Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Karyba ir technologijos

Ironiška situacija: siekdama atsitverti nuo Kaliningrado srities Lietuva statys tvorą už kurią galimai susimokės pati Rusija

2017-01-26 (7) Rekomenduoja   (30) Perskaitymai (3049)
    Share

„Lietuva pastatys sieną, o Rusija už ją sumokės“, – taip juokaujama, perfrazuojant JAV prezidento Donaldo Trumpo pažadą pasienyje su Meksika pastatyti sieną, už kurią sumokėtų patys meksikiečiai. Lietuvių ambicijos kuklesnės, bet aiškėja, kad nuo Rusijos apsitverti panorusi Lietuva gali dar šiemet įgyvendinti sumanymą. O jo prasmė – ne tik simbolinė.

Neseniai paskelbta žinia, kad šių metų biudžete numatyta 3,6 mln. eurų tvorai atsitverti nuo Rusijai priklausančios Kaliningrado srities jau susilaukė nemažai dėmesio. Planas gimė maždaug prieš pusmetį, o jau netrukus planuojama skelbti viešųjų pirkimų konkursus. Pati tvora bus pradėta tverti atšilus orams ir jau šiemet padengti keliasdešimt kilometrų pasienio ruožą. Tiesa, pats sprendimas jau sukėlė nemažai klausimų. Ir nors pripažįstama, kad tai nebus Didžioji kinų siena, o tik sutvirtinta tvora, kilo abejonių dėl tokios tvoros tikslingumo.

Juk jeigu tvora renčiama siekiant apsisaugoti nuo galimos Rusijos agresijos, tai gali pasirodyti pinigų švaistymas – tiek Rusijos specialiosios pajėgos, tiek juo labiau šarvuotoji technika be vargo įveiktų tokį barjerą. Esą net kontrabandininkams nekiltų didesnių problemų, norint įveikti tvorą.

„Lietuviai, kam jums ta tvora?“

Rusijos viešojoje erdvėje kaip mat ištransliuota žinia apie lietuvių renčiamą tvorą sukėlė isteriškų komentarų audrą. Vieni stebėjosi, kodėl gi lietuviai nusprendė apsitverti tvora, kiti šaipėsi, jog Lietuvos valdžia esą nori sulaikyti išsilakstančius lietuvius, kurie geresnio gyvenimo traukia net į Rusiją. Lietuvių emigracijos faktus mėgstanti sutirštinti Rusijos propaganda įkvėpimo gali semtis kad ir iš paties Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kuris net kelis sykius viešai kalbėjo apie drastiškai sumažėjusį Lietuvos gyventojų skaičių - jis esą tesiekia vos 1,4 mln. žmonių.

Tuo metu Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Alichanovas juokais pasiūlė iš pasienyje esančios plytų gamyklos tiekti lietuviams plytas. „Jei tik Lietuva panorės, mes galime tas plytas tiekti, kad jie pastatytų tą sieną. Jei mūsų kolegos mano, kad sienos pastatymas prisidės prie kovos su kontrabanda, kuri rūpi tiek Maskvai, tiek Vilniui, pirmyn – vėliavą į rankas“, – pareiškė gubernatorius. Tačiau jis klydo, mat pagrindinė naujosios tvoros paskirtis – ne kova su kontrabandininkais, nors ir galėtų iš dalies atlikti ribotą stabdomąją bei prevencinę užduotis.

Be to, panašios tvoros šalia sienos su „didžiąja rytų kaimyne“ yra ne vien Lietuvos iniciatyva. Tokias tvoras pasienyje su Rusija 2015 bei 2016 metais pradėjo ręsti Estija bei Latvija. O pernai viename pasienio punkte kelių šimtų metrų tvorą nusprendė įrengti ir Norvegija, neapsikentusi iš Rusijos dviračiais plūstančio pabėgėlių srauto. Vis dėlto Kaliningrado gubernatorius klydo ir dėl kitko – lietuvių tvora nebus iš plytų. Iš tikrųjų, ji net nebus statoma palei visą 253,7 km pasienio ruožą su Rusija, neskaitant Kuršių marių bei jūrinės sienos dalies.

Idėjos sumanytojai užsiminė, kad iš pradžių bus aptvertas vienas pažeidžiamiausių – apie 45 km ilgio ruožas sausumoje. Likusioji sienos dalis eina vandeniu – Nemunu, Šešupe, kurios yra nors ir įveikiamos, bet vis dėlto natūralios gamtinės kliūtys. Pastaroji dalis nuo Smalininkų Jurbarko rajone iki Nemuno žiočių pažymėta pasienio stulpais. Panašūs pasienio stulpai iškilo ir ruože nuo Smalininkų iki Vištyčio ežero, tiesa, pastarajame ruože tik dalį saugo Šešupė.

O sausumoje iki šiol buvo galima kliautis Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) akylumu bei 13 metrų pločio pasienio juosta, kuri išvaloma nuo medžių, krūmų ir kitos augalijos. Čia įrengiama kontrolinė pėdsakų juosta, pasienio patrulio takas. Tiesa, iki šiol buvo nepaaiškinama kam iš viso reikalinga vos kelių dešimčių kilometrų ilgio tvora už 3,6 mln. eurų. Latvijos pasienio tarnybos vadas Normundas Garbaras savo šalies sprendimą nuo Rusijos atsitverti tvora argumentavo paprastai: nors bet kokią kliūtį galima lengvai įveikti, nebent tai būtų betoninė 3 metrų aukščio sieną, latvių pasieniečiai gali pastebėti pažeidėjus.

„Svarbu tai padaryti maksimaliai greitai, pageidautina ilgiausiai per valandą fiksuoti sienos pažeidimo faktą. Ten, kur to padaryti neįmanoma, ir bus įrengta tvora“, – aiškino pareigūnas, pabrėžęs, kad sienos pažeidėjais gali būti ir paprasčiausi kontrabandininkai. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas kalbėjo panašiai. Jis aiškino, kad pati siena galėtų apsunkinti patekimą į teritoriją tiek kontrabandininkams, tiek Rusijos specialiųjų pajėgų kariams – pastarieji, anot A. Anušausko, „nuolat treniruojasi bei modeliuoja patekimus į kaimyninių valstybių teritorijų patekimą slapčia“. DELFI pasidomėjus tvoros tvėrimo pasienyje detalėmis paaiškėjo ir daugiau konkretesnių detalių.

Psichologinė riba, kuri nepaliktų vietos melui

Valstybės sienos apsauga – VSAT atsakomybė. Ir nors šiais bei kitais metais planuojama skirti daugiau lėšų iš ES ir valstybės biudžeto pasienio kontrolei, to neužteks. Lietuvoje jau prigijo praktika, kad išorės sienos kontrolė finansuojama būtent iš „europinių“ pinigų. Kol kas tik 73 km sausumos ruožo atkarpose įrengtos apsauginės tvoros. Bet tvora – tik dalis pasienio apsaugos, mat, ypač svarbios yra stebėjimo sistemos – kameros, įvairūs jutikliai. Tačiau pripažįstama, kad šiuo metu iš 1070 km išorinės sienos stebėjimo sistemomis kontroliuojama vos trečdalis, o sausumos ruože – dar mažiau.

Net ir 2017-2018 metais investavus 17 mln. eurų, 136 km sienos ruožas su Rusija būtų nepadengtas stebėjimo sistemomis. Norint įgyvendinti tikslą – iki 2020 metų fizinėmis ir techninėmis priemonėmis visiškai kontroliuoti išorinę sieną (ne tik su Rusija, bet ir Baltarusija) vien stebėjimo priemonėms reikėtų 69,7 mln. eurų. Dar kalbama ir apie kompleksinę apsaugą, į kurią, be stebėjimo sistemų, įtrauktos ir tvoros. Būtent pastaroji „kompleksinės apsaugos“ formuluotė ir slepia daugiausiai iki šiol neatskleistų detalių, mat, čia kalbama apie minėtą 45 km pasienio sausumoje ruožą su Rusija bei tvorą už 3,6 mln. eurų.

1 | 2
Verta skaityti! Verta skaityti!
(33)
Neverta skaityti!
(3)
Reitingas
(30)
Komentarai (7)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Vaidas Saldžiūnas
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
67(9)
33(0)
28(0)
26(0)
16(3)
16(0)
15(3)
14(4)
13(0)
Savaitės
74(2)
54(0)
Mėnesio
151(27)
133(0)
111(1)
110(2)
108(0)