Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Karyba ir technologijos

Lietuva nori skubiai grąžinti šauktinių kariuomenę – jau šįmet planuojama pašaukti 3 tūkst. vyrų

2015-02-25 (86) Rekomenduoja   (1) Perskaitymai (1844)
    Share

Lietuvos valstybės vadovai artėja prie sprendimo sugrąžinti į mūsų kariuomenę šauktinius. Antradienį Valstybės gynimo taryba aptarė galimybę dar šiemet į kariuomenę pašaukti 3 tūkst. jaunuolių. Ekspertai prognozuoja, kad artimiausius dvejus metus Rusijos agresijos prieš Baltijos šalis tikimybė bus labai didelė, o Lietuvos kariuomenės rezervas nesiekia net pusės realaus poreikio.

Tikimasi, kad pirmasis šaukimas bus pradėtas dar šių metų rugsėji. Tam reikia Vyriausybės ir Seimo pritarimo, įstatymų pakeitimų, tačiau politikos užkulisiuose kalbama, kad valdančiosios partijos pritaria šiai idėjai.

„Ginti savo tėvynę yra kiekvieno piliečio pareiga ir garbė“, – po Valstybės gynybos tarybos posėdžio pristatydama idėją sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Pagal planą, kasmet į Lietuvos kariuomenę būtų pašaukiama 3-3,5 tūkst. jaunuolių, kurių amžius nuo 19 iki 26 metų. Apmokymuose jie praleis 9 mėnesius.

Skaičiuojama, kad tokių žmonių Lietuvoje yra apie 200 tūkst., tačiau ne visi būtų pašaukti – įstatyme numatytos ir išimtys, kurios atleistų nuo tarnybos. Pavyzdžiui, turintys negalią, sveikatos sutrikimų, studentai, vaikus auginantys jauni žmonės. Visi šauktiniai galėtų raštu išdėstyti argumentus, kodėl norėtų išvengti privalomojo šaukimo, o prašymus svarstytų komisija.

Jaunuoliai, kurie neteisėtai bandys išvengti karo prievolės, bus traukiami baudžiamojon atsakomybėn.

Pirmiausia į kariuomenę būtų šaukiami savanoriai.

Planuojama, kad per penkerius metus Rukloje ir kitose kariuomenės mokymo bazėse būtų paruošta apie 16-17 tūkst. jaunuolių. Tai reikštų, kad būtų sukurtas solidus Lietuvos kariuomenės rezervas – apie 75-90 proc. poreikio.

Ekspertų teigimu, pasiekti tokių rezultatų didinant profesionalių karių skaičių yra neįmanoma. Be to, 3,5 tūkst. šauktinių per metus yra 4-5 kartus didesnis skaičius nei savanorių, kurie yra rengiami baziniuose kariniuose mokymuose.

Pradėjus šaukimą, Lietuvos kariuomenė taptų mišri – profesionaliais išliktų tik Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų ir Didžiosios kunigaikštienės Birutės batalionai.

Rusija kelia didelę grėsmę

Pagrindinės priežastys, kodėl šauktinius į kariuomenę siekiama sugrąžinti dar šiemet – per artimiausius dvejus metus karinių grėsmių intensyvumas mūsų regione bus labai didelis.

Rusijos agresija prieš Baltijos šalis yra reali, todėl tam reikia ruoštis jau dabar, nes išankstinę mobilizaciją apsunkintų priešiškos valstybės veiksmai.

Į agresiją pirmiausia reaguotų Lietuvos kariuomenė.

Sprendimas panaikinti privalomuosius šaukimus buvo priimtas 2008 metais, socialdemokratų mažumos Vyriausybės, kurią palaikė konservatoriai.

Tai buvo daroma ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.

Rumunija šauktinių kariuomenės atsisakė 2006 metais, Latvija – 2007 metais, Vokietija – 2011 metais.

Šiuo metu šauktinių kariuomenė yra išlikusi Norvegijoje, Danijoje, Estijoje, Graikijoje ir Turkijoje (NATO). Taip pat ES valstybėse – Suomijoje, Austrijoje, Kipre.

Šveicarijos kariuomenė taip pat yra sudaryta iš šauktinių.

Lietuvos Konstitucijos 139 str. nurodo, kad mūsų šalies piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyvią krašto apsaugos tarnybą.

Generolas Vytautas Žukas: „Karių trūkumas kelia realią grėsmę šalies saugumui“

Kol Rusija vykdo karinę agresiją Ukrainoje, geopolitinė situacija yra labai sudėtinga, todėl Lietuvos kariuomenė jau dabar turi sukomplektuoti iki galo savo kariuomenės dalinius. Šiuo metu mūsų šalis neturi reikiamo rezervo, o karių trūkumas yra toks didelis, kad kelia grėsmę valstybės saugumui. Tai antradienį sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Vytautas Jonas Žukas.

Lietuvos kariuomenės vadas aiškino Valstybės gynimo tarybos sprendimą sugrąžinti privalomąją karinę tarnybą ir jau šiemet pašaukti 3 tūkst. jaunuolių.

„Tai, kad dabar nėra realios grėsmės, nereiškia, kad jos nebus po savaitės, mėnesio, pusmečio, metų. Mes neturime rezervo, mums trūksta karių“, – aiškino generolas.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenę sudaro apie 12 tūkst. karių, o tai tik pusė skaičiaus, kurio reikėtų šalies gynybai.

Dešimtyje Lietuvos kariuomenės batalionų realus etatų užpildymas siekia tik 30 procentų. Vos dviejuose batalionuose – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotame pėstininkų ir Didžiosios kunigaikštienės Birutės batalione – kareivių pareigybės užpildytos 54 ir 72 procentais.

„Tai kelia realią grėsmę valstybės saugumui“, – kalbėjo kariuomenės vadas.

Karius šauks per loteriją

Kaip vyks karių šaukimas? Generolas V.J.Žukas sako, kad bus remiamasi kitų Vakarų šalių sukaupta patirtimi.

„Visų pašaukti negalime. Paprastai, kai valstybė negali iš karto pašaukti viso reikiamo karių skaičiaus, tai yra daroma atrankos būdu. Visi tie, kurie yra karo prievolininkai, bus pašaukti atrankos būdu, stebint visuomenės atstovams. Labai svarbu, kad šitas procesas vyktų skaidriai, kad visi žinotų, kam ir kodėl iškrito šita, galima sakyti, loterija“, – kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas.

Tokį atrankos būdą JAV naudojo per Vietnamo karą. Panašų procesą Europos šalys vykdė per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus.

„Šiuo metu mes esame panašioje situacijoje“, – sakė V.J.Žukas.

Ginklų užteks

Jau šiemet į Lietuvos kariuomenės batalionus bus pašaukta apie 3 tūkst. jaunuolių – pusantro tūkstančio per trečiąjį ketvirtį ir tiek pat metų pabaigoje. Ar mūsų šalis turi reikiamą ginkluotės ir kitos įrangos kiekį?

„Mes turime ginkluotės pakankamai, infrastruktūra taip pat atitinka poreikius. Juk mes kažkada jau turėjome šauktinių kariuomenę, be to, daliniai yra pustuščiai. Jeigu bus tokie politiniai sprendimai, tai reikės galvoti apie uniformas, lovas, patalynes, maitinimą“, – 15min.lt sakė generolas V.J.Žukas.

Šiam planui įgyvendinti šiemet reikės 30-35 mln. eurų. Lėšos bus paimtos iš gynybos biudžeto. Išlaidos vienam šauktiniui bus apie 9 315 eurų.

„Algirdo ir Birutės batalionai bus užpildomi tik profesinės karo tarnybos kariais, o kituose batalionuose bus komplektuojamos atskiros šauktinių ir profesionalų karių kuopos“, – aiškino generolas.

Šiemet pašaukti jaunuoliai būtų mokomi tik Lietuvos kariuomenės batalionuose, nes mokymo bazės dar nėra paruoštos priimti tokį kiekį šauktinių.

Išspręstų Lietuvos kariuomenės problemas

Generolas V.J.Žukas sako, kad šauktinių grąžinimas sprendžia ir reguliariosios kariuomenės, ir rezervo problemas.

Toks sprendimas buvo pasirinktas, nes reikiamą karių skaičių pavyktų pasiekti daug greičiau nei laukiant, kol bus parengti savanoriai, besirenkantys bazinius karinius mokymus. Auganti Rusijos grėsmė reikalauja didesnio greičio.

Atlikę privalomąją karinę tarnybą, jaunuoliai bus paskirti į kariuomenės rezervą, kuris būtų panaudotas karo atveju.

Šauktiniai, norintys likti Lietuvos kariuomenėje, galės dalyvauti atrankoje ir tapti profesionalais.

„Į šauktinių tarnybos pabaigą mes galėsime traktuoti, kad jie yra pajėgūs vykdyti užduotis vieneto sudėtyje ir turėsime aktyvų rezervą penkeriems metams. Tai išsprendžia abi problemas“, – aiškino V.J.Žukas.

Generolas majoras paaiškino, kad per penkerius metus užpildyti Lietuvos kariuomenės spragas vien profesionalais yra neįmanoma.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(25)
Neverta skaityti!
(24)
Reitingas
(1)
Komentarai (86)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Dovydas Pancerovas
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
47(0)
41(0)
17(0)
15(0)
13(4)
10(1)
Savaitės
74(5)
72(5)
65(1)
Mėnesio
156(47)
146(15)
114(0)
113(24)
101(0)