Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Karyba ir technologijos

Laikai keičiasi - demografiniai rodikliai į Japonijos karines pajėgas siunčia vis daugiau moterų

2019-01-29 (1) Rekomenduoja   (4) Perskaitymai (376)
    Share

Japonija susiduria su rimta demografijos grėsme – šalyje mažėja gyventojų skaičius ir visuomenė sparčiai sensta. Užtikrinti šalies saugumą padeda į šalies karines pajėgas ateinančios moterys, CNN rašo reporterės Emiko Jozuka ir Yoko Wakatsuki.

2018 metais Japonijos karines jūrų pajėgas sudarė daugiau kaip 300 tūkst. karių. Remiantis „GlobalFirePower“ reitingu, tai aštunta pagal pajėgumą kariuomenė pasaulyje. Pajėgos, skirtos apsaugoti Japonijos teritorijos vientisumą, buvo sukurtos po Antrojo pasaulinio karo.

Didėjant įtampai iš Šiaurės Korėjos ir Kinijos, Japonijos kariniai pajėgumai ir matomumas pastaraisiais metais taip pat spačiai augo. Japonijos kariuomenė šiuo metu formuoja naujus dalinius, plečia laivyną ir didina orlaivių bazę, kad pajėgtų atremti išorės grėsmes.

Tačiau kone didžiausias iššūkis šalies saugumui kyla viduje – Japonijoje nuolat mažėja gyventojų skaičius ir populiacija sensta.

„Tarptautinėje arenoje vyrauja įsitikinimas, kad Šiaurės Korėja arba Kinija kelia didžiausią grėsmę Japonijai, – sakė JAV ir Japonijos karinių santykių ekspertas Robertas Eldridge`as. – Tačiau demografinė padėtis verčia nerimauti kur kas labiau.“

Prognozuojama, kad iki 2065 m. gyventojų Japonijoje sumažės nuo 124 iki 88 milijonų, todėl ateityje mažės ir potencialių karių skaičius. Problemą Japonijos kariuomenė ėmė spręsti plėsdama karių ratą jau dabar, rašo CNN.

Pagal anksčiau galiojusius reikalavimus į kariuomenę galėjo stoti ne vyresni kaip 27 metų žmonės, dabar prisijungti prie gynybinių pajėgų gali bet kas nuo 18 iki 32 metų. Vis didesnis dėmesys skiriamas pritraukti moteris.

Lyčių lygybė

Tradiciškai Japonijoje buvo priimta moteris matyti besisukančias po namus arba atliekančias įvairias administracinio pobūdžio užduotis biure. Tačiau 2013 m. Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe pažadėjo ieškoti galimybių moterims užsitikrinti daugiau galių. Ši jo politikos kryptis dar žinoma kaip „moterų ekonomika“.

Netrukus šiuo principu pradėta vadovautis kariuomenėje, CNN rašo E. Jozuka ir Y. Wakatsuki. 2015 m. šalies gynybos ministras ėmėsi iniciatyvų, pagal kurias pinigai skirti įgyvendinti sąmoningumo lyčių klausimais programas, specialių dienos centrų steigimui, kur laiką galėtų leisti karių vaikai.

1954 m. suformavus Japonijos kariuomenę, moterys čia galėjo būti samdomos tik dirbti slaugytojomis. Pirmąsias moteris kariškes Japonijos jūrų laivynas įdarbino 1977 metais.

Dešimto dešimtmečio pradžioje moterys jau turėjo teisę kariuomenėje atlikti praktiškai visas funkcijas, išskyrus kovines.

Vienintelės funkcijos, kurių iki šiol moterys negali vykdyti, yra gynyba sausumoje, kai kyla kontakto su pavojingomis arba toksiškomis medžiagomis pavojus.

2018 m. Japonijos vyriausybė paskelbė galimybę povandeniniuose laivuose šalia vyrų įsidarbinti ir moterims. Tapti įgulos narėmis joms leidžiama tuo atveju, jei atitinkamuose laivuose yra įrengtos specialiai moterims skirtos persirengimo patalpos.

Moterys užima aukštus postus

Kapitonė Ryoko Azuma – pirmoji moteris, nuo 2018 m. kovo vadovaujanti flotilei, kurią sudaro keturi karo laivai ir apie 800 personalo narių. Tais pačiais metais leitenantė Misa Matsushima tapo pirmąja Japonijoje moterimi naikintuvo pilote.

Pasak leitenantės Misako Yamados, kuri šiuo metu vadovauja Jokosukos moterų treniruočių stovyklai, tai, kad vis daugiau moterų užima aukštus postus Japonijos kariuomenėje, nieko pernelyg nebestebina.

„Kai įstojau 2012 m., daug buvo kalbama apie moteris, pirmąsyk pradedančias eiti pareigas įvairiose kariuomenės srityse, tačiau šiomis dienomis mums jau įprasta matyti vis daugiau moterų vadovaujančiose pozicijose, – sakė ji. – Tai natūralu.“

Nors kai kuriuose Japonijos visuomenės sluoksniuose, pasak E. Jozukos ir Y. Wakatsuki, pastebima institucinio seksizmo apraiškų, kariškių gretose vadovaujančius postus užimančios moterys vertinamos palankiai.

„Kariuomenės žurnale perskaitęs apie pirmąją moterį naikintuvo pilotę pagalvojau, kad tai puiku, – sakė 22-ejų eilinis Katsunari Takahashi, neseniai pradėjęs eiti karo tarnybą Tokijo Asakos sausumos gynybinių pajėgų bazėje, transporto padalinyje. – Pas mus moterys vairuoja sunkvežimius. Dirbti kartu su jomis man atrodo normalu.“

Nors lyčių lygybės klausimas Japonijos kariuomenėje pamažu sprendžiamas, vadovaujančias pozicijas užimančių moterų joje vis dar mažai, apibendrina CNN apžvalgininkės.

Kinta vaidmuo

Prie karinių pajėgų japonės pradeda intensyviau jungtis itin svarbiu šalies karybos istorijos momentu, kai regione tvyro įtampa. Esamomis aplinkybėmis Japonijos karinių pajėgų vaidmenį tenka pergalvoti.

2017 m. Šiaurės Korėja paleido virš Japonijos bandomąsias raketas. Kinija reguliariai vykdo provokuojančius skrydžius netoli pietinių Japonijos salų.

Analitikų įsitikinimu, Japonijos kariuomenė yra labai kompetentinga institucija ir esant reikalui gebėtų sutelkti tvirtas gynybines pajėgas. Po pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare, tada agresyviai veikusi Japonija dabar patvirtina pacifistines nuostatas, kurios įrašytos 1947 m. konstitucijos 9 straipsnyje, rašoma CNN publikacijoje.

Jame skelbiama, kad „Japonijos žmonės visam laikui atsisako karo kaip valstybės suverenios teisės, taip pat bauginimų jėga ir jėgos panaudojimo sprendžiant tarptautinius konfliktus“.

Japonijos gynybinių pajėgų paskirtis yra šalies gynyba, ji įvardijama ir institucijos pavadinime – oficialiai šalies kariuomenė vadinasi Japonijos Gynybinės jūrų pajėgomis.

Pastaraisiais metais Japonijos kariuomenė savo vaidmenį plečia. 2015 m. priimti įstatymai papiktino Kiniją. Jais pirmą kartą Japonijos pokario istorijoje leista šios šalies karines pajėgas dislokuoti užjūryje ir prireikus suteikti karinę pagalbą sąjungininkams, pavyzdžiui, JAV.

Japonijos karinės pajėgos yra matomos jau ir už tūkstančių kilometrų nuo šalies krantų. Karo laivai siunčiami į pratybas Indijos vandenyne, o sausumos pajėgų kariškiai ir amfibijos dalyvauja mokymuose Filipinuose.

Visuomenė palaiko karius

Šalies premjeras Shinzo Abe tikisi iki 2020 metų įgyvendinti prieštaringai vertinamą konstitucijos peržiūrą, kuria siekiama kodifikuoti Japonijos ginkluotųjų pajėgų vaidmenį ir išsklaidyti visas abejones, susijusias su šalies pajėgumu apsiginti, rašoma CNN publikacijoje.

Dauguma japonų tokiai pagrindinio šalies įstatymo peržiūrai nepritaria. 2018 m. balandį atliktos apklausos duomenimis, 29 proc. Japonijos gyventojų mano, kad tokia peržiūra reikalinga. Tarptautiniu lygmeniu, Japonijos kariuomenė vertinamos kaip padedanti žmonėms kitose šalyse, o ne kariaujanti karuose.

Anot E. Jozuka ir Y. Wakatsuki , Japonijos kariuomenei nėra prasmės siekti užimti agresyvesnę poziciją. Daugelio pasaulio šalių kariuomenės dažniau dalyvauja taikos palaikymo misijose ir nelaimių padarinių likvidavimo veiksmuose, o ne kariauja karuose.

Kariuomenės populiarumas Japonijoje auga. 2012 m. atliktos apklausos duomenimis, 92 proc. japonų yra teigiamos nuomonės apie šalies kariuomenę. Pažymėtina, kad 2009 metais teigiamai apie ginkluotas pajėgas atsiliepė 81 proc. apklaustųjų, skelbia CNN.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(4)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(4)
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
44(1)
42(0)
23(0)
22(0)
20(0)
19(1)
16(0)
Savaitės
76(3)
73(5)
72(5)
61(0)
Mėnesio
337(40)
281(20)
160(20)
136(14)
123(7)