Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Karyba ir technologijos

Pasaulį gąsdinantys branduoliniai ginklai: kas ir kiek jų turi?

2013-04-08 (7) Rekomenduoja   (3) Perskaitymai (4287)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Branduoline energija naudojasi daugiau kaip dvi dešimtys valstybių, tačiau tik nedaugelis iš jų turi branduolinį ginklą ar bent jau įtariamos jį gaminančios, skelbia naujienų tarnyba CNN. Taigi, kas ir kiek turi pasaulį gąsdinančių branduolinių ginklų?

JAV

Daugiausiai branduolinių bandymų yra atlikusi JAV, tai yra vienintelė šalis, kovose panaudojusi branduolinį ginklą. JAV taip pat yra vienintelė šalis, kuri branduolinių ginklų laiko kitose šalyse. Pagal NATO branduolinio dalinimosi programą, jos ginklų, apie 200 B61 branduolinių sprogmenų, yra Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Turkijoje.

Įvairiomis sutartimis JAV ir jos buvusi Šaltojo karo priešininkė Rusija bendradarbiauja ir abi siekia sumažinti savo branduolinį arsenalus, kurie, neabejotinai, yra didžiausi pasaulyje. Tai dažnai susiję ne tik su noru mažinti grėsmes pasauliui, bet ir su šių ginklų tobulėjimo ir efektyvumo didėjimu bei noru mažinti milžiniškas aptarnavimui skiriamas lėšas. Abi šalys turi galimybę panaudoti branduolinius ginklus tiek sausumoje, tiek iš oro ar jūros.

2012 metų gruodžio mėnesio duomenimis, JAV turėjo apie 2 150 kovinių galvučių, ginklų, kurie yra dislokuoti arba gali būti pristatyti per trumpą laiką. Dar apie 2 500 kovinių galvučių yra rezerve, apie 3 000 yra „nurašytos“ ir bus sunaikintos.

Apie 500 branduolinių galvučių skirtos naudoti sausumos raketose, 1 150 – atominiuose povandeniniuose laivuose, dar apie 300 – orlaiviuose. Atominiai povandeniniai laivai yra viena geriausių platformų, nuo kurių ginklas gali pasiekti bet kurį pasaulio kampelį. Šie laivai gali neribotą laiko tarpą būti po vandeniu ar net po Arkties ledynais, kurie atstotų apsauginį šydą – uždangą nuo palydovų.

Pirmąjį branduolinį bandymą JAV atliko 1945 metais, paskutinį – 1992-iais. Iš viso atlikti 1 054 bandymai.

Rusija

Manoma, kad pokario metu šnipai Sovietų Sąjungai perdavė pirmąsias žinias apie branuolinį ginklą. Sovietai pirmąjį atominį prietaisą išbandė 1949 metais, praėjus ketveriems metams po bandymų JAV. Pastaroji branduolinius sprogmenis detonavo Hirošimoje ir Nagasakyje, Japonijoje. Šie sprogimai privertė šalį kapituliuoti.

Pernai gruodį Rusija turėjo apie 1 720 branduolinių galvučių. Apie 1 070 iš jų skirtos panaudoti sausumos raketose, 350 – atominiuose povandeniniuose laivuose ir dar 300 galėtų būti dislokuoti orlaiviuose.

Apie 2 700 kovinių galvučių, manoma, yra rezerve, o dar apie 4 000 laukia sunaikinimas.

Pastarąjį kartą Rusijoje branduoliniai bandymai atlikti 1990 metais, o iš viso šalis jų yra atlikusi 715.

Prancūzija

Prancūzijos branduolinis arsenalas yra trečias pagal dydį pasaulyje, nors ir gerokai mažesnis nei JAV ir Rusijos.

Vadovaujant prezidentui Jacques’ui Chiracui, 1996 metais Prancūzijoje buvo išmontuoti sausumoje naudojami branduoliniai ginklai ir perpus sumažintas kitų tokių mechanizmų skaičius.

Šiandien dauguma iš 300 Prancūzijos turimų kovinių galvučių skirtos keturiems jos turimiems povandeniniams laivams (apie 240). Likusios skirtos panaudojimui orlaiviuose arba laukia išmontavimo.

Pirmuosius branduolinius bandymus šalis atliko 1960 metais, paskutinį – 1996 metais. Iš viso jų būta 210.

Didžioji Britanija

Kuomet JAV pradėjo vadinamąjį Manheteno projektą, grupė mokslininkų, žinomų kaip „britų misija“, atvyko jiems pagelbėti. 1946 metais JAV priėmė įstatymą, kad su kitomis šalimis dalytis šia informacija yra nusikaltimas. Tuomet Jungtinė Karalystė pradėjo savo branduolinę programą.

1954 metais JAV pakeitė teisės aktus ir vėl atvėrė duris bendradarbiavimui. Daugiau kaip pusė Didžiojoje Britanijoje atliktų branduolinių bandymų buvo įgyvendinti bendrose operacijose su JAV.

Jungtinė Karalystė turi keturis povandeninius laivus, galinčius gabenti branduolines raketas. Šios karinės vandens transporto priemonės yra vienintelis būdas šaliai panaudoti branduolinį ginklą. Šiuo metu šalis turi 225 branduolines galvutes, 160 galimų naudoti povandeniniuose laivuose, 65 yra rezerve.

Pirmuosius branduolinius bandymus šalis atliko 1952 metais, paskutinį – 1991 metais. Iš viso atlikta apie 45 bandymų.

Kinija

Kinija branduolinį ginklą panoro turėti 1950 metais, po to, kai JAV į Ramųjį vandenyną Korėjos karo metu perkėlė šį ginklą.

Pirmąjį sėkmingą branduolinį bandymą Kinija atliko 1964 metais.

JAV mokslininkų federacijos duomenimis, Kinija ir toliau didina savo branduolinį arsenalą. 2012 metų gruodį šalis turėjo apie 140 branduolinių galvučių, skirtų sausumos raketoms, ir dar 40 naudotinų orlaiviuose. Likusios galvutės arba bus išmontuotos, arba panaudotos atominiuose povandeniniuose laivuose.

Manoma, kad Kinija iš viso turi apie 240 galvučių. Tikslūs skaičiai nėra žinomi.

Paskutinį kartą Kinija bandymą atliko 1996 metais, o iš viso jų atlikta 45.

Indija

Indijai branduolinio ginklo prireikė sekant Kinijos pavyzdžiu. Pirmuosius branduolinius įrenginius šalis išbandė 1974 metais. Trys bandymai vyko 1998 metų gegužę, po poros dienų atlikti dar du bandymai.

Indija turi lėktuvuose ir sausumos raketose naudojamas branduolines galvutes, atsargoje ji ketina turėti ir laivyne naudojamų galvučių. Kaip ir jos konkurentas Pakistanas, Indija deda daug pastangų, norėdama sukaupti didesnes šių branduolinių įtaisų atsargas.

Manoma, kad dabar sandėliuose tokių galvučių yra apie 80-100, tačiau šalis neturi tinkamos įrangos joms pernešti.

Pakistanas

Pakistanas branduolinės programos slapta ėmėsi 1972 metais, prasidėjus trečiam karui su Indija. Atsakydamas į konkurentės 1998 metais atliktus šešis branduolinius bandymus, Pakistanas paskelbė, kad netoli pasienio su Iranu susprogdino šešis požeminius prietaisus.

Kaip ir Indija, Pakistanas aktyviai dirba gamindamas daugiau branduolinių galvučių. Jas šalis gali panaudoti orlaiviuose ir sausumos raketose.

Manoma, kad atsargoje šalis turi 90-110 tokių branduolinių prietaisų.

Šiaurės Korėja

Šiaurės Korėja yra atlikusi tris požeminius branduolinius bandymus, paskutinysis vyko šių metų vasarį. Šalis atliko ir balistinių raketų bandymus, tiesa, manoma, kad abiejų technologijų Šiaurės Korėja dar neapjungė.

Ekspertai teigia, kad šalyje yra pakankamai plutonio, kad būtų pagaminta apie dešimt branduolinių galvučių. Tačiau šalis neturi įrangos, kuria galėtų jas panaudoti.

Šiaurės Korėja branduolinę programą pradėjo šalyje pastačiusi sovietinį reaktorių. 1994 metais, po susitarimo su JAV, šalis pažadėjo sustabdyti ginklų programą mainais už paramą statant elektros energiją gaminantį reaktorių. Po aštuonerių metų Pchenjanas pradėjo slaptą branduolinių ginklų programą ir išvarė Tarptautinės atominės energijos agentūros inspektorius.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba Šiaurės Korėjai patvirtino naujas sankcijas, kurios įsigalioja po kiekvieno branduolinio bandymo.

Izraelis

Izraelis nei patvirtina, nei paneigia turintis atominę bombą, nors manoma, kad iš tiesų ją turi. Šalis turi apie 80 branduolinių ginklų ir pakankamai plutonio, kad galėtų pasigaminti dar apie 200.

Buvęs ministras pirmininkas Shimonas Peresas 1998 metais interviu televizijai teigė, kad Izraelis branduolinę programą pradėjo vystyti 1950 metais, siekdamas užkirsti kelią karui.

Izraelis yra įsigijęs povandeninių laivų ir lėktuvų, galinčių gabenti branduolines kovines galvutes, tačiau neaišku, ar jos yra įmontuotos.

Daugelis mano, kad Izraelio turimos „Jericho“ tipo sausumos raketos taip pat pajėgios pernešti branduolinį užtaisą. 

Iranas

Pastarąjį dešimtmetį pasauliui didelį susirūpinimą kelia Irano branduolinė programa. 2011 metų lapkritį Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) paskelbė ataskaitą, kurioje skelbiama, kad turima patikimos informacijos, jog Iranas plėtoja branduolinį ginklą.

Iranas tvirtina, kad uraną sodrina civiliniais tikslais, tačiau TATENA tvirtina, kad šalis nepakankamai bendradarbiauja, kad jos tikslus būtų galima laikyti taikiais. Dėl tokios šalies pozicijos Jungtinių Tautų Saugumo agentūra ir daugelis Vakarų šalių Iranui pritaikė ekonomines ir ginklų sankcijas.

Balistines raketas Iranas vysto nuo 1980-ųjų ir turi didžiausią dislokuotų raketų skaičių Artimuosiuose Rytuose. Ekspertai teigia, kad šios raketos bent jau kol kas nėra tinkamos branduolinių raketų pernešimui. Net jei Iranas turės branduolinį užtaisą, jam prireiks daug laiko tyrimams, siekiant pagaminti tinkamą ginklą.

Iki šiol Iranas nėra atlikęs branduolinių bandymų.

Apibendrinant galima teigti, kad šalia didelės grėsmės, kurią kelia branduoliniai ginklai, jie kartu veikia kaip atgrasantis faktorius priešams imtis karinių veiksmų. Turėti branduolinį užtaisą yra viena, tačiau sukurti patikimą šio užtaiso nešėją (kaip raketas, laivus ir pan.), reikia daug resursų. Be to, tai ir daug žinių reikalaujantis procesas.

Manoma, kad Šaltojo karo metu tarp JAV ir Sovietų Sąjungos, nepaisant aštrių nesutarimų, būtent suvokimas, jog abiems konfrontuojančioms pusėms ginklų arsenalas nugalėtojo vardo neatneš, privertė ieškoti kompromisų.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(21)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(3)
Visi šio ciklo įrašai:
2018-03-06 ->
2013-04-08 ->
Pasaulį gąsdinantys branduoliniai ginklai: kas ir kiek jų turi?
2012-05-03 ->
2011-08-02 ->
2010-05-04 ->
2009-10-25 ->
Komentarai (7)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
45(0)
43(0)
41(0)
32(4)
25(0)
20(0)
16(0)
15(5)
13(2)
12(1)
Savaitės
94(1)
82(1)
80(3)
60(2)
Mėnesio
146(25)
106(13)
89(0)
85(8)