Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Karyba ir technologijos

Ką reikėtų daryti, jei virš jūsų miesto sprogtų atominė bomba: norint išgyventi, tėra vos 15 minučių

2019-10-26 (1) Rekomenduoja   (67) Perskaitymai (6361)
    Share

Mokymai, ką daryti kilus branduoliniam karui, buvo itin populiarūs Šaltojo karo laikotarpiu. Tiek JAV, tiek SSRS piliečiai buvo mokomi įvairių dalykų. Šiandien vis mažiau kalbama apie branduolinį karą, Raudonasis kryžius aktyviai siekia, kad branduolinės valstybės nusiginkluotų. Tačiau,ištikus blogiausiam scenarijui, išgyvenusieji turėtų vos 15 minučių prieš radioaktyviosioms dalelėms, arba radioaktyviosioms dulkėms, pasiekiant žemę.


©Shutterstock.com

Žmonės turėtų nedelsdami ieškoti prieglobsčio, tačiau ne visi pastatai yra vienodai veiksmingi. Geriausiai tinka mokyklos ar mūriniai arba betoniniai biurų pastatai, rašoma iflscience.com.

Atsidūrę tokiame pastate, prisiminkite keletą gyvybiškai svarbių patarimų, galinčių sumažinti jūsų riziką nukentėti nuo radiacijos. Yra ir dalykų, kurių griežtai negalima daryti, pavyzdžiui, trinkti galvą naudojant kondicionierių.

Įsivaizduokite, kad nutiko baisiausias scenarijus, kurio kai kurie amerikiečiai baiminasi dar nuo Šaltojo karo laikų. Į vieną iš šalies miestų pataiko branduolinė bomba, blyksteli akinanti šviesa, į dangų pakyla milžiniškas oranžinis ugnies kamuolys, o pastatus su žeme sulygina galinga smūginė banga.

Arčiausiai sprogimo atsidūrę žmonės neišvengiamai žūtų, o esantys iki 8 km spinduliu nuo epicentro – patirtų trečiojo laipsnio kūno nudegimą. Net už 85 km buvę gyventojai neišvengtų neigiamų padarinių ir būtų trumpam apakinti.

Tiesa, daug didesnis pavojus laukia po sprogimo. Branduolinių sprogimų metu susidaro dulkių ir smulkių radioaktyviųjų dalelių debesys, pasklindantys atmosferoje, vadinamosios radioaktyviosios dulkės. Jos gali sukelti spindulinę ligą, pažeidžiančią organizmo ląsteles ir besibaigiančią skausminga mirtimi.

Nugriaudėjus sprogimui, radioaktyviosios dulkės žemę pasiekia per 15 minučių, todėl išgyvenusiųjų veiksmai šiuo laikotarpiu yra gyvybės ar mirties klausimas.

Štai ką reikia daryti ir ko negalima daryti įvykus branduolinei atakai.

REIKIA: griūti veidu į žemę, rankas pakišus po kūnu.

Ligų kontrolės ir prevencijos centrai rekomenduoja šią pozą, nes ji apsaugos jūsų plaštakas, rankas ir veidą nuo skrendančių nuolaužų ir didžiulio karščio, galinčio nudeginti odą. Smūginei bangai nurimus, galite atsistoti ir ieškoti, kur pasislėpti.

NEGALIMA: žiūrėti tiesiai į sprogimą.

Atsižvelgiant į tai, kaip arti esate nuo sprogimo epicentro, galbūt nepavyks išvengti pradinio šviesos pliūpsnio, kuris gali apakinti nuo 15 sekundžių iki minutės. Jei esate toliau, ligų kontrolės ir prevencijos centrai pataria geriau nusisukti ir užsidengti akis.

Vienos megatonos galios bomba (maždaug 80 kartų galingesnė už ant Hirošimos numestą „Mažylį“) giedrą dieną gali laikinai apakinti žmones, esančius iki 21 km atstumu nuo sprogimo vietos, giedrą naktį – iki 82 km atstumu esančius žmones.

REIKIA: užsidengti veidą rankšluosčiu ar drabužiu.

Jei branduolinio sprogimo metu po ranka turite šaliką ar nosinaitę, verta užsidengti nosį ir burną. Net prieš radioaktyviosioms dulkėms pasiekiant žemę, po sprogimo ore gali būti įvairių nešvarumų, keliančių pavojų sveikatai įkvėpus.

NEGALIMA: slėptis automobilyje.

Federalinė nepaprastųjų situacijų valdymo agentūra (FEMA) pataria žmonėms nesislėpti transporto priemonėse. Automobilių stiklai ir metaliniai rėmai yra pernelyg ploni, kad apsaugotų nuo radioaktyviųjų dulkių. Sprukti automobiliu taip pat beprasmiška, nes sunku nuspėti, kur keliaus radiacija.

Vienintelė išimtis iš šios taisyklės yra ši: jei esate požeminiame garaže, tuomet galite slėptis automobilyje – jis pasitarnaus kaip papildoma apsauga.

REIKIA: rasti mūrinį arba betoninį pastatą, pavyzdžiui, mokyklą ar biurų kompleksą.

FEMA nurodo, kad mūriniai arba betoniniai pastatai yra saugiausias prieglobstis po branduolinio sprogimo. Idealiausiu atveju pastate turėtų būti nedaug langų (arba visai nebūti) ir rūsys. Mokyklos ir biurų pastatai dažniausiai atitinka šiuos kriterijus. Kita vertus, automobiliniai nameliai laikomi pernelyg gležnais, kad deramai apsaugotų.

Jei netoliese nematyti tvirtų pastatų, vis tiek geriau rasti kokią nors pastogę, nei likti atviroje vietoje. Jeigu vėliau pastebėsite saugesnį pastatą, palaukite mažiausiai valandą, prieš bandydami jį pasiekti, nes tuomet tikimybė būti apšvitintam radiacija sumažės apie 55 proc.

NEGALIMA: stovėti prie langų.

Jeigu pasislėpėte daugiaaukščiame pastate, išsirinkite vieną pagrindinę vietą ir neikite į viršutinius bei apatinius aukštus.

Jei jūsų pastate yra langų, FEMA pataria laikytis nuo jų atokiau ir būti patalpos viduryje. Smūginė banga gali išdaužti langų stiklus iki 17 km spinduliu, ir stiklo šukės sužeis per arti langų stovinčius žmones.

REIKIA: išjungti šildytuvus ir oro kondicionierius.

Oro kondicionieriai ir šildytuvai siurbia orą iš lauko ir gali užteršti jūsų namus ar kitą slėptuvę radioaktyviosiomis dalelėmis.

NEGALIMA: iš karto pulti ieškoti šeimos narių.

Įvykus branduoliniam sprogimui, Jungtinių Amerikos Valstijų sveikatos ir žmogiškųjų paslaugų departamentas rekomenduoja niekur neiti mažiausiai 24 valandas. Po 48 valandų 10 kilotonų užtaiso (tokia bomba apgriautų, bet nesunaikintų miesto) radiacijos pavojus sumažėja vos iki 1 proc.

„Turite būti kokioje nors patalpoje, norėdami apsaugoti savo sveikatą, tačiau tai prieštarauja natūraliam instinktui, – 2010 m. ataskaitoje rašė kelios valstybinės agentūros. – Žmonės turi suprasti, kodėl branduolinės atakos atveju jie ir jų šeimos nariai yra saugiausi likdami namuose (ar slėptuvėje).“

REIKIA: kaip įmanoma greičiau nusiprausti po dušu.

Sprogimo metu lauke buvę asmenys turėtų kuo skubiau palįsti po dušu. Vanduo turi būti šiltas, taip pat nereikia smarkiai trinti odos muilu, kad nepažeistumėte savo natūralaus apsauginio barjero.

Prausdamiesi pridenkite žaizdeles ir įbrėžimus. Jei neturite galimybės pasinaudoti dušu, FEMA rekomenduoja kriauklę ar čiaupą. Taip pat galima visą kūną nusivalyti drėgnąja servetėle arba sudrėkintu skudurėliu. Nemažiau svarbu išsipūsti nosį ir išsivalyti ausis bei vokus, nes šiose vietose gali būti radioaktyviųjų dulkių.

NEGALIMA: išsitrinkus galvą naudoti kondicionieriaus.

Ligų kontrolės ir prevencijos centrų teigimu, gavus radiacijos būtina išsiplauti galvą šampūnu, tačiau jokiu būdu negalima naudoti kondicionieriaus.

Taip yra todėl, kad į kondicionierių sudėtį įeina junginiai, vadinami katijoniniais surfaktantais. Jie susijungia su radioaktyviosiomis dalelėmis, kurios taip ir liks jūsų plaukuose. Šiuo atveju katijoniniai surfaktantai veikia tarytum radioaktyviųjų dalelių klijai.

Paprastai po branduolinio sprogimo geriausia rinktis tokias kūno priežiūros priemones, kurias galima lengvai nuplauti, todėl kūno losjonus ir veido kremus naudokite tik prausdamiesi antrą ar trečią kartą.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(84)
Neverta skaityti!
(17)
Reitingas
(67)
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
51(1)
32(1)
28(1)
24(0)
22(0)
18(0)
17(0)
16(2)
Savaitės
104(1)
87(0)
86(4)
Mėnesio
149(27)
147(12)
142(22)
107(0)
101(19)