Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » IT

Lietuviai „Yandex“ ir „FaceApp“ pamokų neišmoko: patys lendame į kilpą

2019-09-24 (0) Rekomenduoja   (11) Perskaitymai (1805)
    Share

Dar visai neseniai viešoji erdvė skendo nuo „FaceApp“ pagalba pasendintų žmonių nuotraukų, o šiek tiek vėliau – nuo informacijos, kiek iš tiesų toks malonumas kainuoja. Tačiau, nauja statistika rodo, kad lietuviai pamokų neišmoko.

Remiantis pasauline statistika, kibernetinių nusikaltimų sukeliami nuostoliai 2019 m. viršys 2 trilijonus dolerių, tačiau kaip parodė technologijų kompanijos „Samsung“ užsakymu Baltijos šalyse atlikta apklausa, 78 proc. Baltijos šalių gyventojų visiškai nesirūpina arba tik labai mažai rūpinasi duomenų saugumu, 60 proc. nežino kaip elgtis jei į jų paskyrą arba įrenginį buvo įsilaužta, o net 93 proc. Lietuvos gyventojų visiškai nesinaudoja arba naudojasi tik keliais saugumo ekspertų patarimais. Rezultatai buvo pristatyti spaudos konferencijos metu.

Kaip teigia Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas dr. Rytis Rainys, kad kibernetinis saugumas yra tokia didelė aktualija, kad visko apsaugoti – neįmanoma.

Ir nors Lietuvoje yra itin gera tinklų infrastruktūra, turime greitą ir pigų internetą, mokame mažiausiai iš visų ES vartotojų, tačiau kibernetinių incidentų pavykti Lietuvai nepavyksta.

2018 metais Lietuva turėjo 53 183 incidentus per metus. Kaip teigia dr. R. Rainys, šis skaičius parodo, kad kasmet daug Lietuvos vartotojų nukenčia nuo kibernetinių saugumo problemų. „Tai konkreti žala vartotojams, įmonėms ir organizacijoms“, – pabrėžia dr. R. Rainys.

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenimis, atakų skaičius auga – 2018 metais buvo 41 proc. daugiau rafinuotų atakų nei 2017 metais. Šios atakos – tikslingos ir rafinuotos. „Tai dažniausiai yra kibernetinių nusikalstamų grupuočių veiksmai“, – sako dr. R. Rainys. Anot jo, nuo tokių rafinuotų atakų neįmanoma šabloniškai apsisaugoti.

Itin opia problema tampa daiktų internetas – 2018 metais 21 proc. daugiau buvo interneto įrenginių su saugumo spragomis. „Daiktų interneto spragos dominuoja, jų daugėja. Ši problema didėja, sprendimų kaip kovoti siu šia problema kol kas nėra“, – pabrėžia dr. R. Rainys.

„Yandex“ atvejis gali pasikartoti

„Samsung Electronics Baltics“ Verslo pardavimų vadovas Baltijos šalyse Vaidas Bielinis, komentuodamas atlikto tyrimo išvadas, pabrėžia, kad tai parodo, kaip mes patys vertiname savo saugumą: 78 proc. Baltijos šalių nesirūpina savo kibernetiniu saugumu, 60 proc. žmonių nežinotų, ką daryti, jei į jų paskyrą įsilaužtų. Nors 50 proc. teigia, kad domisi naujienomis apie kibernetinį saugumą, tik 26 proc. teigia, kad klausėsi ar skaitė naujienas apie kibernetinį saugumą.

Kaip pastebi V. Bielinis, tik 4 proc. Baltijos šalių gyventojų darbui naudoja atskirą telefoną.

„Iš esmės viską darome viename telefone. Apsaugoti telefoną yra labai svarbu“, – teigia jis ir priduria, kad net vaikai greitai išmoksta atrakinti tėvų telefonus, tad tokia statistika stebina.

Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad 46 proc. žmonių naudoja tik PIN kodą, o penktadalis visai nenaudoja jokio išmaniojo telefono užrakinimo būdo. Taip pat trečdalis nėra keitę elektroninio pašto slaptažodžio, ketvirtadalis tai padaro, tik tada, kai to yra paprašoma.

Dar didesnį nerimą kelia faktas, kad dauguma žmonių, diegdami programėlę neperskaito sąlygų, su kuriomis sutinka. Taigi 65 proc. Lietuvos gyventojų net nežino, kokius duomenis teikia programėlių gamintojams. Toks mažas gyventojų sąmoningumas, pastebi abu specialistai, gali ateityje pasikartoti „Yandex“ atvejui.

Pasak V. Bielinio, silpnoji grandis siekiant apsisaugoti nuo tokių incidentų, yra žmonės.

„Prisiminkime prieš metus Lietuvoje kilusį „Yandex. Taxi“ skandalą. Nors įspėjimų apie duomenų saugumą ir galimas grėsmes netrūko ir netrūksta, šiandien programėlė ir toliau veikia. NKSC ataskaitoje buvo rašoma, kad ši programėlė reikalauja prieigos prie didelio kiekio jautrių duomenų ir leidimo naudotis įrenginio funkcijomis bei juos perduoda į Rusiją. Tačiau šiandien tikrai yra žmonių, kurie ir toliau siunčiasi šią programėlę nepaisydami nei žiniasklaidoje mirgančios informacijos, nei valstybinių institucijų perspėjimų. Vartotojai dažnai patys save stato į pavojų elgdamiesi neatsargiai ir sudarydami galimybę kenksmingai programinei įrangai patekti į jų įrenginius“, – kalbėjo ekspertas.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(24)
Neverta skaityti!
(13)
Reitingas
(11)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Vytautė Merkytė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
62(7)
43(7)
40(1)
36(1)
24(0)
24(3)
23(0)
22(0)
18(1)
17(7)
Savaitės
105(1)
88(4)
88(0)
Mėnesio
150(27)
147(12)
142(22)
106(0)
101(19)