Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Karyba ir technologijos

Kas yra tie baisieji branduoliniai ginklai, kas juos gali gaminti ir kodėl net pažangiausios šalys į tai investuoja trilijonus dolerių?

2020-09-07 (2) Rekomenduoja   (14) Perskaitymai (220)
    Share

Jau nuo pat Šaltojo karo laikų vis girdime kalbas apie branduolinius ginklus. Neretai paaštrėjus bet kokiam konfliktui, fone kas nors būtinai pamojuoja branduolinio ginklo korta.

Jie yra laikomi pražūtingiausiais ginklais pasaulyje – jų sprogimai yra tokie galingi, kad vos viena branduolinė bomba gali sunaikinti visą miestą. Branduolinės bombos yra galingesnės ir darančios daugiau žalos nei didžiausios nebranduolinės bombos.

Taip pat būta nemažai kalbų, kad kai kurioms valstybėms – pavyzdžiui Iranui – neleidžiama turėti branduolinių ginklų, nors kitoms juos turėti leidžiama. Šiame straipsnyje pamėginsime išsklaidyti kai kuriuos mitus ir pateikti įdomios informacijos apie branduolinius ginklus.

Kas yra branduoliniai ginklai?

Tai yra itin galingi sprogmenys. Galbūt dar pamenate atomų ir izotopų terminus iš fizikos bei chemijos pamokų – šie elementai dalyvauja branduolinėje reakcijoje.

Bombos joms reikalingą energiją gauna skylant atomams ar pačiuose atomuose sujungiant daleles. Būtent dėl šios priežasties branduolinės bombos dar yra vadinamos atominėmis bombomis.

Branduoliniai ginklai išskiria didžiulius radiacijos kiekius – o tai gali sukelti radiacinę ligą. O šios poveikis trunka daug ilgiau nei pats sprogimas.

Tačiau per visą žmonijos istoriją branduolinės bombos buvo panaudotos tik du kartus – prieš Japoniją 1945 metais Antrojo pasaulinio karo metu, kur jos sukėlė labai daug žalos ir pražudė daugybę gyvybių.

Radiacija iš bombos, kurios buvo numesta virš Hirošimos miesto (ji sprogo 580 metrų aukštyje virš miesto), laikėsi keletą mėnesių ir pražudė apie 80 000 žmonių. Tuo tarpu atominė bomba, numesta virš Nagasakio (sprogo 503 m aukštyje), pražudė daugiau nei 70 000 žmonių.

 

Nuo to laiko karo tikslais nebuvo detonuota nei viena branduolinė bomba – įvairios valstybės tik atlikinėjo bandomuosius sprogdinimus.

Šiuo metu branduolines bombas turi 9 valstybės: JAV, Didžioji Britanija, Rusija, Prancūzija, Kinija, Indija, Pakistanas, Izraelis ir Šiaurės Korėja.

Kas gali sukurti branduolinį ginklą?

Teoriškai branduolines bombas gali sukurti bet kas, kas turi reikiamas technologijas, žinias ir infrastruktūrą. Tačiau ar šalims leidžiama kurti branduolines bombas? Tai jau yra visiškai atskira problema.

Taip yra dėl vadinamosios Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (BGNS) – susitarimo, kuriuo siekiama neplatinti branduolinių ginklų ir skatinti nusiginklavimą. Nuo 1970 metų prie šios sutarties prisijungė 191 valstybė, įskaitant JAV, D.Britaniją, Prancūziją, Kiniją ir Rusiją. Šios penkios valstybės yra vadinamos branduolinėmis valstybėmis – joms leidžiama turėti branduolinius ginklus, kadangi jos konstravo ir bandė branduolinius ginklus dar iki sutarties įsigaliojimo 1967 metų sausio 1 dieną.

Nors šios valstybės turi branduolinius ginklus, pagal sutartį laikui bėgant jos privalo mažinti jų skaičių – be to, jos negali jų turėti amžinai.

 

Izraelis (kuris niekada nei patvirtino, nei paneigė, kad turi branduolinių ginklų), Indija ir Pakistanas niekada neprisijungė prie BGNS – o Šiaurės Korėja išstojo iš sutarties 2003 metais.

Koks Irano vaidmuo?

Iranas savo branduolinę programą pradėjo dar XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje – ir nuolatos pabrėždavo, kad šalies branduolinės energijos programa yra taiki. Tačiau būta įtarimų, kad tokiu būdu Iranas mėgina slėpti branduolinio ginklo kūrimą – dėl ko Jungtinės Tautos, JAV ir Europos Sąjunga valstybei įvedė griežtas sankcijas.

Vėliau 2015 metais Iranas ir kitos didžiosios valstybės pasirašė susitarimą, kad šalis sumažins branduolinės energijos programą manais į prekybos atlaisvinimą, tačiau 2018 metų gegužės mėnesį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasitraukė iš šio susitarimo. O dabar ir Europos valstybės pareiškė, kad Iranas nesilaiko susitarimo sąlygų.

Dėl besitęsiančių nesutarimų tarp JAV ir Irano, D. Trumpas pareiškė, kad kol jis bus prezidentu, Iranui nebus leidžiama turėti branduolinių ginklų. O kai JAV Bagdade (Irake) nužudė Irano generolą Qasemą Soleimani, Iranas pareiškė, kad neketina laikytis susitarimo sąlygų.

Ar kada nors pasaulis atsisakys branduolinių ginklų?

Tiesą sakant, branduolinių ginklų skaičius pasaulyje sumažėjo nuo 70 000 1986 metais, iki maždaug 14 000 šiandien. JAV, D.Britanija ir Rusija mažino savo branduolinių ginklų atsargas, tačiau Kinija, Pakistanas, Indija ir Šiaurės Korėja, kaip manoma, jų gaminasi daugiau.

 

2017 metų liepos mėnesį atrodė, kad pasaulis žingsniu atsidūrė arčiau branduolinio nusiginklavimo – kai 100 valstybių pasirašė Jungtinių Tautų sutartį dėl branduolinių ginklų uždraudimo. Tačiau branduolinius ginklus turinčios valstybės – tokios kaip JAV, D.Britanija, Prancūzija ir Rusija, boikotavo šią sutartį.

D.Brianija ir Prancūzija pareiškė, kad sutartimi neatsižvelgiama į tarptautinio saugumo realijas, o branduolinis atgrasymas buvo svarbus išlaikant taiką jau daugiau nei 70 metų.

Nors tokios valstybės kaip JAV ar D.Brianija mažina savo branduolinių ginklų atsargas, ekspertai teigia, kad jos vis tiek modernizuoja ir tobulina branduolinius ginklus. Štai D.Britanija atnaujina savo branduolinių ginklų sistemą, o JAV iki 2040 metų ketina išleisti 1 trilijoną JAV dolerių, kad modernizuotų savo branduolinius ginklus.

Tuo tarpu Šiaurės Korėja ir toliau bando bei kuria savo branduolinę programą.

Tad nors pasaulyje šiandien yra mažiau branduolinių ginklų nei jų buvo prieš 30 metų, sunku tikėtis, kad artimiausiu metu jų būtų visiškai atsisakyta.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(19)
Neverta skaityti!
(5)
Reitingas
(14)
Komentarai (2)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
59(0)
37(1)
30(6)
26(1)
25(3)
20(3)
18(0)
16(0)
14(2)
12(0)
Savaitės
160(16)
87(1)
53(3)
52(0)
50(0)
Mėnesio
180(10)
160(16)
113(1)
108(20)