Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Karyba ir technologijos

JAV ekspertas: „Lietuvoje reikia dislokuoti amerikiečių raketas“

2014-03-13 (39) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (2196)
    Share

Rusijos įvykdyta Krymo okupacija NATO turėtų tapti skambučiu. O po 2008-ųjų Rusijos ir Gruzijos karo Aljanso pademonstruotas neryžtingumas tebuvo dar viena paskata Vladimirui Putinui.

Todėl NATO turi reaguoti ir Baltijos šalyse dislokuoti gynybines pajėgas, o Lenkijoje - galbūt ir branduolinį ginklą. Tai atgrasytų Rusiją nuo tolimesnių avantiūrų, leidinyje „The Wall Street journal“ rašo JAV ekspertas, Strateginių ir biudžeto įvertinimų centro direktorius Jimas Thomasas.

Pasak analitiko, dauguma NATO narių Europoje pastaruosius kelis dešimtmečius praleido svarstydamos kaip ir kur išleisti pinigus iš vis mažėjančių gynybos biudžetų. Tiek Europos šalys, tiek JAV mažina savo gynybos biudžetus, o Amerika sutelkia dėmesį į Aziją, tad nenuostabu, jog oficialūs pareigūnai pirmiausiai siūlė griebtis politinių ir ekonominių priemonių prieš Rusijos agresiją.

J.Thomaso manymu, visos šios priemonės – sankcijos, G8 susitikimo Sočyje boikotas, rusų oligarchų sąskaitų įšaldymas ir Rusijos izoliavimas tarptautiniuose forumuose – yra legitimaus atsako į V.Putino agresiją prieš suverenią Ukrainos valstybę pavyzdžiai. Tačiau ekspertas pabrėžia, kad būtina pagalvoti ir apie karines priemones.

„Pirmiausiai NATO turėtų pagalvoti apie tris „ne“, kurių įsipareigojo laikytis 1997 metų sutartimi su Rusija. Tie trys ne apibrėžė NATO ketinimus – Aljansas neturi jokių ketinimų, jokių planų ir jokios priežasties naujųjų narių teritorijose dislokuoti nestrateginius branduolinius ginklus.

Tačiau NATO pasiliko teisę ateityje dislokuoti fronto linijoje atsidūrusių Aljanso narių teritorijose šiuos (taktinius branduolinius) ginklus, jei toms valstybėms iškiltų pavojus. Ir nors NATO iki šiol neturi ketinimų bei planų dislokuoti branduolinius ginklus naujosiose Aljanso šalyse, pavyzdžiui Lenkijoje, dabar yra pakankamai priežasčių būtent taip ir padaryti“, - mano J.Thomasas.

Pasak eksperto, pirmu žingsniu taptų Lenkijos turimų naikintuvų F-16 modifikavimas. Kol kas jie gali nešti tik konvencinę ginkluotę, tačiau modifikacija leistų gabenti ir taktinį branduolinį ginklą. JAV turi apie 200 branduolinių galvučių, kurios pagal susitarimą su keliomis Aljanso šalimis, pavyzdžiui Vokietija, Nyderlandais, Italija, Turkija, laikomos jų teritorijose.

Šaltojo karo laikais, kilus būtinybei JAV taktinius branduolinius ginklus galėjo naudoti net jų neturinčios šalys, kurių orlaiviai buvo specialiai modifikuoti tokiai funkcijai.

Pavyzdžiui Nyderlandų naikintuvai F-16 bei Vokietijos „Tornado“ karo metu gavę įsakymą galėjo numesti bombas su taktiniu branduoliniu užtaisu ant puolančių sovietų divizijų.

Buvo manoma, kad tik panaudojus taktinį branduolinį ginklą, kurio galia, priklausomai nuo modifikacijos, yra mažesnė, prilygsta arba kelis dešimtis kartų viršija bombai, numestai ant Hirošimos. Šaltasis karas pasibaigė, tačiau tokį pajėgumą kai kurių NATO šalių orlaiviai iki šiol išlaikė.

Anot J.Thomaso Lenkijos naikintuvų modifikavimas būtų tik pirmas žingsnis, mat tada reikėtų rasti tinkamas bazes, kuriose, paaštrėjus situacijai su Rusija, atgrasymo tikslais būtų galima dislokuoti pačias branduolines galvutes.

Beje, galima tik priminti, kad dar nesenai JAV svarstė pernai Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė nepritarė JAV planams vienašališkai mažinti savo strateginį branduolinį arsenalą derantis su Rusija. Mat tai esą galėtų tapti preliudija mažinti taktinių branduolinių ginklų skaičių Europoje, nors JAV ir paskelbė, kad derybose pastarieji ginklai neminimi.

Vis dėlto įdomi ir Lietuvai aktuali kita J.Thomaso mintis. Pasak eksperto, NATO turėtų apsvarstyti ir konvencinės ginkluotės dislokavimo galimybę Baltijos šalyse.

Ne laikinai, o nuolatos. Pavyzdžiui praėjusią savaitę į Lietuvą atskridę 6 papildomi JAV naikintuvai F-15 tik laikinai sustiprino NATO oro policijos misiją. J.Thomaso nuomone, būtina dislokuoti ir kitus pajėgumus.

„Taip būtų ne tik parodomas solidarumas, mat pirmiausiai gynybinės – priešlėktuvinės, prieštankinės ir priešlaivinės konvencinės ginkluotės dislokavimas pagrindinėse bazėse atgrasytų nuo antžeminės, oro ar jūrų atakų.

Šie žingsniai leistų sumažinti Rusijos pagundas „ginti etninių rusų teises“ Baltijos šalyse bei tokiai žaibiškai okupacinei operacijai, kokią Rusija įvykdė Kryme, užkirstų kelią“, - teigia J.Thomasas.

Galiausiai, pasak eksperto, NATO turėtų pasiųsti aiškų signalą Ukrainai dėl tiesioginės karinės pagalbos galimybės, ypač, jei Rusija eskaluos krizę Kryme ir okupuos rytines Ukrainos sritis. Be to, nesikišdama tiesiogiai į įvykius Ukrainoje, NATO galėtų teikti slaptą karinę paramą - JAV jau turi tokios patirties, kai apginklavo su sovietais kariavusius afganus.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(13)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Komentarai (39)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Vaidas Saldžiūnas
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
43(2)
35(3)
34(0)
31(0)
28(0)
22(0)
21(0)
15(0)
15(0)
15(2)
Savaitės
88(0)
75(2)
67(9)
67(6)
Mėnesio
151(27)
135(0)
111(1)
109(2)
108(0)