Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Karyba ir technologijos

Rusiškų „S-400“ triumfas Turkijoje: NATO turės susitaikyti, kad jos ten tikrai bus?

2019-11-16 (0) Rekomenduoja   (14) Perskaitymai (3484)
    Share

Ne iš NATO šalių įsigyjama ginkluotė visada kėlė aistras aljanse. Piniginis ir politinis konsensusas galiausiai nugalėdavo. Iš ties, daug aljanso narių vis dar naudoja ne Vakarietišką techniką, tačiau joks pirkimas iki šiol nebuvo sukėlęs tiek aistrų kiek turkų noras įsigyti rusiškas oro gynybos sistemas „S-400 Trumf“.

„S-400 Trumf“
©wikimedia.org

Aljansas visuomet ragina pirkti techniką suderinamą su partneriais, t.y pirkti NATO šalių ginkluotę. Logika išties paprasta – pirkimais paremiami sąjungininkai. Paprastesnė logistika, lengviau standartizuoti, o šiais kompiuterinių technologijų laikais lengviau viską suderinti tarpusavyje.

Turkija visuomet buvo aikštingųjų NATO narių sąraše. Vien ko verti ne tik karšti politikų, bet ir karinių pajėgų apsišaudymai su kita aljanso nare Graikija. Tačiau tikrai niekas nesitikėjo, kad po to kai 2015 metais numušė Rusijos oro pajėgų naikintuvą, jau greit teks stebėti šių šalių artimą karinį susibičiuliavimą.

Nors partnerystė atrodo iš reikalo, situacija brendo ilgą laiką. Turkijos oro gynybą sudarė daugiausiai iš praeito amžiaus vidurio laikų likusios oro gynybos sistemos. Tikrai neadekvatu vienai didžiausių karinio bloko šalių kariuomenei, juolab esančiai nestabiliame regione.

Kai į Sirijos konfliktą įsijungė Rusijos pajėgos, NATO šalys dislokavo palei Sirijos pasienį kelias modernias oro gynybos sistemas „Patriot“. Pastarosios stiprino pasienio saugumą, bet niekaip negebėjo užkirsti nuolatinio oro erdvės pažeidinėjimo. Turkija ir toliau savo saugumą galėjo užtikrinti tik nuolatiniu patruliavimu naikintuvais palei sienas. Tai brangu, neefektyvu, o svarbiausia gana greit išbaigia naikintuvų skraidymo resursus.

Kontrolės iš žemės nebuvo įmanoma vykdyti ne tik dėl to, kad senosios sistemos labai senos. Jų turėtą nedaug ir bemaž visos buvo dislokuotos palei Stambulą. Šaltojo karo laikų logika, kad tuometį TSRS gali bandyti savo Juodosios jūros laivyną išvesti per vienintelį įmanomą kelią – Bosforo sąsiaurį, kurį iš abiejų pusių juosia Stambulo miestas. Jo gynybai buvo paskirtos tuo metu moderniausios oro gynybos sistemos. Nuo to laiko turkai daugiau nebegavo galimybės įsigyti tokio pobūdžio sistemų.

Nemažai kaltės turėtų prisiimti patys, nes ginklų embargą gavo mainais už savo veiksmus Kipre. Bėgant laikui politinis klimatas šilo. Vakarietiška technika ėmė plaukte plaukti į sandėlius. Atsirado toks pasitikėjimas, kad kaip rimta gamybinė partnerė šalis buvo įtraukta į penktos kartos „F-35“ ne tik pirkėjų, bet ir svarbių dalių gamintojų sąrašą.

Turkija ne kartą bandė įsiyti „Patriot“ raketų, tačiau jiems iškeltos sąlygos netikdavo
©wikimedia.org

Vis tik taip nutiko ne visose srityse. Oro gynybos sistemos „Patriot“ sistemos nebuvo parduodamos. Arčiau susitarimo būtą 2009 metais valdant prezidentui Barakui Obamai. Tuomet už beveik 8 milijardus dolerių JAV buvo pasiryžusi parduoti 13 vnt. paleidimo įrenginių ir viską ko reikia sistemoms veikti. Tačiau turkai norėjo tik 4 paleidėjų už milijardą. Ir galimybės susipažinti su sistemų gamyba.

Jau valdant Donaldui Trampui buvo grįžta prie šio klausimo. Amerikiečių pozicija parduoti tik įrangą, bet ne žinias. Tuo tarpu rusai buvo nuolaidesni.

Visai nesenai aukštas pareigas užimantis turkų pareigūnas atskleidė, kad Rusija ne tik palaipsniui pristato savo pagamintas „S-400“ oro gynybos sistemas, bet ir pamažu perduos informaciją apie jų gamybą.  Nuo ateinančių metų dalis turkų įmonių įsitrauks į šių modernių tolimo nuotolio oro gynybos sistemų gamybos procesą, kuris iki šiol priklausė tik technologijų kūrėjai „Almaz Antey“.

Todėl, nepaisant iš anksto žiniasklaidoje pasirodžiusių minčių, kad per greitai būsiantį JAV ir Turkijos prezidentų susitikimą, D. Trampas akis į akį pareikalaus turkų atsisakyti sistemų, prašymo baigtis atrodo vis labiau nuspėjama. Turkija nebe blefuoja, ji jau gavo to ko labiausiai norėjo.

Trauktis iš savo svajonių sutarties neatrodo realu. Ji pati gaminsis sistemas ar bent dalyvaus procese. Užkamšys savo gynybos spragas. Gal net sugebės uždirbti padėdama platinti „S-400“.

Šansų, kad jos liks neįjungtos ar būtų sunaikintos, kaip norėtų kai kurie JAV pareigūnai, praktiškai nelieka. Klausimas tik kada. Todėl NATO turi pamažu susitaikyti, kad proceso pasukti atgal grasinimais išmesti iš dar kai kurių projektų nepavyks. Jos bus Turkijoje ir teks prisitaikyti prie įvykusio fakto.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(23)
Neverta skaityti!
(9)
Reitingas
(14)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Arnas Mulokas
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
28(4)
24(1)
24(0)
20(0)
19(0)
18(3)
17(0)
15(0)
11(5)
11(0)
Savaitės
132(0)
108(0)
105(5)
93(2)
Mėnesio
151(27)
110(1)
107(0)
106(2)
105(5)