Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Karyba ir technologijos

Norite JAV karinės bazės savo šalyje? Atsargiai - kad nepasikartotų Japonijos patirtis!

2015-05-05 (61) Rekomenduoja   (1) Perskaitymai (5416)
    Share

Lietuvoje neretai pasigirsta raginimų bent laikinai įsikurti amerikiečių kariams, kurie taptų savotišku skydu nuo vis agresyvėjančios Rusijos. Teigiamą lietuvių požiūrį į JAV karius kai kurie japonai vargu ar suprastų.

Po Antrojo pasaulinio karo jau dešimtmečius Japoniją saugo JAV kariai. Tokia dviejų šalių draugystė suteikė Japonijai progą plėtoti savo ekonomiką. Bet daliai japonų net ir finansiškai naudingi amerikiečiai yra kaip rakštis.

Šią savaitę Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe lankosi Vašingtone. Jis džiaugiasi, kad JAV ir Japonijos karinis aljansas dar niekada nebuvo toks tvirtas, ir kuria naujus planus, susijusius su šalies gynyba bei karinėmis JAV bazėmis.

Istoriškai ši dviejų šalių draugystė gali pasirodyti gana keista. Antrojo pasaulinio karo metu šalys įnirtingai kariavo, o karo pabaigoje JAV pribaigė Japoniją pirmą ir vienintelį sykį panaudojusi branduolinius ginklus. Bet tai – jau istorija, kurios puslapius abi šalys linkusios užversti.

Japonijos gyventojus džiugina apsauga, kurią suteikia JAV. Daugeliui japonų netenka susitikti su 50 tūkst. šalyje dislokuotų JAV kariškių. Taip yra todėl, kad 70 proc. JAV karinių bazių yra įrengtos tolimoje Okinavos prefektūroje Kiūšiū regione. Ji sudaro vos 0,6 proc. Japonijos ploto. Tačiau būtent čia lekia nepasitenkinimo kibirkštys.

Žiaurių kovų randai

Okinavos gyventojai nuoskaudų turi išties nemažai. Antrojo pasaulinio karo metais Okinavoje vyko vieni žiauriausių mūšių Ramiojo vandenyno karo veiksmų zonoje. Žuvo tūkstančiai amerikiečių, japonų karių bei civilių.

Pakraupę dėl nuostolių ir aršaus japonų pasipriešinimo amerikiečiai apskaičiavo, kad likusios Japonijos dalies užkariavimas JAV kainuotų iki milijono gyvybių.

Tai buvo viena priežasčių verčiau japonus priversti pasiduoti panaudojant branduolinius ginklus ir įtraukiant į karą Sovietų Sąjungą.

Po kapituliacijos Japoniją okupavo JAV kariai, o valdžią į savo rankas japonai vėl paėmė 1952 metais. Bet Okinavą jie paliko užnugaryje – sala tapo atskira zona. Ją amerikiečiai valdė dar 20 metų. Todėl šioje prefektūroje diena, kai Japonija atgavo nepriklausomybę, yra laikoma „įžeidimo diena“.

1972 metais Okinava galiausiai buvo prijungta prie Japonijos. Bet dėl 1960 metais sudaryto karinio aljanso ir daugybės JAV karinių bazių prefektūroje ši „dalinė okupacija“ ir toliau vargina gyventojus.

Žmonės nepaliauja skųstis dėl garso ir pavojaus, kurį kelia dieną ir naktį padanges raižantys JAV orlaiviai.

Bet labiau nei galimi pavojai padangėse salos gyventojus gąsdina JAV kariškiai. Prefektūros gyventojai susidarė įspūdį, kad jie nuolat girtuokliauja, yra žiaurūs ir kelia grėsmę Okinavos moterims bei merginoms.

Statistikos duomenys tokios baimės ne tik nepatvirtina, bet ir jai prieštarauja. Iš tikrųjų išprievartavimų, žmogžudysčių ir kitokių nusikaltimų, kuriuos Okinavoje įvykdo JAV kariškiai, skaičius nėra didelis. Bet Okinavos gyventojų atšiaurumo JAV kariškių atžvilgiu tai nekeičia.

Piktina nusikaltimai

Tokią neigiamą nuomonę apie JAV kariškius leido susidaryti keli praeityje įvykdyti nusikaltimai, kurie niekaip neišdyla iš Okinavos gyventojų atminties.

Vienas tokių nusikaltimų, kuris labai sukrėtė japonus, yra išprievartavimas 1995 metais. Tuomet 3 JAV kariai pagrobė ir išprievartavo 12 metų moksleivę. Okinavos gyventojų širdyse šis įvykis įžiebė pasipiktinimą ir neapykantą ir sukėlė didžiulę protestų bangą prieš JAV bazes.

Įvairių nusikaltimų buvo ir daugiau, bet į kai kuriuos atvejus japonai reagavo ypač jautriai. 1955 metais išprievartavimo auka tapo šešiametė, 1998 metais girtas kariškis partrenkė mokyklinukę, 2002 metais jūrų pėstininkų majoras bandė išprievartauti barmenę, o 2013 metais 3 kariai stovėjimo aikštelėje išprievartavo ir apvogė 20 metų merginą.

Estetiškieji japonai nepakenčia vulgaraus JAV karių elgesio, o kiekvienas naujas nusikaltimas vis labiau siutina Okinavos gyventojus ir kursto protestų bangas. Todėl JAV vyriausybė nusprendė perkelti didžiausią Okinavos karinę bazę iš tankiai apgyvendintos prefektūros dalies.

Protestavo ir vandenyje

Bazę JAV ketina perkelti 60 km nuo Ginovano miesto į jūrų pėstininkų bazę „Camp Schwab“, tačiau Okinavos gyventojams tai neatrodo pakankamai toli. Labiausiai šią karinę bazę jie norėtų matyti Guamo saloje ar, dar geriau, Australijoje.

Todėl Okinavos gyventojai davė atsaką tokiam sprendimui. Jie nuvertė Tokijo interesams atstovaujantį gubernatorių ir išrinko naują, kuris pažadėjo sustabdyti naująsias statybas. Bet Tokijas jį pašalino. Prefektūros gyventojai teigė, kad toks poelgis būdingas kolonijiniam režimui.

Japonai nusileisti neketina. Balandžio 28-ąją prie „Camp Schwab“ vartų protestuoti susirinko apie 300 japonų. Būtent šią dieną prieš 63 metus įsigaliojo San Fransisko taikos sutartis ir baigėsi Japonijos okupacija.

„Karas baigėsi jau prieš 70 metų, bet mes vis dar turime kęsti JAV karinių bazių naštą Okinavoje. Tai nėra teisinga demokratinėje šalyje. Dabar jie čia nori pastatyti ir naują bazę. Mes negalime to leisti“, – per garsiakalbį kalbėjo protesto lyderis Satoru Oshiro.

Naujoji jūrų pėstininkų karinė bazė bus statoma ant skaidraus ir tyro rifo. Jis bus užpiltas tonomis akmenų ir žemės, kad būtų galima įrengti du ilgus kilimo takus.

Socialdemokratų partijos lyderis Tadatomo Yoshida ir kiti protestuotojai sėdo į jūrines baidares ir protestą dar valandą tęsė vandenyje. Jie bandė patekti į statybų teritoriją. Tuomet Japonijos pakrančių apsauga juos apsupo ir išvijo lauk.

Už praeitį neatsiprašė

Japonai šioje prefektūroje piktinasi „daline JAV okupacija“, tačiau jų jausmai Tokijui ne mažiau prieštaringi. Žmonės čia jaučia didelę nuoskaudą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Tuomet jų valdžia pagrindinėje Japonijos dalyje paaukojo Okinavos gyventojus.

„Okinava yra vienintelė vieta Japonijoje, kur mūšis vyko ant žemės. Mes negalime pamiršti šios tragedijos ir siaubingos praeities“, – sakė S.Oshiro.

Okinavos gyventojai iki šiol kasmet iškasa apie šimto žmonių palaikus. Daugiausia tai paprasti gyventojai, vaikai ir moterys, prisispaudę vienas prie kito. Maža to, daugybė šių žmonių gyvybę sau atėmė patys – karo metais japonai pasidavimą laikė gėdos ženklu ir verčiau rinkosi mirtį. JAV kariai pakraupę stebėjo, kaip japonų kariai bei civiliai šokinėjo nuo uolų, pasirinkę mirtį.

„Japonų kariuomenė buvo vienintelė, kuri įsakė žmonėms nusižudyti, o ne pasiduoti. Jiems buvo aiškinama, kad atimti sau gyvybę yra garbingas poelgis.

Kai matau šiuos palaikus, man labai sunku pateisinti tuometį mokymą Japonijoje“, – sakė Takamatsu Gushiken, kuris kasinėja palaikus.

Galbūt ketvirtadalis milijono žmonių čia žuvo 1945 metais per tris mėnesius trukusias žudynes. Bet nei JAV, nei Tokijas neatsiprašė Okinavos gyventojų už tai, ką jiems teko ištverti.

Vieni gintis nepajėgtų

Nors visoje šalyje vyrauja įvairios nuomonės apie JAV karines bazes ir dviejų šalių karinį aljansą, didžioji dalis japonų į tai žiūri teigiamai.

Juk JAV karinė bazė pirmiausia reiškia nemenkas, o kartais ir vieninteles pajams vietos gyventojams – aptarnauti bazę amerikiečiai siūlo japonams, perka iš jų prekes ir paslaugas.

Be to, Japonijos gyventojai jaučia grėsmę, kurią kelia Kinija ir Šiaurės Korėja, tad be patikimos amerikiečių apsaugos japonai likti nenori. Galų gale ir pačios šalies kariuomenę grąžinti būtų pernelyg sudėtinga.

Juolab kad oficialiai Japonija netgi neturi kariuomenės – tik savigynos pajėgas, nes taip numato šalies konstitucija.

Tiesa, tai tik specifinės japonų subtilybės, mat iš tikrųjų ši šalis turi gausias karines pajėgas ir netgi galimybę pasigaminti branduolinį ginklą.

Reaguodama į Kinijos bei Šiaurės Korėjos grėsmę Japonija netgi kasmet didina gynybos biudžetą, bet dėl gėdingos Antrojo pasaulinio karo laikų patirties vengia bet kokių sąsajų su militarizmu. Pavyzdžiui, Japonija turi lėktuvnešių, bet jų taip nevadina, tai esą tik „laivai su didelėmis sraigtasparnių pakilimo platformomis“.

Vis dėlto ekspertai pažymi, kad japonų pajėgos būtų nepajėgios gintis be amerikiečių pagalbos, nors potencialiai turtingiausia regiono valstybė ir galėtų tapti tokia karine galybe, kokia buvo kadaise.

O ir patys japonai neturi nė menkiausio noro eiti į armiją ar kariauti – jaunuolius suvilioti karine tarnyba kasmet darosi vis sunkiau. Tad atrodo, kad ši dviejų šalių karinė sąjunga gyvuos dar ilgai. (BBC, LR)

Verta skaityti! Verta skaityti!
(68)
Neverta skaityti!
(66)
Reitingas
(1)
Komentarai (61)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
51(0)
49(6)
36(8)
31(0)
19(0)
19(0)
17(0)
14(5)
13(2)
Savaitės
86(9)
84(5)
68(0)
63(2)
Mėnesio
136(27)
132(0)
121(6)
112(14)
111(0)