Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Karyba ir technologijos

Ar tikrai Lietuvos kariuomenė „pavežtų“ 2 proc. BVP gynybai?

2016-09-16 (18) Rekomenduoja   (18) Perskaitymai (2688)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

2 proc. BVP gynybai dar nereiškia, kad Lietuvos gynyba taps nepriekaištinga. Kita vertus, kažkada sidabrines, o dabar auksines šakutes kariuomenės virtuvėje galėsime pakeisti platininėmis.

Lietuvos kariuomenė prieš kelias dienas sudėliojo ir į socialinį tinklą „Facebook“ įkėlė svarbią ir reikšmingą chronologiją. Ne, ne karinių apmokymų, įsigytos technikos ar naujų tarptautinių susitarimų. Laiko juostoje buvo išdėliotos… šakutės: kada susiruošta pirkti virtuvės įran­kius ir už kiek. Kada gautas pasiūlymas ir koks. Kada šakutės nusipirktos ir kiek sumokėta.

Chronologijoje didžiosiomis raidėmis surašyta, kiek kartų nuo 2014 m. Lietuvos kariuomenė inicijavo patikrinimus dėl virtuvės įrangos pirkimo sutarties ir kiek kartų nieko nepešė, kol galiausiai pagal 174 tūkst. eurų vertės sutartį su tiekėja bendrove „Nota bene“ įsigyta pirmoji įrankių partija už 4 tūkst. eurų.

Toje laiko juostoje nematyti Viešųjų pirkimų tarnybos išvadų, kad įvairių virtuvės įrankių iš bendrovės „Nota bene“ kariuomenė nusipirko aštuonis kartus brangiau nei rinkoje.

2014-aisiais kariuomenė pjaustymo lentelę įsigijo už 180 eurų, kai identiška lentelė parduotuvėje tuo metu kainavo 28 eurus, duonriekį peilį – už 142 eurus, jo kaina parduotuvėje – 13 eurų. Kepsniams naudojama šakutė pirkta už 184, kiaurasamtis – už 70, galąstuvas – už 103, peilis mėsai kapoti – už 250 eurų. Sietelis įsigytas už 161 eurą, skirtingų dydžių samteliai – už 243 ir 258 eurus.

Be to, chronologija pateikiama tik nuo 2014 m., nors šakutėmis vandenį sudrumstusi Viešųjų pirkimų tarnyba sisteminių pažeidimų nustatė viso pastarojo dešimtmečio viešuosiuose krašto apsaugos sistemos pirkimuose.

Be to, virtuviniai Krašto apsaugos ministerijos (KAM) nuotykiai prasidėjo gerokai seniau – prieš daugiau nei dešimtmetį. Dar 2002 m. KAM iš tos pačios bendrovės „Nota bene“ įsigijo labai įdomų pirkinį: konkurso būdu už 7,5 mln. litų buvo nupirktos 35 vokiškos lauko virtuvės.

Nors suabejota ne tik pirkinio kokybe, bet ir apskritai reikalingumu, KAM atstovai savo pasirinkimą gyrė išsijuosę, tikindami, kad šias virtuves tai jau tikrai naudos, nors kai kurios senosios lauko virtuvės buvo panaudotos vos po vieną kartą.

„Lauko virtuvėse sumontuota moderni įranga – dvi dyzeliniu kuru kaitinamos orkaitės, skrudintuvas, vandens valymo sistema. „Lauko sąlygomis kareiviai valgo geresnį maistą nei kariuomenės virtuvėje, nes vokiškose lauko virtuvėse maistas ruošiamas ant garų“, – prieš 14 metų „Kauno dienos“ žurnalistui aiškino tuometis Logistikos kuopos autotechnikas Žydrūnas Ramanauskas.

Kaip matome, per tiek laiko nesikeičia nei užsakovas, nei tiekėjas, nei komentarai – keičiasi tik užsakymai.

Ar KAM „pavežtų“ 2 proc. BVP gynybai?

Kaip teigia Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė, viešųjų pirkimų kontrolės sistema KAM yra klampi, pasenusi. Pavyzdžiui, krašto apsaugos sistemos viešuosius pirkimus vykdo itin daug organizacijų – 65, o penkiolikos žmonių etatų Įsigijimų departamentas KAM, „matyt, nevaldo nei finansų, nei turimų įsigijimų“.

Nors Lietuvos kariuomenė turėtų rūpintis kitais reikalais, auksinių šakučių istorija pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje buvo labiau aptarinėjama negu partijų susitarimas gynybai skirti 2 proc. BVP ar ką tik sudarytas istorinis sandoris su Vo­kietijos gamintojais dėl kovos mašinų „Boxer“ už beveik pusę milijardo eurų.

Šakutės nurungė krašto apsaugos ministro Juozo Oleko pareiškimą, kad ir 2 proc. – dar ne riba, ir premjero Algirdo Butkevičiaus pažadus, jog kitąmet gynybai bus skirta papildomai 150 mln. eurų. Ne tik nurungė, bet ir tapo priežastimi kelti klausimą, kur bus išleisti papildomi gynybai skirti pinigai – gal vėl šakutėms?

Į šakučių reikalus įsitraukė ir politikai, ir analitikai, ir „į atsargą išėję“ ekspertai (taip „Veidui“ pareiškė gynybos ekspertas Aleksandras Matonis, tikindamas, kad jau mėnesį jis, kaip analitikas, yra nusišalinęs nuo bet kokių karinių reikalų ir apie juos daugiau niekam nieko nebesakys). Savo mintis pradėjęs reikšti tik raštu feisbuko socialinėje paskyroje, pavadintoje „Lietuvos gynybos blogeris“, A.Matonis įsigijimų procedūras vadina marazmu ir dėl šios istorijos netiesiogiai, bet labai aiškiai kritikuoja ministrą J.Oleką, tuo pat metu reikšdamas palaikymą kariuomenės vadui.

„Ministre, jei neradote reikalo pasitraukti iš posto per pastaruosius ketverius metus, kai buvote rimtai įklimpę į neskaidrių ryšių su privačiomis struktūromis, darančiomis įtaką krašto apsaugai, liūną, tikrai nereikia to daryti likusį iki rinkimų mėnesį. Nes dar Kazlų Rūdos ir Sūduvos gyventojai tikrai patikės, kad tai kariuomenės vadas kaltas dėl neskaidrių įsigijimų. Man žymiai svarbiau tai, kad Valstybės vadovė tikrai neras menkiausios priežasties jus vėl skirti ministru po rinkimų, net jei LSDP pasiektų įtikinamą pergalę. Ir kaip čia neiškelsi nykščio aukštyn?“ – rašo „Lietuvos gynybos blogeris“ A.Matonis.

O kitame įraše, reaguodamas į kariuomenės vado pareiškimus apie galimą atsistatydinimą, kreipiasi į jį patį: „Vade, nedarykite klaidos ir leiskite parlamentinėms priežiūros institucijoms bei garbingajai žiniasklaidai prisikapstyti prie tikrosios „šakučių istorijos“ esmės – KAM viešųjų pirkimų sistemos.“

Kad KAM viešųjų pirkimų sistema yra supuvusi, kalba ir Prezidentūra, ir Viešųjų pirkimų tarnyba, ir Valstybės kontrolė. Pastaroji dar kovo mėnesį buvo informavusi krašto apsaugos ministrą apie „nepakankamą pasirengimą įsisavinti didėjantį finansavimą“.

Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys žada, kad šį rudenį Valstybės kontrolė pateiks ataskaitą, kaip Krašto apsaugos ministerija naudoja savanoriams skirtas valstybės lėšas.

Tokių klausimų – begalė. Pavyzdžiui, rugpjūtį paskelbta apie naują pirkimą – lėktuvo nuomos paslaugos. Lėktuvas, kurį tektų valdyti ir prižiūrėti Karinėms oro pajėgoms, skirtas valstybinių delegacijų skraidinimui į užsienį ir donorų organų gabenimui. Sprendžiant iš projekto dokumentacijos ir techninių reikalavimų, ketinama nuomotis verslo klasės transatlantiniams skrydžiams pritaikytą reaktyvinį 19 vietų (iš jų dvi – didesnio komforto) lėktuvą.

Valdžios atstovus daugelyje šalių iš tiesų skraidina karinės oro pajėgos. Bet kad šios pajėgos skraidintų donorų organus (ir ne tik tarp miestų, bet ir tarp skirtingų žemynų), nėra tekę girdėti net karybos ekspertams.

1 | 2
Verta skaityti! Verta skaityti!
(22)
Neverta skaityti!
(4)
Reitingas
(18)
Visi šio ciklo įrašai:
Komentarai (18)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Rima Janužytė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
38(1)
30(4)
28(0)
21(2)
19(0)
17(0)
15(3)
14(2)
12(0)
Savaitės
105(1)
89(0)
88(4)
Mėnesio
150(27)
142(22)
106(0)
103(19)
96(2)