininkai tvirtina, kad žurnalistai ar žinių rengėjai jokios realios naudos nepajustų.

Šio įstatymo šalininkai perspėja dėl tolesnių jo priešininkų veiksmų.

„Pramogų pasaulio lobistai čia nesustos, artimiausius dvejus metus jie sieks prastumti nacionalinius įstatymus, kurie nepaisys pagrindinių vartotojų teisių“, – paskelbė Europos Parlamento narė vokietė Julia Reda socialiniame tinkle „Twitter“.

„Pilietinei visuomenei bus labiau nei kada nors svarbu išlaikyti spaudimą valstybėms narėms! #SaveYourInternet," – parašė ji.

ES pabrėžia, kad šia direktyva siekiama išsaugoti internetą kaip „vietą, kurioje veikia saviraiškos laisvė“.

Po to, kai direktyva bus paskelbta ES oficialiajame leidinyje, ES valstybės narės turės per dvejus metus ją perkelti į savo teisines sistemas. Stebėtojai pabrėžia, kad reformos įtaka skaitmeninei rinkai daugiausia priklausys nuo to, kaip ES narės ją įgyvendins.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(5)
Neverta skaityti!
(13)
Reitingas
(-8)
Komentarai (6)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
37(0)
37(0)
27(0)
22(1)
19(1)
18(0)
15(0)
15(0)
14(2)
Savaitės
240(89)
111(20)
71(5)
Mėnesio
139(14)
128(7)
110(4)
107(15)
105(13)