Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Karyba ir technologijos

Šnipu nėra gimstama, juo pamažu tampama: kiekvienas iš jūsų galite dominti priešiškas Lietuvai žvalgybas, net jei jums patiems taip neatrodo

2017-05-26 (0) Rekomenduoja   (9) Perskaitymai (673)
    Share

Priešiškų šalių žvalgybos tarnybos turi daug interesų Lietuvoje ir jiems patenkinti naudojami žvalgybos metodai.

Net jeigu neinate jokių svarbių pareigų, jūs galite dominti priešiškas Lietuvai žvalgybas, kurioms svarbūs ne tik dirbantieji su įslaptinta informacija, bet ir ekonomikos, politikos ar jauni bei perspektyvūs specialistai.

Kodėl šnipams ypač svarbios jūsų asmeninės klaidos, bėdos ar paslaptys ir kaip nuo jų saugotis konferencijoje „Login 2017“ pasakojo Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnė, strateginės komunikacijos skyriaus vadovė Aurelija Katkuvienė.

Kaip veikia kaimyninių šalių šnipai

„Apie žvalgybos dalykus kuriami filmai, rašomos knygos, viskas atrodo labai įdomiai, linksmai, su daug nuotykių, tačiau realybė kitokia visiems tiems, kurie su ja susiduria. Tai sukelia daug nusivylimo, skausmo“, – šnipų gyvenimo neromantizuoja specialistė.

A. Katkuvienė išskiria, kad mūsų šalyje metai iš metų veikia dvi priešiškai nusiteikusios šalys – Rusija ir Baltarusija. Pasak jos, šios dvi valstybės kooperuojasi ir veikia derindamos darbus, tikslus ir panašius dalykus.

„Į mūsų šalį atvykstantys asmenys tikrai gerai paruošti, dažniausiai žino lietuvių kalbą ir pasiruošę veikti prieš mūsų Lietuvą“, – sako A. Katkuvienė.

Jos teigimu, Lietuvoje žvalgai veikia net keliais būdais. Vienas iš jų – diplomatine priedanga veikiantys pareigūnai. Kitas metodas – darbas be diplomatinės priedangos.

„Tai gali būti nuo žurnalisto iki verslininko, visuomeninės organizacijos atstovo, galbūt studentų ir kt. Tačiau svarbiausias dalykas, ką reikia žinoti, kad Rusijos slaptosioms tarnyboms būdingi metodai, pavyzdžiui, fiktyvios asmenybės, t.y. su gilia priedanga“, – pabrėžia žvalgybos pareigūnė.

Kitas žvalgybos metodas, anot jos, kuris gražiai pavaizduoja Annos Chapman istoriją, t.y. tikra asmenybė, tikra pavardė.

„Tai pavyzdys metodo, kuris trunka labai ilgai, kainuoja daug pinigų, labai sunkiai aptinkamas, tačiau vyksta tokie dalykai“, – aiškino A. Katkuvienė.

Kas domina šnipus?

A. Katkuvienės teigimu, visiškai nesvarbu kokiais metodais yra veikiama, visų žvalgų tikslas – informacijos rinkimas: nuo aukščiausių mūsų valstybės vadovų, nuotaikų politinėse partijose, verslų, strateginių valstybės objektų, įmonių, tyrimų ir pan.

„Taikinys, visų pirma, tie žmonės, kurie dirba su įslaptinta informacija ir valstybės paslaptimis. Kiti asmenys – labai įdomūs, nes jie nepagrindiniai. Kadangi prie pagrindinio asmens, vadovo, pakankamai sudėtinga prieiti, jis gerai matomas.

Paprasčiau yra prieiti prie žmonių, kurie yra greta – antras, trečias asmuo. Paprastai jie žino visą reikiamą pagrindinę informaciją. Taip pat taikinyje – jauni žmonės, perspektyvūs“, – teigia ji.

Pasak jos, verbavimo procese išskiriamos šešios pakopos: pirmiausia, žvalgas gauna užduotį, tuomet pasirenkamas taikinys, renkama informacija, vėliau užmezgamas kontaktas ir, galiausiai, įvyksta – užverbavimas.

Agentu tampama

„Pavyzdžiui, žaidžiate tenisą. Žvalgas taip pat užsirašys žaisti į tą pačią vietą. Žinoma, tiesiogiai jis iš karto nelys. Vaikščios šalia mėnesį, du. Pamatysite pažįstamą veidą, dar po kelių mėnesių pradėsite linktelėti, pasisveikinti.

Dar po kažkiek laiko netyčia ir partiją sužaisti. Atsiranda bendrų interesų – kontaktas įvyko. Jis netikėtas, taikiniui atrodo, kad įvykęs jo iniciatyva“, – perspėja A. Katkuvienė.

Pašnekovė pabrėžė, kad žvalgai taikosi apie taikinį išgauti kuo daugiau informacijos, asmeninių duomenų apie šeimą, nepatenkintus lūkesčius ar kitus duomenis. Po jo ji naudojama tam, kad kuo labiau žmogų įtraukti, jį užverbuoti ir paversti agentu.

„Agentu nėra gimstama, juo pamažu yra tampama“, – „Login“ konferencijoje sakė A. Katkuvienė.

Pranešimo metu A. Katkuvienė parodė vaizdo įrašą, kuriame galima pamatyti pavyzdys, kiek daug duomenų galima surinkti apie žmogų vien iš jo viešintos informacijos.

Pataria, kaip reikėtų saugotis

A.Katkuvienė pataria vykstant į Lietuvai priešiškas šalis – Rusiją ir Baltarusiją – aparatūros nesivežti.

„Jautrią ar reikalingą informaciją, verslo pasiūlymus, projektus geriausia turėti popierinėje versijoje. Tai rekomenduojama ne tik Lietuvoje, bet ir Vakarų šalyse“, – sako žvalgybos pareigūnė.

Pasak jos, išmanieji telefonai – taip pat taikinys, mat jie labiau primena kompiuterius, nei mobiliuosius. Be to, anot jos, Rusijos žvalgybos kai kurie metodai nėra pasikeitę nuo KGB laikų, pavyzdžiui, „medaus spąstai“, t. y. vyrų ir moterų apžavai.

Ji pataria USB raktų nejungti į bet kokius, nepažįstamus kompiuterius. Pasak jos, viena naujausių rekomendacijų yra naudoti vieną ilgą ir labai sudėtingą slaptažodį. „Aišku, ne tą patį slaptažodį prie visų prisijungimų“, – pabrėžia ji.

Aurelija Katkuvienė, žvalgybos pareigūnė, Valstybės Saugumo departamento (VSD) Strateginės komunikacijos vadovė. Vadybos ir rinkodaros mokslus baigusi Lietuvoje, Vokietijoje įgijusi MBA diplomą, turinti ilgametę vadovavimo verslui patirtį. Nuo 2014 metų – Lietuvos Šaulių Sąjungos narė ir pilietinės gynybos temos aktyvistė.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(11)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(9)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Julija Šakytė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
51(1)
32(1)
28(1)
24(0)
22(0)
18(0)
17(0)
16(2)
Savaitės
104(1)
87(0)
86(4)
Mėnesio
149(27)
147(12)
142(22)
107(0)
101(19)