Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Karyba ir technologijos

Branduoliniai žaidimai įsisiūbuoja: nuo pirmojo bombos sprogimo iki šiandieninio pasaulio

2016-07-29 (0) Rekomenduoja   (8) Perskaitymai (1724)
    Share

Branduolinis ginklas pirmą kartą sukurtas 1945 metais Manheteno projekto metu. Nuo to laiko kare jis panaudotas du kartus: ant Japonijos miestų Hirosimos ir Nagasakio Antrojo Pasaulinio karo pabaigoje.

Branduolinis sprogimas daugelį nužudė vietoje, dalis mirė nuo radiacijos padarinių. Spėjama, jog apytikslis aukų skaičius siekė nuo 129 iki 246 tūkst. žmonių.

Milžiniškas nelaimės mastas bei tragiški branduolinių bombų padariniai paskatino tarptautinę visuomenę pradėti kalbėti apie būtinybę stabdyti branduolinių ginklų plitimą pasaulyje.

Sukūrusios branduolinį ginklą JAV tikėjosi šios technologijos monopolio, tačiau jos pėdomis netruko žengti SSRS. Sovietai pirmąjį branduolinį prietaisą išbandė praėjus vos ketveriems metams nuo sprogimų Japonijoje.

Vėliau branduolinėmis valstybėmis netruko tapti ir Jungtinė Karalystė, Prancūzija bei Kinija. Šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje nuspręsta, jog šis branduolinio ginklavimosi procesas privalo būti pristabdytas.

1968 metais JAV kartu su kitomis panašiai mąstančiomis valstybėmis pasirašė Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį. Ši sutartis įpareigoja penkias oficialiai pripažintas branduolines valstybes nesidalinti branduoliniais ginklais bei jų technologijomis su kitomis valstybėmis.

Tuo tarpu nebranduolinės valstybės, pasirašiusios Neplatinimo sutartį yra pasižadėjusios branduolinę energiją naudoti tik taikiems tikslams.

1996 metais pasiektas dar vienas svarbus susitarimas - pasirašyta visapusiška branduolinių ginklų bandymo draudimo sutartis. Sutartis turėjo teigiamos įtakos: Pietų Afrika, pradėjusi kurti savą bombą, vėliau branduolinę programą nutraukė ir ratifikavo Neplatinimo sutartį.

Baltarusija, Ukraina ir Kazachstanas perdavė užsilikusius Sovietų Sąjungos branduolinius ginklus Rusijos federacijai ir taip pat įsipareigojo pačios jų nekurti.

Tačiau nors kelios Neplatinimo sutartį pasirašiusios valstybės iš tiesų atsisakė savo branduolinio arsenalo, dalis atvirai tam prieštaravo ir tebesipriešina iki šiol - Indija, Pakistanas ir Izraelis turi branduolinių ginklų ir niekada nepasirašė minėtos sutarties.

2003 metais Šiaurės Korėja paskelbė vienašališkai pasitraukianti iš Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties ir nuo to laiko vykdo branduolinius bandymus. Tais pačiais metais Irane, kuris yra pasirašęs Neplatinimo sutartį, pradėtas statyti urano sodrinimo kompleksas.

Vakarų šalių abejonės dėl šios šalies intensijų vedė prie griežtų sankcijų ir ilgų derybų, kurių veiksmingumą, greičiausiai, pamatysime tik ateityje. Libija su Sirija taip pat įtariamos grubiais sutarties pažeidimais.

Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties laikymąsi prižiūri Jungtinėms Tautoms (JT) atskaitinga Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) save apibrėžianti šūkiu „Atomai taikai“.

Pagrindiniai šios organizacijos siekiai yra skatinti atominės energijos naudojimą taikiems tikslams, siekiant išvengti kenksmingo radiacijos poveikio aplinkai bei uždrausti ją naudoti kaip karinę priemonę.

TATENAI priklauso 168 narės, kurios dalyvauja tarptautinėse konferencijose, skirtose svarbiausiems branduolinės energetikos ir ginkluotės klausimams. Šiaurės Korėja iš šios organizacijos yra oficialiai pasitraukusi.

1957 metais TATENA įkurta ne tik kaip tarptautinis forumas, bet ir siekiant teikti techninę pagalbą šalims narėms, taip užtikrinti saugų branduolinės technologijos naudojimą.

TATENAI priklausančioms šalims yra teikiamos saugumo rekomendacijos, aukščiausio lygio specialistų konsultacijos bei visokeriopa pagalba nelaimių metu. TATENA taip pat tikrina, ar valstybės nekuria branduolinių ginklų neteisėtai.

Organizacija siunčia savo specialistus-inspektorius į šalis nares, siekdama įsitikinti, kad branduolinė energija yra naudojama taikiems tikslams. Prieš specialistams išvystant reaktorius, jie pažymimi specialiomis žymomis, o atominių elektrinių patalpos pradedamos stebėti vaizdo kameromis, siekiant išvengti neleistino branduolinės energijos naudojimo bei vagysčių.

Austrijoje įsikūrę TATENOS mokslininkai tiria inspektorių atvežtus mėginius, siekdami išsiaiškinti, ar plutonio bei urano kiekiai yra tokie, kokius deklaruoja pačios valstybės.

2005 metais ši organizacija gavo Nobelio taikos premiją, tačiau ne visi patenkinti jos darbu. TATENA dažnai kaltinama neefektyvumu. Ji nustato saugumo standartus, tačiau jie - rekomendacinio pobūdžio ir šalys nėra įpareigotos jų laikytis.

Be to, ekspertų teigimu, TATENOS atsakas į Fukušimos atominės elektrinės katastrofą buvo per lėtas ir nekoordinuotas, apsunkintas pernelyg sudėtingų biurokratinių procedūrų.

Kokių rezultatų sugebėjo pasiekti TATENA ir branduolinio ginklo neplatinimo sutartis? Šiuo metu pasaulyje egzistuoja 16000 branduolinių galvučių arsenalas. Beveik 90 % priklauso JAV ir Rusijai.

Vyriausybės su branduoliniais ginklais susijusią informaciją stengiasi išlaikyti paslaptyje, todėl neaišku, kokie yra tikrieji branduolinių šalių gebėjimai ir ar šie skaičiai yra tikslūs.

Vis dėlto, manoma, kad šiuo metu JAV turi 6970, Rusija– 7300, Prancūzija - 300, Kinija - 260, Jungtinė Karalystė - 215. Belgija, Vokietija, Italija, Olandija, Turkija yra NATO branduolinių ginklų dalinimosi politikos narės. Jų teritorijoje kaip atgrasymo priemonė taip pat laikomos JAV branduolinės bombos.

Tuo metu, kai buvo pasirašinėjama Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis, Amerika ir Rusija (tuometinė SSRS) turėjo po kelias dešimtis tūkstančių branduolinių galvučių.

1 | 2
Verta skaityti! Verta skaityti!
(9)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(8)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Rūta Martinkėnaitė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
51(1)
32(1)
28(1)
24(0)
22(0)
18(0)
17(0)
16(2)
Savaitės
104(1)
87(0)
86(4)
Mėnesio
149(27)
147(12)
142(22)
107(0)
101(19)