Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Karyba ir technologijos

Rusija pakeitė savo branduolinio ginklo panaudojimo politiką: dabar ji gali smogti bet kam, bet kada, dėl bet kokios priežasties

2020-06-11 (10) Rekomenduoja   (-9) Perskaitymai (440)
    Share

Rusija pakeitė savo branduolinio ginklo panaudojimo politiką – dabar ji gali smogti bet kam, bet kada, dėl bet kokios priežasties, teigia Lietuvos kariuomenės atasrgos majoras ir ginkluotės entuziastas Darius Antanaitis. Pasak jo, taip yra todėl, kad šalis galėtų pati sau paaiškinti, kad ji, kaip valstybė, pajuto grėsmę iš kažko, todėl tos grėsmės neutralizavimui teko panaudoti branduolinį ginklą, kad „deeskaluotų situaciją“.

„Nors tai yra grasinimas, tačiau jis labiau panašus į viešą prisipažinimą, kad Rusijos turimos ginkluotos atgrasymo priemonės yra gerokai atsilikusios ir pasenusios nei aplinkinio pasaulio, pavyzdžiui JAV, Kinijos, Japonijos, Kanados, Britanijos ir t.t. Rusams belieka tik išsitraukti iš užančio sovietinės gamybos branduolinę raketą ir ja mojuoti kaimynams bei visam pasauliui“, – aiškina D.Antanaitis.

Pasak jo, šis rusų viešas pripažinimas rodo, kad pasaulio ginkluotėje vyksta rimti pokyčiai. „Ginkluotė – geriausia atgrasinimo priemonė. Jeigu priekvailis kaimynas žino, kad jam įsilaužus į tavo namus, jo paties namai patirs didžiulį nuostolį – vargu ar tas veršis, nes jam tai neapsimokėtų. Juk tokia ir yra atgrasinimo esmė: neapsimoka pradėti karo, – teigia karininkas. – Kitaip tariant, valstybė, kuri nori ramiai ir laimingai gyventi, privalo turėti tokias atsakomąsias priemones, kurių rimtumas priverstų priekvaili bendrauti, o ne kariauti. Kas liečia Lietuvos atvejį, mes savanoriškai apsiribojome atsisakydami kelių kovos priemonių bei metodų: tai ir branduolinis ginklas, ir kasetinės bombos, ir priešpėstinės minos ir dar bala žino kas – nors kaimynui tokie draudimai nei galioja, nei jis planuoja jų laikytis“.

Be to, D.Antanaičio teigimu, yra dar vienas aspektas. Pasak karininko, Rusijos nauja branduolinio ginklo panaudojimo politika mums yra ir atsakymas: yra galingesnės ir efektyvesnės priemonės, nei branduoliniai ginklai. „Ir kai kurie iš jų dar pačiame vystymo pradžioje. O kai kurie netgi neapibrėžti tarptautinėmis teisinėmis normomis. Vienas jų – kosminis ginklas“, – pasakoja ginkluotės entuziastas.

Pasak jo, kalbant apie Lietuvą, kosminis ginklas iš pradžių galbūt skamba fantastiškai kvailai ir juokingai. „Juk mes „maža ir neturtinga valstybė“. Tačiau kiek mes vertiname savo laisvę? Kiek mums svarbu, kad Lietuva pagaliau nutrauktų tą nesąmonę, kai mūsų valstybę vis okupuoja tai Rusijos Imperija, tai Sovietų sąjunga, tai Rusijos Federacija.... Pavadinimai keičiasi – agresorius ne. Taigi, grėsmės nesikeičia. Iš tokio požiūrio taško galima daryti išvadą, kad neinvestavus į saugumą, tą okupacijų grandinė niekada nesibaigs. Taip, saugumas ne tik kariuomenė ir ginklai. Saugumą apima žymiai daugiau: išsilavinimas, socialinė gerovė ir t.t. Tačiau net ir turėdami puikias mokyklas ir universitetus, nesustabdysime kaimyno su branduoliniu vėzdu. Ji gali sustabdyti tik dar rimtesnis vėzdas“.

Karys primena, kad 1908 metais Rusijoje, Sibire, Podkamenojos Tunguskps upės baseine įvyko milžiniškas sprogimas, kuris nušlave 2000 kvadratinių metrų plote praktiškai viską manoma, jog tai buvęs 50 metrų skersmens meteoritas, kuris sprogo ore. Galingas nebranduolinis sprogimas.

„Šiandien mes didžiuojamės mažais kubiniais palydovais, kuriuos džiaugsmingai leidžiame į orbitą ir jie taip pat džiaugsmingai neužilgo sudega atmosferoje. O jeigu vietoj kosminio fejerverko savo protą galėtumėme skirti savo valstybės saugumui? Kadangi niekas negali riboti svajonių arba vaizduotės, tai ir įsivaizduokime“.

D.Antanaitis siūlo tokį scenarijų: maždaug 50 vienetų, tam tikro skersmens (tebūnie vieno metro) „mini Tunguskos meteoritai“ skrodžia Žemės orbitą ir yra pasirengę kontroliuojamai, dideliu greičiu grįžti į konkrečią Žemės rutulio vietą ir nesudegti atmosferoje.

„Ar koks beprotis su branduoliniu ginklu išdrįstų pradėti kovos veiksmus žinodamas, jog jo pagrindiniai finansiniai, energetiniai, industriniai bei kiti strateginiai objektai bus sunaikinti? Nemanau“, – svarsto ginkluotės entuziastas.

– Tačiau kalbant apie kosminį ginklą, turėtumėme žinoti kas tai yra. Prasidėjus kosmoso militarizacijai, buvo aibė bandymų tarptautiniu mastu pasirašyti susitarimą, kurio pagrindu būtų vykdoma kosmoso militarizacijos kontrolė. Tačiau yra rimta problema: kaip mes galime reguliuoti kosmoso militarizaciją, jeigu neturime bendrai suprantamo ir visiems priimtino kosminio ginklo apibrėžimo?“

D.Antanaitis pasakoja, kad daugelis valstybių jau turi ginklus kosmose ir kiekviena valstybė norėtų apsaugoti savo interesus, todėl savaip apibrėžia šiuos ginklus. Arčiausiai sprendimo yra šeši kosminių ginklų grupių apibrėžimai:

  • Žemė-kosmosas kinetinis ginklas. Toks ginklas, kuris paleidžiamas nuo Žemės paviršiaus į kosmosą – pavyzdžiui prieš palydovinę raketą, kurią 2019 metais paleido Indija.
  • Žemė-kosmosas nekinetinis ginklas. Įvairūs slopintuvai, lazeriai, kibernetinės atakos, kurios pradedamos vykdyti nuo Žemės ir nukreiptos į kosminius objektus.
  • Kosmosas-kosmosas kinetinis ginklas. Palydovai fiziškai veikia vienas kitą, kad sutrukdytų ar sunaikintų kitą kosminį objektą.
  • Kosmosas-kosmosas nekinetinis ginklas. Palydovai panaudoja įvairią galingą energiją: mikrobangas, lazerius, slopintuvus ir t.t.
  • Kosmosas-Žemė kinetinis ginklas. Klasikinis bombardavimas iš kosmoso. Didieji ir mažieji Tunguskos meteoritai tvarkingai krenta iš kosmoso ir naikina taikinius didesniu ar mažesniu spinduliu.
  • Kosmosas-Žemė nekinetinis ginklas. Sistemos, kurios gali paveikti ant Žemės paviršiaus esančius taikinius iš kosmoso, panaudojus tuos pačius lazerius, radijo signalus ir panašiai.

„Taigi, o ar būtų Lietuvai šioje kosmoso ginkluotėje vietos? Aišku, kad taip. Nes kas gali apriboti svajones ir vaizduotes? Niekas. Tačiau iš svajonių ir vaizduočių gimsta idėjos, projektai ir konkretūs rezultatai. Esu tikras, kad tikrai galime užtikrinti atgrasinimą ne tik gražiu šautuvu, kuris šaudo iki 300 metrų (beje jis irgi labai reikalingas), bet ir strateginio lygio atgrasinimo priemonėmis, kurios nepaliks nei menkiausio šanso agresoriui likti nenubaustam už agresija prieš mūsų valstybę“, – apibendrina karininkas. – „Ar 100 milijonų eurų kainuojantis ginklas yra pigus – ar brangus? Jeigu jis padaro žalos už 100 milijardų arba už tiek apsaugo – jis (ginklas) yra labai pigus“.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(21)
Neverta skaityti!
(30)
Reitingas
(-9)
Komentarai (10)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
100(0)
44(1)
35(0)
35(0)
19(0)
17(0)
14(5)
12(0)
11(0)
10(0)
Savaitės
58(0)
Mėnesio
177(16)
136(21)
129(2)
93(0)
90(0)