Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » IT

Arnoldas Lukošius: „Kuo skiriasi pirmos ir trečios šalies slapukai – bent kartą pasiskaityti tikrai verta“

2020-11-01 (0) Rekomenduoja   (11) Perskaitymai (55)
    Share

Merilendo universiteto duomenimis kibernetinės atakos pasaulyje vyksta kas 39 sekundes. Spalio mėnuo jau aštuntą kartą paskelbtas Europos kibernetinio saugumo mėnesiu. Saugiai naudotis internetu itin svarbu. To galima mokytis bet kokiame amžiuje.

Pasak vieno akcijos „Senjorų dienos internete 2020“ pranešėjų Arnoldo Lukošiaus, lengvo atsakymo į klausimą, kaip žinoti, ar informacija internete patikima – nėra. „Dažniausiai melą padeda atskirti paprasčiausias sveikas protas, įstatymų bei taisyklių žinojimas ir tikrinimas. Pirma taisyklė, kai jums kažką siūlo ar reklamuoja: jei kažkas atrodo per gerai, kad būtų tiesa, tai ir yra per gerai, kad būtų tiesa. Gavę nuorodas į straipsnius ar vaizdo turinį, kur įžymybės investavo ir fantastiškai uždirbo, galite iškart žinoti, kad tai nėra tiesa. O jei vis tik kirba noras patikėti, pakaks tiesiog tame pačiame internete paieškoti minimų faktų ir, greičiausiai, rasite pranešimą apie sukčius“, – sako A. Lukošius. 

Ženklai išduodantys pavojų

Inovacijų ekspertas skatina išlikti budriais ir pastabiais: „jei staiga iššoka langas su kokiu gąsdinančiu įspėjimu – neva jūsų banko sąskaita pripažinta nepatikima, į jūsų kompiuterį įsilaužta, policija prašo jūsų duomenų – ir reikalaujama kažką paspaudus, kažką užpildyti, visuomet prisiminkite du dalykus: jokie pareigūnai negali tvarkyti reikalų telefonu ar internetu be savo tapatybės patvirtinimo. Niekas niekada, kad ir kas tai bebūtų, negali reikalauti jūsų slaptažodžio, ar prisijungimo kodų“.

 

„Jei gavote laišką iš banko, kur sakoma, kad turite paspaudę nuorodą kažką įrašyti, greičiausiai tai sukčiai. Net jei paspaudus nuorodą atsiveria visiškai banko puslapiui identiškas vaizdas. Paprasčiausias būdas atskirti, ar patekote į legalų, ar į sukčių puslapį – pažiūrėti į svetainės pavadinimą nuorodos eilutėje, kur renkami adresai. Jei ten ne tikslus jūsų banko interneto adresas, skiriasi nors viena raidė pavadinime – patekote pas apgavikus“, – teigia A. Lukošius.

Pasak A. Lukošiaus, net labai paprastos svetainės, pavyzdžiui tos, kur ieškome maisto receptų, patarimų šeimininkams ar kt. gali rinkti perteklinę informaciją apie mus. Todėl, ypač lankantis nepažįstamuose interneto puslapiuose, būtina atidžiai skaityti viską, ties kuo spaudžiate „sutinku“. Dažnai net slapukų patvirtinimo prašyme paspaudus „daugiau“ – atsiranda galimybė patvirtinti tik būtinuosius slapukus ir taip sumažinti savo pėdsaką internete.

Ar jūsų slaptažodis saugus?

Ne mažiau svarbūs slaptažodžiai, kuriuos naudojame. Jie turėtų būti ne tiek sudėtingi, kiek nenuspėjami ir, svarbiausia, nesikartoti.

A. Lukošius pripažįsta, kad daugelis jau žino, jog slaptažodis 123456 ar QWERTY nėra saugus ir tokių, greičiausiai, nebekuria. Juk ir svetainės nebepriima slaptažodžio be didžiosios raidės ar skaičiaus. „Deja, dažnai net iš pirmo žvilgsnio saugų slaptažodį nesunku tiesiog atspėti. Manau, nesuklysiu sakydamas, kad daugelio slaptažodį sudaro kažkokio artimojo (senelių atveju dažniausiai anūko) vardas bei su gimimo data susiję skaičiai (gal metai, gal mėnuo ir diena). Kompiuteriui toks slaptažodis tiek pat sudėtingas, kiek tokio paties ilgio beprasmių skaičių ir raidžių kombinacija. Tačiau pasitelkę socialinę inžineriją, logiką ir tą patį socialinį tinklą sukčiai jį gali tiesiog išvilioti ar išskaičiuoti, – savo įžvalgomis dalijasi A. Lukošius, – Tarkime, patys elgsitės saugiau – neišduosite slaptažodžio telefonu ar neįrašysite į apgavikų sukurtą svetainę, tuomet galima tikrinti jūsų socialinį tinklą ir žiūrėti, ką dažniausiai mėgstate, kokį vardą dažniausiai minite. Gal tai jūsų augintinis? Gal anūkėlis? Lieka parinkti datas ir bandyti – gal pavyks įsilaužti?“

 

A. Lukošius pasiūlė ir įdomų būdą, kaip susikurti saugų slaptažodį, kurį bus lengva prisiminti: „vienas būdų, padedantis sukurti saugų slaptažodį – patikėti jį interneto naršyklei – jums jį pasiūlys ir išsaugos. Tačiau patys tokio niekada neprisiminsite. Patarčiau kurti ilgą, turintį prasmę, tačiau nesusijusį su jumis – asociatyvų slaptažodį. Juk slaptažodžio V1qu98zZoi7gQ6615 niekaip neatsiminsite, o slaptažodį „1pasimatymasbuvoprieKLEVO“ prisiminti lengva, o kitiems jį atspėti – ne. Be to, dabar daugybė rimtų svetainių siūlo antros pakopos tikrinimą – net suvedus teisingą slaptažodį naujame įrenginyje, jūsų nurodytu telefonu ar elektroniniu paštu siunčiamas kodas, kurį reikia suvesti, kad svetainė slaptažodį priimtų. Rekomenduoju būtinai įjunti šį tikrinimą, bent jau savo Facebook, Google paskyroms. Ir jokiu būdu nenaudokite to paties slaptažodžio visur“.

Lėčiau – saugiau

 

Daugelis žmonių, ieškodami informacijos internete, net nesusimąstę skubėdami spaudžia „sutinku“, vos tik pamato vieno ar kito tinklapio siūlomas taisykles, kurios dažnu atveju būna ne trumpos. Europos Sąjunga 2009 m. ne veltui patvirtino ePrivatumo direktyvą, pagal kurią kiekviena ES teritorijoje naudojama svetainė privalo įspėti lankytoją apie slapukus ir gauti jo sutikimą. Pasak A. Lukošiaus, kai svetainių yra tiek daug, o nesutikus su slapukais dažna neveikia, kaip dera, įprantame maigyti „sutinku“ net nesusimąstydami. Jei tai svetainė, kuria tikite ir kurioje vis tiek dažnai lankysitės – žinių portalas, interneto parduotuvė ar kt. – išties patogiau tiesiog vieną kartą sutikti su slapukais ir vėliau nebent kartais juos ištrinti.

 

A. Lukošius atkreipia dėmesį, kad net ir žinomose svetainėse, jau nekalbant apie tas, kur gal niekada daugiau neužsuksime, pamačius slapukų patvirtinimo prašymą, tikrai verta paskaityti su kuo sutiksite. Juolab, kad paspaudus „daugiau informacijos“ dažnai atsiveria galimybė patvirtinti ne visus, o pasirinkti tik būtiniausius ar norimus slapukus. „Bent vieną kartą pasiskaityti reikia – sužinoti, kuo skiriasi pirmosios ir trečiosios šalies slapukai, kurie yra būtini veikimui, kurie nustato jūsų pasirinkimus, kurie renka statistiką svetainei, o kurie – jūsų duomenis rinkodarai ir reklamos užsakovams. Tikrai nepakenks sekti, kad trečiosios šalies rinkodarai skirtų slapukų būtų mažiau. O gal paskaičius paaiškės, kad rengėtės spausti „sutinku“ visai ne po slapukais“, – neskubėti ir įsigilinti ragina A. Lukošius.

Daugiau informacijos galima rasti www.prisijungusi.lt

Tai yra pranešimas spaudai - pateiktos informacijos redakcija neredaguoja, o už pranešimo turinį atsako jį paskelbę autoriai.
Verta skaityti! Verta skaityti!
(16)
Neverta skaityti!
(5)
Reitingas
(11)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
40(3)
27(0)
24(0)
20(0)
17(3)
16(0)
15(0)
15(0)
Savaitės
87(0)
70(2)
65(7)
Mėnesio
109(14)
109(9)
83(0)
75(0)
74(0)