Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Karyba ir technologijos

Ar tikrai Lietuvos kariuomenė „pavežtų“ 2 proc. BVP gynybai?

2016-09-16 (18) Rekomenduoja   (18) Perskaitymai (2689)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Visame šiame fone šiaip jau visuotinai sveikinamas, nors ir eilinis, partijų susitarimas po rinkimų siekti, kad šalies gynybai būtų skirti 2 proc. BVP, gali atrodyti kaip susitarimas išmesti pinigus į klampią KAM viešųjų pirkimų balą, o ne šalies gynybos efektyvinimas. Nebent susiimsime ir, kaip sako Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ištaisysime sistemines klaidas, kurios, kaip ir KAM atsipalaidavimas, didėjant gynybos finansavimui ryškėja vis labiau.

Abstraktūs pažadai

Iki 2004-ųjų, kai Lietuva tik rengėsi stoti į NATO, požiūris į krašto gynybą buvo kur kas rimtesnis nei vėlesniais metais. Antai 2003–2004 m. Lietuva gynybai skyrė 1,36 proc., o kai tik įstojome į NATO, kreivė iš karto ėmė leistis žemyn. Tai aiškinta valstybės nepritekliais, o ypač dažnai toks pasiteisinimas buvo minimas vadinamuoju kriziniu laikotarpiu, nuo 2009-ųjų iki 2013-ųjų. Tačiau tuo metu, kai Lietuvos krašto apsauga buvo visiškai prastai finansuojama, estai pasiekė net 2 proc., latviai ir lenkai gynybos finansavimą didino. Dabar sukruto ir Lietuva.

NATO duomenimis, šiemet Lietuva pirmą kartą pateko į geriausiai gynybą finansuojančių Aljanso šalių dešimtuką, o kitų metų biudžeto projekte išlaidos gynybai sudarys 1,79 proc. BVP ir sieks 725 mln. eurų. Tai reiškia, kad finansavimas gynybai kitais metais didės apie 150 mln. eurų.

Tačiau ar 2018 m. gynybos finansavimas pasieks 2 proc., kaip žada dabartinė Vyriausybė ir į rinkimus einančios partijos, sunku pasakyti. Kaip kažkada yra pasakiusi Prezidentė, vyriausioji gynybos pajėgų vadė, kol 2 proc. „niekur neįrašyti“, tol jie nėra joks įsipareigojimas.

Apie šį skaičiuką kalbėjome dar 2004-aisiais, bet 2012 m. partijos pasirašė gynybos susitarimą… 2016 m. pasiekti 1 proc. 2013–2014 m. net ir nuo šio pasižadėjimo buvome pradėję atsilikti.

Jei vis dėlto 2018-aisiais pasieksime 2 proc. BVP gynybos biudžetą, ne mažiau svarbus klausimas, kaip ir kam šie pinigai bus leidžiami: virtuviniams įrankiams iš platinos ar kariuomenės aprūpinimui išties reikalingomis priemonėmis.

Viena, ką tikrai žada KAM, – išlaidų pasiskirstymo pokyčiai. Mūsų krašto apsaugos sistemoje šiuo metu net 50 proc. lėšų išleidžiama personalo išlaikymui, o įsigijimams, karinei technikai – 21,5 proc. visų krašto apsaugai skirtų asignavimų. Tiesa, formalius NATO reikalavimus Lietuva atitinka (pagal NATO reikalavimus personalo išlaikymo išlaidos turėtų būti ne didesnės kaip 50 proc., o pagrindinių įsigijimų ir ginkluotės išlaidos – ne mažesnės kaip 20 proc. visų krašto apsaugai skiriamų asignavimų), tačiau tobulėti tikrai yra kur. Ministras žada, kad krašto apsaugai skyrus 2 proc. BVP išlaidos personalui išlaikyti sumažėtų iki 40 proc., nes padidėtų išlaidos pagrindiniams įsigijimams ir ginkluotei – jos sudarytų apie 30 proc.

Na, o kaip atrodys didėsianti įsigijimų dalis, priklausys nuo viešųjų pirkimų „marazmo“ lygio.

Paklaustas, kam būtų skiriami papildomi pinigai, ministras J.Olekas „Veidui“ gana aptakiai paaiškino, kad lėšų trūksta įvairioms sritims, o prioritetas bent šiuo metu teikiamas karių aprūpinimui modernia ginkluote, ekipuote ir apranga, kurios sustiprins individualų saugumą: „Taip pat bus siekiama įgyvendinti vykdomus kariuomenės modernizacijos projektus, orientuotus į kariuomenės kovinės galios didinimą. Tai pėstininkų kovos mašinų, netiesioginės ugnies paramos sistemų (savaeigių haubicų) įsigijimas, oro gynybos sistemų modernizavimas, prieštankinės ginkluotės, ryšio įrangos, transporto priemonių įsigijimas, vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS įsigijimas kariuomenės kovinio rengimo sąlygoms gerinti. Lėšų būtų skirta Pabradės ir Gaižiūnų poligonų teritorijų plėtrai, tinkamų sąlygų sukūrimui atvykstantiems sąjungininkams – sandėliavimo, apgyvendinimo ir karinio rengimo infrastruktūrai, Karinių oro pajėgų aviacijos bazės infrastruktūrai, kibernetinio saugumo užtikrinimui.“

Ar tai detalus, ar abstraktus atsakymas? Pri­klau­so, žinoma, nuo požiūrio.

Daugelyje NATO šalių susitarimas pasiekti tam tikrą procentą gynybos finansavimui skamba šiek tiek kitaip nei Lietuvoje. Tarkime, Belgijoje iki mažiausių smulkmenų buvo detalizuota, ką partijos sutaria už tuos 2 proc. įsigyti krašto apsaugai – nurodyti konkretūs įsigijimai, terminai, netgi sumos. Tas pats Danijoje, Nyderlanduose. Lietuvos partijų susitarime tik lakoniškai minima prieštankinė ginkluotė, pėstininkų kovinės mašinos, rezervo rengimas.

O štai kaip skamba savaitgalį Lenkijos vyriausybės kitiems metams patvirtintas preliminarus gynybos biudžetas, peržengsiantis 2 proc. BVP slenkstį, o tiksliau – sieksiantis 2,01 proc. BVP.

Numatytos išlaidos – 37,35 mlrd. zlotų (tai maždaug 9,33 mlrd. eurų). Iš jų 9,5 mlrd. zlotų (maždaug 2,4 mlrd. eurų) bus skirta įsigijimams, iš šios sumos 7,06 mlrd. zlotų (1,77 mlrd. eurų) – Lenkijos ginkluotųjų pajėgų technologinio modernizavimo programai. Prioritetai – „Narew“ ir „Wisla“ oro ir priešraketinės gynybos sistemos, kibernetinė gynyba, laivynas, šarvuota technika, teritorinė gynyba. Trumpai, aiškiai ir konkrečiai.

Į Lenkiją, seniai sugebėjusią rasti biudžete 2 proc. BVP gynybai (ir didžiąją dalį reikalingos įrangos pasigaminančią, o ne importuojančią), lygiuotis norėtų daugelis NATO šalių, nes tik kelios gynybai skiria tiek, kiek yra įsipareigojusios.

Nors pagal sutartis organizacijos narės yra įsipareigojusios kasmet ne mažiau kaip 2 proc. savo BVP išleisti gynybos reikmėms, vos penkios šalys – JAV, Graikija, Jungtinė Karalystė, Estija ir Lenkija šį reikalavimą tenkina.

Žinoma, kiekviena irgi savaip. Antai Graikija pernai net buvo paraginta… mažinti išlaidas gynybai. Mat šios šalies gynybos finansavimas toks neefektyvus ir neskaidrus, kad bado akis net Tarptautiniam valiutos fondui.

Tikėkimės, su šia šalimi nebūsime lyginami, nors pastarųjų savaičių virtuviniai užkulisiai verčia pagalvoti ir apie tokią riziką.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

1 | 2
Verta skaityti! Verta skaityti!
(22)
Neverta skaityti!
(4)
Reitingas
(18)
Visi šio ciklo įrašai:
Komentarai (18)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Rima Janužytė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
82(4)
51(0)
43(3)
29(2)
27(0)
25(2)
23(0)
22(2)
15(0)
13(0)
Savaitės
88(0)
76(2)
68(9)
67(6)
Mėnesio
151(27)
135(0)
111(1)
109(2)
108(0)